Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-343-879/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-16
Bylos Nr.
2-343-879/2011
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00107-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
E. Z.
Advokatai
Regina Šaltinienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-343-879/ 2011(Proceso Nr. 2-49-3-00107-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 116.1; 116.4; (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 16 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,dalyvaujant ieškovei R. A. ir jos atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,atsakovui E. Z.,

išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą R. A. ieškinį atsakovui E. Z., išvadą teikiančiai institucijai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iieškovė R. A., prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nutartimi patvirtintos taikos sutarties punktą, kuriuo šalių sutarimu buvo nustatytas 300 Lt materialinis išlaikymas mokant jį periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui S. A., g. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti E. Z. ir S. A. bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad 2009-01-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria, teismas patvirtino šalių taikos sutartį, numatančią, kad atsakovas E. Z. teiks S. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Lt iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis buvo priimta, kai dukra dar ėjo į vaikų darželį. Dukra pradėjo lankyti mokyklą ir baigė pirmą klasę, todėl jos būtinų poreikių patenkinimui reikia skirti daugiau lėšų. Ieškovė nurodo, kad mėnesiui dukros išlaikymui reikia ne mažiau 900 Lt: 320 Lt maistui, 152 dienpinigiams, 35 Lt mokyklos reikmenims ir kuprinei, 125 Lt visų sezonų viršutiniams ir apatiniams rūbams bei avalynei, 45 Lt vaistams, vitaminams, odontologo paslaugoms, 30 Lt higienos poreikiams, 48 Lt laisvalaikiui, poilsiui, žaislams, 20 Lt buities apyvokos daiktams, 125 Lt mokesčiams už butą ir komunalinėms paslaugos, tenkančioms asmeniui. Nurodo, kad dukros poreikiai nuolat didėja, nes ji auga, brangsta paslaugos, todėl skiriamo išlaikymo neužtenka, atsakovas dukrai išlaikymo neskiria, išlaikymo įsiskolinimas yra 10236 Lt. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute, pati dirba, siekia patenkinti dukros poreikius, tačiau didelę dalį pajamų turi skirti būsto išlaikymui. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, turintis specialybę, todėl gali ir privalo teikti savo dukrai tinkamo dydžio materialinį išlaikymą. Ieškovė taip pat prašo nustatyti dukros ir tėvo bendravimo tvarką, kad ji maksimaliai atitiktų vaiko poreikius ir tėvo interesus, kad atsakovas kiekvieno mėnesio pirmą bei trečią savaitgalį, t.y. šeštadienį nuo 15 val. iki sekmadienio 15 val. bendrautų su dukra pasiimant ją pas save, taip pat vieną šv. Kalėdų, šv.Velykų, naujųjų metų dieną nuo 10 val. iki 18 val., pasiimant E. Z. dukrą pas save, o taip pat dukros kasmetinių atostogų metu -10 dienų.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ir gauna 800 Lt darbo užmokestį. Dukters išlaikymui skiria 500 Lt. Nurodo neturinti jokio nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę OPEL , kurios vertė 3000 Lt ir kurią jai padovanojo tėvas jau po to, kai ji kreipėsi į teismą. Gyvena nuomojamame bute. Taip pat paaiškino, kad nustatyto 300 Lt išlaikymo atsakovas nemoka, nors jos žiniomis dirba, ji gauna 195 Lt iš Vaikų išlaikymo fondo, mokykloje dukros pietūs kainuoja 100 Lt per mėnesį, dar papildomai maistas namuose 300 Lt, nes dukra ne viską valgo ir ji priversta pirkti tai ką valgo. Dukrai skiria po 5 Lt dienpinigių, kuriuos ji taupo. Dukra specialių poreikių dėl sveikatos neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo.

Atsiliepimas

Atsakovas E. Z. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė reikalavimo dėl vaiko poreikių padidėjimo, nes uždirbdama 1201 Lt per mėnesį, ji dukros išlaikymui negali skirti 900 Lt, taip pat nurodė, kad be šios dukros jis turi dar vieną išlaikytinę, t.y nepilnametę dukrą O. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šalių susitarimu su jos motina skiria tik 170 Lt išlaikymą kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovė, prašydama nustatyti jo ir dukros bendravimo tvarką, klaidina teismą, kad toks būdas nepadėtų jam bendrauti su dukra, nurodė, kad tai galima išspręsti dialogo ir tarpusavio sutarimo būdu.

