- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- ATP-45-195/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01150-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 2.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 7 d. apie 1.55 val. Trakų r. sav., (duomenys neskeltini), būdamas neblaivus, iškoliojo savo motiną, provokavo muštynes. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką, žmonių rimtį, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį.
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. K. atžvilgiu nutraukti, motyvuodamas tuo, kad J. K. jam inkriminuojamą veiką atliko privačioje aplinkoje, todėl nenustačius bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių administracinė teisena negalima.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Trakų rajono policijos komisariato (toliau - PK) Viešosios policijos skyriaus atstovas prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, J. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 174 str. ir paskirti jam 57 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas nesivadovaujant suformuota teismų praktika, neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų.
Apeliantas savo skunde atkreipia teismo dėmesį, kad viešąją tvarką galima pažeisti ir privačioje aplinkoje (bute, kuriame nėra pašalinių asmenų). Nurodo, jog viešoji tvarka yra pažeidžiama, jeigu veiksmai padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba sutrikdo normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Pažymi, kad nusikaltimai susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinti kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje. Nurodo, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.
Apelianto manymu, necenzūrinių žodžių vartojimas pažeidėjo motinos atžvilgiu yra nepadorus elgesys, nepriimtinas visuomenei ir nesuderinamas su jos dorove. Pažymi, jog necenzūrinių žodžių vartojimas, nepriklausomai nuo to, ar bute tuo metu buvo kitų pašalinių žmonių yra traktuojamas kaip administracinio teisės pažeidimas, kadangi tuo metu namo laiptinėje ar gatvėje prie namo, dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, ir taip dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų. Nurodo, kad konflikto vieta yra daugiabučio namo butas, į kurį patenkama per bendro naudojimo patalpą, t.y. laiptinę, į kurią be leidimo gali patekti kiti asmenys. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad J. K. inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas, numatytas BK 174 str. padarytas 1.55 val., t.y. nakties metu, todėl jo išsakyti necenzūriniai žodžiai bei sukeltas triukšmas provokuojant muštynes, turėjo būti girdimas ne tik bute, bet ir bendro naudojimo patalpose – laiptinėje, kituose kaimyniniuose butuose.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi tik vienu iš teisės pažeidimo objektyviųjų požymių – pažeidimo padarymo viešoje vietoje, o neatsižvelgė į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, sukeltus nepatogumus, todėl turėtų būti vertinami kritiškai.
Apeliantas konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatas.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, bylos duomenys nekelia abejonių, kad J. K. necenzūriniais žodžiais iškeikdamas savo motiną, provokuodamas muštynes, padarė ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal ATPK 174 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai, jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai.
Apeliantas teigia, jog nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus turi būti skiriamos norminių aktų ribose, nenustačius svarbių išimčių mažesnių baudų skyrimas bus tik deklaravus, sukurs nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiks administracinės nuobaudos keliamų tikslų.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu nutarimu Trakų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. K. atžvilgiu pagal ATPK 174 str. nutraukė nurodydamas, kad J. K. jam inkriminuojamą veiką atliko privačioje aplinkoje, todėl nenustačius bent vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių administracinė teisena negalima.
Pažymėtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nesivadovavo suformuota teismų praktika, netinkamai aiškino viešosios tvarkos sampratos ir nedidelio chuliganizmo sudėties teisinius aspektus, netinkamai išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
ATPK 174 str. nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje (bute), kurioje nėra pašalinių asmenų. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002).
Nagrinėjamu atveju J. K. būdamas neblaivus, vartojo necenzūrinius žodžius prieš savo motiną, provokavo muštynes. Nors jo veiksmai buvo padaryti privačioje aplinkoje (bute), tačiau sudarė nepatogumų, sutrikdė jam artimo asmens, t.y. motinos normalią įprastą gyvenseną, pažeidė jos teisę į normalią ir ramią aplinką. Todėl šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog buvo pažeista viešoji tvarka. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, o būtent:
1. N. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareiškimas Trakų rajono policijos komisariato pareigūnams, kuriame nurodyta, jog jos sūnus J. K. 2015 m. rugsėjo 7 d. į namus grįžo neblaivus vartojo necenzūrinius, provokavo muštynes, buvo agresyviai nusiteikęs (b.l.5);
2. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato patrulio V. J. 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad 1 val. 55 min. buvo gautas pranešimas, kad Trakų raj. (duomenys neskeltini) neblaivus sūnus grįžęs namo triukšmauja, grasina. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko N. K., kuri nurodė, kad jos sūnus pastoviai geria, keikia ją necenzūriniais žodžiais, neduoda ramybės. Nuvykus į vietą J. K. elgėsi agresyviai, todėl sulaikant buvo panaudotos specialiosios priemonės antrankiai. Trakų rajono policijos komisariate J. K. nustatytas 3,21 promilių girtumas (b.l.4);
3. Alkotesterio parodymai, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. 2.50 min. J. K. buvo nustatytas 3,21 prom. girtumas (b.l.6).
Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, todėl nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Necenzūrinių žodžių vartojimas pažeidėjo motinos atžvilgiu yra nepadorus elgesys, turintis neigiamą atspalvį, nepriimtinas visuomenei ir nesuderinamas su jos dorove. Necenzūrinių žodžių vartojimas nesvarbu, kad tai vyko bute ir tuo metu kitų pašalinių asmenų bute nebuvo traktuotinas kaip administracinių teisės pažeidimas, kadangi tuo metu namo laiptinėje ar prie namo dėl laisvo priėjimo prie tos vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų konfliktas vyko 1 val. 55 min., t.y. nakties metu, todėl J. K. sukeltas triukšmas provokuojant muštynes, esant ramybės metui, turėjo būti girdimas ne tik bute, bet ir bendro naudojimo patalpose – laiptinėje, ar kituose kaimynų butuose. Chuliganiški veiksmai, tokie kaip necenzūrinių žodžių vartojimas, grasinimas susidoroti yra tyčinis veikimas, be to, tokiais savo nepriimtinais visuomenei veiksmais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei.
Todėl šiuo konkrečiu atveju daroma išvada, kad apelianto padarytas pažeidimas turi būti kvalifikuotas pagal ATPK 174 str., kadangi jis savo veiksmais (garsiai rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais) pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Konstatuotina, jog apylinkės teismas neįvertino visų bylai svarbių įrodymų, nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas.
Skiriant J. K. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į administracinio teisės pažeidimo pobūdį (agresyviai, chuliganiškai elgėsi savo artimo asmens atžvilgiu), pavojingumo laipsnį (savo netinkamu elgesiu sutrikdė artimo asmens ramybę), jo padarymo aplinkybes (triukšmavo nakties metu), pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pažeidimą jis padarė būdamas neblaivus bei pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 5 ir 8 p. p.)) jo asmenybę bei daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant J. K. ATPK 174 str. sankcijoje numatytos nuobaudos, t.y. baudos vidurkį.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Viešosios policijos apeliacinį skundą tenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimą panaikinti.
J. K. pripažinti kaltu padarius ATPK 174 str. ir paskirti jam 57 (penkiasdešimt septynių) Eur dydžio baudą.
Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030.
Nutarimas neskundžiamas.