Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija skundu prašo: panaikinti 2014-06-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3271; panaikinti 2014-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2185; įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-06-19 prašymą Nr. 70-8-149 (b.l. 6-10).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu pripažino bešeimininkiu ir perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą - garažą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-11-14 sprendimu Nr. T-612 nusprendė garažą įtraukti į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą, jam buvo suteiktas privatizavimo kodas 50006840. Siekiant suformuoti žemės sklypą, reikalingą garažo eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, pareiškėjas pradėjo žemės sklypo prie garažo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. 2014-06-19 kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kuriame nurodyta, kad formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šio projekto tikslas - žemės sklypo suformavimas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas ginčijamu 2014-06-27 sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3271 atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo prie pastato - garažo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, motyvuodamas tuo, kad pastatas – garažas yra fiziškai pažeistas ir išlikę tik nykstantys pamatai, o prie statinių t. y. jų liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą paskirtį, sklypai neformuojami.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys yra pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Garažo pamatų paskirtis yra laikyti apkrovas, jie suformuoti statybos vietoje atliekant statybos darbus, nebaigtas statyti garažas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t.y. objektas atitinka visus minėtus požymius, garažo pamatai yra laikytini statiniu, kurį pabaigus statyti galima eksploatuoti. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti, ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybė, norėdama įgyvendinti statytojo teisę (statyti, remontuoti garažą), žemės sklypą, kuriame stovi nebaigtas statyti pastatas - garažas, turėtų valdyti nuosavybės teise ar valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovui neišdavus reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, negalimas žemės sklypo prie garažo „(duomenys neskelbtini)“, formavimas, yra varžoma Kauno miesto savivaldybės (statytojo) Statybos įstatyme nustatyta teisė. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė (b.l. 26-32) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jų naikinti nėra jokio pagrindo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014-06-19 pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. 2014-06-27 buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas 2014-06-27 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-80. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas-garažas, (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas ir sunykęs, yra išlikę tik nykstantys pamatai, iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad žemė aplink sunykusius pamatus yra nenaudojama, aplink apaugę savaiminiais medžiais ir krūmais, mėtosi įvairios šiukšlės ir statybinės atliekos, matosi tik fiziškai pažeisti ir nykstantys pamatai, kurie akivaizdžiai yra nenaudojami, neeksploatuojami ir neprižiūrimi. 2014-06-27 sprendime Nr. 8SD-(14.8.7.)-3271 atsakovas nurodė, kad sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, kad žemės sklypai neformuojami prie statinių liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį, kad žemės sklypai formuojami tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų, kad nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertinami kaip išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs, kad išlikusio statinio griuvėsių, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį sklypą laikyti užstatytu. Aplinkybės, kad statinys, šiuo atveju nykstantys ir fiziškai pažeisti pamatai, egzistuoja ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad teritorija aplink nykstančius pamatus yra nenaudojama ir pats statinys yra nenaudojamas pagal jo paskirtį. Taigi, akivaizdu, kad esamas statinys, prie kurio norima formuoti žemės sklypą, toks koks yra šiuo metu, kelia grėsmę visuomenei. Taip pat akivaizdu, kad esant tiek fiziškai pažeistiems ir nykstantiems pamatams, nebūtų įmanomas statinio remontas taip, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 19-21 dalyse. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014-06-27 sprendimo Nr. 8SD-(14.8.7)-3271 bei 2014-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-2185 pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas 2011-12-27 sprendimu (civ. byla 2-2819-717/2011) pripažino bešeimininkiu ir perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą - garažą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2014-07-25 Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pastatas - garažas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, baigtumo procentas - 17, fizinio nusidėvėjimo procentas - 25, 2012-06-01 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l. 11-12).

Kauno miesto savivaldybės taryba 2013-11-14 sprendimu Nr. T-612 „Dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą" nusprendė garažą įtraukti į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą, jam suteiktas privatizavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 50-51).