Atsakovas E. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali dukros išlaikymui skirti daugiau kaip 300 Lt, nurodė, kad ieškovė dukros išlaikymui gauna iš Vaikų išlaikymo fondo 195 Lt ir to užtenka vaiko būtiniausiems poreikiams ir gyvybinėms funkcijoms garantuoti, vaiko poreikiai nėra padidėję, o šiuos pinigus jis kada nors turės grąžinti valstybei su palūkanomis. Šiuo metu jis dirba UAB “LR C. S.“ direktoriaus pavaduotoju, gauna 1700 Lt atlyginimą popieriuje, tačiau metų vidurkis yra apie 600 Lt, į rankas jokių pinigų negauna jau metus, nes įmonės sąskaitos areštuotos dėl skolų Sodrai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmonėje dirba 3 žmonės, stengiasi įmonę išlaikyti, kad nebankrutuotų, jį finansiškai remia brolis. Nurodo, kad broliui 2009 m. balandžio mėnesį padovanojo pusę buto (duomenys neskelbtini), taip pat 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes jį brolis nuolat materialiai remia, šiuo metu važinėja brolio mašina, pragyvena iš brolio skiriamų lėšų, brolis dirba Visuomenės sveikatos centre, gauna 2000 Lt atlyginimą.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo nepilnametei S. A. padidinimo ir dėl dukros ir tėvo bendravimo tvarkos, kaip neprieštaraujančios vaiko interesams. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad pradėjus vaikui lankyti mokyklą, vaiko poreikiai natūraliai išauga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl išlaikymo padidinimo tenkinamas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 3d.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikomas esminiu, įstatymas nekonkretizuoja. Šią įstatymo nuostatą palikta aiškinti ir taikyti teismui bei spręsti, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Minėtas principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes kaip minėta, būtina atsižvelgti į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Nustatyta, kad ieškovė R. A. ir atsakovas E. Z. yra nepilnamečio vaiko S. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 5). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-18-161/2009 buvo patvirtinta R. A. ir E. Z. taikos sutartis, kuria atsakovas E. Z. įsipareigojo nepilnametei S. A., gim. (duomenys neskelbtini) teikti materialinį išlaikymą po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-02-13 iki dukros pilnametystės (b.l. 13-15). Atsakovas turi dar vieną nepilnametę dukrą O. Z., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai pagal 2009-02-26 Ukmergės apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-249-759/2009 privalo teikti materialinį išlaikymą po 170 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės (b.l. 23-25).

Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, anksčiau yra turėjusi butą (duomenys neskelbtini), kuris 2008-11-18 pirkimo-pardavimo sutartimi perleistas tėvams V. ir V. A. (b.l. 47-49). Jos pajamas sudaro 1015 Lt vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (b.l.6-10). 2011-03-17 ieškovės vardu registruotas automobilis O. T., 1997 m. gamybos, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ( b.l.75).Ieškovė Vaikų išlaikymo fondo 2011-03-16 sprendimu Nr.V2-2492 gauna po 195 Lt dydžio išmoką S. A., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui.( b.l.70-71). Ieškovė turi vieną nepilnametį vaiką S. A., gim(duomenys neskelbtini) (b.l.5).

A. E. Z. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau 2009-04-02 T. Z. yra padovanojęs ½ buto (duomenys neskelbtini) ir 3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-44), registruotų transporto priemonių neturi ( b.l.31). Dirba UAB „LR C. S.“ direktoriaus pavaduotoju, vidutinės mėnesio pajamos yra 1253 Lt per paskutinius 12 mėnesių, neatskaičius mokesčių (b.l. 73), dukrai S. A. išlaikymo geranoriškai neteikia, įsiskolinimas 2010-11-01 sudaro 10236 Lt (b.l.12), dukrai O. Z. gimusiai (duomenys neskelbtini), teikia 170 Lt materialinį išlaikymą. Byloje įrodymų, apie tai, kad atsakovui neišmokamas darbo užmokestis nėra.

