Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovės atstovui T. B., atsakovo atstovui advokato padėjėjui G. G., teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui T. Z. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, tretieji asmenys J. Z., Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo J. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš savavališkos statybos atvejų yra tuomet, kai statinio ar jo dalies statyba atliekama be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Neteisėta statyba yra jos atlikimas turint statybą leidžiantį dokumentą arba kai statybos leidimo teisės aktai nereikalauja, bet nesilaikant tam tikrų statybos procedūrą ar statinio techninių parametrų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Šioje byloje rašytiniais įrodymais – savavališkos statybos aktu, fotonuotraukomis, civilinės bylos Nr.2-3749-769/2015 medžiaga nustatyta, kad atsakovas statybos darbus (duomenys neskelbtini), atliko neturėdamas reikalingų statybai dokumentų. Teismo posėdyje šią aplinkybę pripažino ir atsakovo atstovas.

Konstatavus neteisėtos statybos faktą, turi būti išspręstas klausimas dėl jos padarinių.

Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 3 dalyje (Įstatymo 2015 m. sausio 1 d. redakcija) nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įsigijusių asmenų sąžiningumą.

Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau negu reikia tikslui pasiekti bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.).

Šiuo metu galiojančiame CK 4.103 straipsnyje expressis verbis nereglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių; nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 straipsnio 3 dalis). Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, nugriovimo ir visos šios veiklos priežiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę reglamentuoja Statybos įstatymas (1 straipsnio 1 dalis), o konkrečiai savavališkos statybos padarinių šalinimą – šio įstatymo 28 straipsnis. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. M. R., bylos Nr. 3K-3-148/2013).

Statybos įstatymo 28 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal inspekcijos privalomąjį nurodymą pirmiausia kyla statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus atsakovas gali įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 str. 3 d. nustato, kad inspekcija šio įstatymo 14 str. 1 d. nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas ne nugriauti statinį, o pašalinti neteisėtos rekonstrukcijos padarinius. Tiek statinio rekonstrukcija, tiek neteisėtos rekonstrukcijos padarinių šalinimas yra susiję su LR statybos įstatyme numatytų statytojo teisių įgyvendinimu. LR statybos įstatymo 3 str. 3 d. nustato, kad įstatyme numatyti statytojo teisei įgyvendinti taikomi reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai statiniai griaunami teismų sprendimu, jeigu griovimo darbus organizuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (LR statybos įstatymo 3 str. 3 d. 1 p.). Pažymėtina, kad įstatyme numatyta išimtis, kai nėra taikomi reikalavimai statytojui, yra numatyta tik statinio griovimo atvejais, tačiau statinio rekonstrukcija prie šių išimčių nėra priskiriama. Taigi atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimų, ieškovė pati negalės pašalinti 2015-01-16 savavališkos statybos akte nurodytų savavališkos statybos padarinių, nes tokios ieškovės teisės įstatymas nenumato. Tuo būdu, savavališkos statybos padarinius nagrinėjamu atveju gali pašalinti tik pats atsakovas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; kt.).

Šioje byloje nustatyta, kad ginčas dėl atsakovo vykdytos statybos teisėtumo baigėsi 2016 m. vasario mėn. Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-3749-769/2015, atsakovas dar 2015-01-05 yra sudaręs projektavimo darbų rangos sutartį su UAB „Studija 33“ dėl normatyvinių statybos dokumentų parengimo. Kaip paaiškino liudytoju byloje apklaustas minėtos bendrovės direktorius M. Š., projektinė dokumentacija dėl statybos įteisinimo yra rengiama, tačiau jos derinimo darbai užtrunka dėl objektyvių priežasčių – derinimų savivaldybėje, Kultūros paveldo inspekcijoje ir pan. atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad protingas ir pagrįstas terminas teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją yra 12 mėnesių.

LR CPK 273 str. 3 d. nustato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

LR CPK 273 str. 3 d. numatytos baudos paskirtis yra skatinti atsakovą vykdyti teismo sprendimu nustatytą prievolę ir tuo užtikrinti teismo sprendimo privalomumą ir jo tinkamą įvykdymą. Akivaizdu, kad teismui nusprendus paskirti itin mažą baudą nebūtų pasiekti LR CPK 273 str. 3 d. numatytos baudos tikslai. Sprendžiant klausimą dėl baudos dydžio teismas atsižvelgia į LR CPK 771 str. 5 d. nuostatas, kurios reglamentuoja teismo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinius padarinius vykdymo procese. LR CPK 771 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, teismas gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovui gali būti skiriama 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Tokio dydžio bauda nustatoma atsižvelgiant į teismo nustatytą pakankamai ilgą terminą statybos dokumentams susitvarkyti bei siekiant, kad atsakovas būtų aktyvus siekdamas panaikinti savavališkos statybos padarinius.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, priteistinos iš atsakovo CPK 96 straipsnio 1 dalies tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti T. Z. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkos statybos, dėl kurios 2015 m. sausio 16 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150116-00001, padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius išardyti savavališkai rekonstruojamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis: išardyti šiaurės vakarų pusėje įrengtą tūrinį švieslangį, paaukštintas stogo laikančiąsias konstrukcijas atstatyti į buvusią padėtį ir sutvarkyti statybvietę.

T. Z. per nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, iš T. Z. priteisti po 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovei, skaičiuojant nuo termino, per kurį savavališkai rekonstruojamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys turės būti išardytos, pasibaigimo, į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš T. Z. 41 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.