Kauno miesto savivaldybės administracija 2014-06-19 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių su prašymu Nr. 70-8-149 pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kuriame nurodyta, kad formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), šio projekto tikslas - žemės sklypo suformavimas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (b.l. 13, 33).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausioji specialistė 2014-06-27 atliko žemės naudojimo patikrinimą prie statinio (duomenys neskelbtini) ir surašė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014-06-27 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-80 (b.l. 38-41). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas-garažas, (duomenys neskelbtini), yra fiziškai pažeistas ir sunykęs, yra išlikę tik nykstantys pamatai, kad žemė aplink sunykusius pamatus yra nenaudojama, aplink apaugę savaiminiais medžiais ir krūmais, mėtosi įvairios šiukšlės ir statybinės atliekos, matosi tik fiziškai pažeisti ir nykstantys pamatai, kurie akivaizdžiai yra nenaudojami, neeksploatuojami ir neprižiūrimi.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-06-27 sprendime Nr. 8SD-(14.8.7.)-3271 nurodė, kad atsisako pateikti reikalavimus žemės sklypo prie pastato - garažo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kadangi pastatas - garažas (duomenys neskelbtini) yra fiziškai pažeistas ir išlikę tik nykstantys pamatai, o prie statinių t. y. jų liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą paskirtį, sklypai neformuojami. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos taisyklių" sklypai formuojami tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų (b.l. 14-15).

Nacionalinė žemės tarnyba 2014-08-22 sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-2185 pareiškėjo skundą atmetė (b.l. 20-21).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte nurodoma, kad žemės sklypai parduodami/išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimas faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t.y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti.

Aplinkybės, kad statinys, šiuo atveju nykstantys ir fiziškai pažeisti pamatai, egzistuoja ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, ar vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad teritorija aplink nykstančius pamatus yra nenaudojama ir pats statinys yra nenaudojamas pagal jo paskirtį, kad esamas statinys, prie kurio norima formuoti žemės sklypą, toks koks yra šiuo metu, kelia grėsmę visuomenei (b.l. 38-41). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad statinys yra naudojamas ar jis buvo naudojamas nuo statinio ir nuosavybės teisių į statinį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjo skundo motyvas, kad Kauno miesto savivaldybė formuodama sklypą, siekia įgyvendinti statytojo teises, siekia statyti, remontuoti garažą, yra nepagrįstas. Akivaizdu, esant tiek fiziškai pažeistiems ir nykstantiems pamatams, nebūtų įmanomas statinio remontas taip, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 19-21 dalyse, kurios nustato, kad statinio remontas - statinio kapitalinis ar paprastasis remontas. Statinio kapitalinis remontas - statybos rūšis, kurios tikslas - pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas") - statybos rūšis, kurios tikslas - atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant), t.y. tuo atveju, jei nebūtų keičiami išorės matmenys ar tik atnaujinami pamatai, jie ir liktų tik pamatais, kurie negalimi eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Pažymėtina, kad joks teisės aktas nenumato, kad žemės sklypą būtų galima formuoti būsimo statinio eksploatacijai, todėl formavimas žemės sklypo su tikslu, kad ateityje jame bus pastatytas statinys, kurio eksploatavimui bus reikalingas žemės sklypas, pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir prieštarautų viešosios teisės normoms.

Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindą, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.

Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja interesų - tiek viešojo ir privataus, tiek privačių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014)

Pažymėtina, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus, o teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (Vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-321/2005). Teritorijų planai, patvirtinti pažeidus šį principą, ir (arba) kai jų sprendiniai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Šiuo atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas nėra naudojamas, nykstančių, fiziškai sunykusių pamatų negalima laikyti statiniu, kas suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas. Taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus - faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. Aplinkybė, ar žemės sklypas užstatytas, yra teisinę reikšmę turinti faktinė aplinkybė, kuri nustatoma įvertinus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011). Kaip jau minėta, ginčo žemės sklype nėra pastatų, kuriems žemės sklypas būtų naudojamas, likę tik sunykę pamatų likučiai, kurie nėra statinys, jų eksploatacija negalima. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, pareiškėjas teismui nepateikė.

Be to, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos - pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Šiuo atveju būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai. Net jei ir sunykęs statinys, kurio yra likę tik fiziškai nusidėvėję pamatai, būtų laikomas statiniu, kurio eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos", 2.2 punktu, prie individualių automobilių garažų parduodami/nuomojami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai, kas reiškia, kad žemės sklypas prie 9 kv.m. užimančio garažo galėtų būti formuojamas ne didesnis kaip 0,01 hektaro, o 520 kv.m plotas garažo eksploatavimui yra jokiais teisės aktais nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas 2014-06-27 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimas Nr. 8SD-(14.8.7)-3271 ir 2014-08-22 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-2185 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Tais pačiais motyvais kaip nepagrįstas atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014-06-19 prašymą Nr. 70-8-149.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87str., 88 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.