Ieškovė nurodo, kad vaikui išlaikyti reikia 900 Lt per mėnesį. Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad dukros S. A. išlaikymui - maistui, rūbams ir avalynei, sveikatos reikmėms, ugdymui bei lavinimui, higienai, laisvalaikiui, poilsiui, žaislams - tenkinti reikalinga 900 Lt suma per mėnesį (b.l. 4). Ieškovė prekių pirkimo kvitų nepateikė. Iš ieškovės pateiktos pažymos matyti, kad S. A. lanko mokyklos-darželio (duomenys neskelbtini) I klasę, mokykloje valgo mokamus pietus( b.l.11). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo vaiko poreikių dydžio maistui, drabužiams ir avalynei, sveikatos reikmėms, darželiui, būstui, tik nurodė, kad vaikui svarbu palaikyti būtiniausius poreikius, o kiti visi poreikiai turi būti užtikrinami pagal tėvų galimybes.

Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui dydžio, teismas turi laikytis proporcingumo principo (CK 3.192 str. 2d.). Minėto principo taikymas byloje lemia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti, kad ir kokie būtų jo poreikiai, daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais apie vaiko poreikius ir vaiko tėvų turtinę padėtį, laikoma, kad yra galimybė vaiko išlaikymo išlaidas sumažinti protingai jas planuojant, racionaliai naudojant lėšas ir atsisakant to, kas nėra būtina. Teismas kritiškai vertina ieškovės išskirtas 20 Lt, t.y 240 Lt per metus išlaidas buities apyvokos daiktams, t.y įrankiams, indams, patalynei, rankšluosčiams, nes tai yra daugkartinio naudojimo daiktai, jie kas metai nėra perkami, vaikai jų neišauga, ieškovė nepagrindė šių išlaidų jokiais įrodymais. Byloje nesant įrodymų apie S. A. ligas bei jos poreikį vaistams ir vitaminams bei odontologui, šios išlaidos mažinamos iki 10 Lt per mėnesį, įvertinant, kad vaikai, gali sirgti sezoninėmis peršalimo ligomis, o taip pat galimi profilaktiniai odontologo tikrinimai. Tuo pačiu teismas kritiškai vertina ieškovės pateiktus metinių išlaidų skaičiavimus dukros dienpinigiams, nes mano kad 5 Lt per dieną 1 klasės vaikui yra per dideli dienpinigiai, tam užtektų 2 Lt dienai, tuo labiau, kad papildomas išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms ieškovė nurodo kaip atskirus dukros poreikius ir juos įvertina 48 Lt per mėnesį. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad dukra lankytų papildomus užsiėmimus arba turėtų kitų pomėgių. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įrodymams teismas laiko, kad S. A. išlaikymui per mėnesį pakankama suma yra 750 Lt, tokia išlaikymo suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, atitinka CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo suma negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.(Minimali alga be mokesčių-800 Lt).

Pagal įstatymą pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra esminis šalių turtinės padėties pasikeitimas. Ieškovės turtinė padėtis nuo išlaikymo priteisimo momento iš esmės pasikeitė, nors ieškovės mėnesio pajamos padidėjo nuo 912 Lt ( c.b. 2-18-161/2009 (b.l.8)) iki 1015 Lt 2010 metais, tačiau taip pat padidėjo dukros S. A. poreikiai, nes mergaitė pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko padaugėjo išlaidų susijusių su mokymusi, ji yra paauglė, įtakos padidėjusiam vaiko išlaikymo poreikiui turi ir infliacija, kuri per metus vien nuo 2010 m. išaugo 4,4 procento, o vartotojų kainos padidėjo 36,8 procento (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-12 pranešimas Nr. 9). Ieškovė nuo 2011-01-14 d. gauna po 195 Lt išmoką dukros išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo, tačiau šių lėšų teismas neįtraukia į ieškovės mėnesio pajamas, nes tai lėšos, kurias už išlaikymo prievolės nevykdymą atsakovo dukros išlaikymui skiria Valstybė, šias lėšas dukrai privalo skirti pats atsakovas. Atsakovo padėtis taip pat pagerėjo - išlaikymo priteisimo laikotarpiu atsakovas buvo nurodęs, kad yra bedarbis (c.b. 2-18-161/2009 (b.l.107)), šiuo metu atsakovas dirba, gauna 1253 Lt vidutiniškai pajamų per mėnesį neatskaičius mokesčių, nors nurodo, kad faktiškai atlyginimas jam neišmokamas jau metai ir realiai jis jo negauna, tačiau duomenų, kad jis būtų kreipęsis į teismą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo nėra, duomenų apie UAB “ LR C. S.“ nemokumą ar iškeltą bankroto bylą nepateikė. Įvertinus kad pagal Darbo kodekso 223 str., 205 str. darbuotojų piniginiai reikalavimai, atsirandantys iš darbo santykių yra tenkinami pirmąją eile, o darbdavio nemokumo atveju, darbuotojo reikalavimus, susijusius su darbo santykiais tenkina garantinė institucija, todėl yra pagrindas laikyti, kad E. Z. priskaičiuotas darbo užmokestis yra jo realios pajamos, nuo kurių tik turi būti atskaitomos gyventojų pajamų, sveikatos draudimo ir Sodros įmokos viso 24 procentai. Kaip jau paminėta, spręsdamas dėl išlaikymo vaikams dydžio, teismas turi laikytis proprocingumo principo (CK 3.192 str. 2 d.). Minėto principo taikymas byloje lemia, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objetyviai leidžia vaiko tėvų turtinė padėtis.

Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (2009-01-14 teismo sprendimas civ. byloje Nr2-18-161/2009), ieškovės turtinė padėtis pasikeitė iš esmės (CK 3.201 str.): ieškovės turtinės padėties pasikeitimą lėmė per du metus nuo išlaikymo priteisimo dienos išaugę nepilnametės S. A. poreikiai ir dėl to patiriamos jos išlaikymo išlaidos. Įvertinęs šiuos faktinius duomenis, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad vaiko poreikių padidėjimas bei atsakovo turtinės padėties pagerėjimas sudaro įstatyminį išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindą. Teismo 2009-01-14 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų tiek vertinant vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, tiek vertinant abiejų tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumą - didesnę vaiko išlaikymo naštą šiuo metu prisiima ieškovė, atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui po 300 Lt yra mažesnis, nei ieškovės teikiamas išlaikymas vaikui ir nėra pakankamas. Teismas taip pat įvertina, kad atsakovas gera valia neskiria išlaikymo, nes šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas yra 10236 Lt, o taip pat, kad po išlaikymo nustatymo, atsakovas žymiai pablogino savo turtinę padėtį, o būtent, neatlygintinais sandoriais, t.y. 2009-04-02 nekilnojamo turto dovanojimo sutartimis perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą-1/2 dalį buto ir žemės sklypą artimam asmeniui- broliui, dėl ko ieškovė prarado galimybę išlaikymo įsiskolinimą ieškoti vykdymo procese iš skolininko turto. Tokį atsakovo elgesį teismas laiko netinkamu vykdant pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Teismas pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas turi visas sąlygas ir galimybes dirbti, turėti pakankamas pajamas sau ir vaiko išlaikymui, nes yra jaunas, išsilavinęs ( M. R. universiteto studentas), duomenų apie jo ribotą darbingumą nėra.

Įvertinus vaiko tėvų turtinę padėtį matyti, kad ieškoves pajamos be vaikų išlaikymo fondo mokamų pinigų sudaro 1015 Lt per mėnesį, ieškovė turi vieną nepilnametį išlaikytinį. Kadangi atsakovas vengia dukrai S. A. skirti išlaikymą, E. Z. tėvišką pareigą vykdo vaikų išlaikymo fondas, kuris jo dukros išlaikymui skiria 195 Lt per mėnesį, tačiau tai neatleidžia jo paties nuo pareigos, gaunant pajamas ir dirbant iš savo pajamų teikti išlaikymą dukrai, nes byloje nenustatyta, kad E. Z. dėl objektyvių priežasčių negali skirti dukrai nustatyto 300 Lt išlaikymo. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 1253 Lt neatskaičius mokesčių, atsakovas turi 2 nepilnamečius išlaikytinius. Teismas įvertina, kad atsakovas išlaiko nepilnametę dukrą O. Z., gimusią (duomenys neskelbtini). Šiai dukrai atsakovas kas mėnesį skiria 170 Lt, nors ji yra didesnė už S. A., gimusią (duomenys neskelbtini), jos poreikiai taip pat yra didesni, tačiau O. Z. išlaikymą atsakovas dalijasi su jos motina, mokėti tokį išlaikymą su O. Z. motina sutarė 2009-02-06, t.y. jau žinodamas, kad S. A. įsipareigojo teikti išlaikymą po 300 Lt, todėl priteisto išlaikymo dydis S. A., negali neigiamai paveikti ieškovo pareigos teikti išlaikymą O. Z., kuriai, esant poreikiui, didesnį išlaikymą kas mėnesį tėvas gali skirti gera valia. Tai kad dėl įmonės finansinės padėties E. Z. nėra išmokamas atlyginimas, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą dukrai, nes apskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojui pagal įstatymus privalo būti išmokėtas, šių argumentų atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 300 Lt nėra pakankamas, be to, teismo nuomone, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nepilnametės S. A. išlaikymo prievolėje ieškovė pagal jos turimas pajamas ir turtą turėtų prisidėti 54 procentais, o atsakovas 46 procentais nuo bendros jai būtinos 750 Lt sumos. Esant nustatytoms aplinkybėms, šalių taikos sutartimi sutartas ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nutartimi nustatytas 300 Lt išlaikymas S. A. didinamas 50 Lt, t.y mokant po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tokia išlaikymo suma yra mažesnė už ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, tačiau atitinka vaiko poreikius. Priteisiamas iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis, įvertinus aplinkybes ir įrodymus, nėra per didelis, nepažeidžia proporcingumo principo ir nepablogina atsakovo turtinės padėties.

Nustatydamas būtent tokį išlaikymo dydį, teismas pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, pripažindamas pagrįstu ieškinį dėl išlaikymo vaikui pakeitimo, daro išvadą, kad ieškinio pareiškimo metu jau egzistavo teisės požiūriu reikšmingos faktinės aplinkybės, dėl kurių vaikas turėjo teisę gauti didesnį negu jam buvo priteistas, išlaikymą, tačiau jo negavo. Pažeista vaiko teisė ginama nuo jos atsiradimo dienos, ir tokia diena laikoma ieškinio pareiškimo diena. Materialinis išlaikymas vaikui didinamas nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skiriama ieškovė R. A. (CK 3.185 str. -3.191str., 4.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.).

Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 139 2 d.)

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-11-19 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7)-S-3062-10 ieškovei suteikta teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 53-54).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (33 proc.), todėl iš atsakovo priteisiamas 18.00 Lt žyminis mokestis, pagal sumą, kuria padidinamos išlaikymo išmokos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (350-300) x12x3proc=18 Lt) (LR CPK 85 str. 1d. 6 p.) ir 3,99 Lt pašto išlaidų (proporcingai patenkintų reikalavimų daliai). (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p, 92 str., 93 str. 2 d.).

Ieškovė yra sumokėjusi 67 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį dėl reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovei atsisakius šio reikalavimo, jai grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio 50,25 Lt (LR CPK 87 str.2 d.).

Iš ieškovės priteisiama ½ dalies pašto išlaidų proporcingai atmestų reikalavimų daliai - 3,99 Lt pašto išlaidų. (CPK 92 str., ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, 139 straipsnio 2 dalimi, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį dėl išlaikymo padidinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties 2 dalies 2.2 punktą (civilinė byla Nr. 2-18-161/2009), kuriuo E. Z. įsipareigoja išlaikymą nepilnametei dukrai S. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) a/k (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki jos pilnametystės mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt per mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant lėšomis uzufrukto teise disponuoti R. A., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Z. a.k(duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnametei dukrai S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) , gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 14 d. iki S. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš E. Z. 18,00 Lt (aštuoniolika litų) žyminio mokesčio, 3,99 (tris litus 99 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu Valstybei .

Grąžinti ieškovei R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 50,25 Lt (penkiasdešimt litų 25 centus) sumokėto žyminio mokesčio dalį, (2011-02-22 įmokos mokėjimo kvitas , bankas Swedbank, AB (b.l.55)), šią nutarties dalį pavesti vykdyti valstybinei mokesčių inspekcijai.

Priteisti iš ieškovės R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,99 Lt (tris litus 99 centus) pašto išlaidų Valstybei.

Informuoti atsakovą ir ieškovę jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660. Sumokėjus prašome informuoti teismą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė