- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-313/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto savivaldybei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-582-544/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. M. prašė iš atsakovų priteisti 190 000 Lt pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtos negyvenamosios patalpos iki 1995 m. lapkričio 17 d. priklausė Panevėžio lėlių vežimo teatrui, nuo 1995 m. lapkričio 17 d. – Panevėžio m. savivaldybei. Ieškovas nuo 1985 m. yra Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas ir režisierius; 1995 metais kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti pagal pateiktą projektą savo lėšomis įsirengti kūrybines dirbtuves virš teatro patalpų. Panevėžio miesto valdyba 1995 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ,,Dėl kūrybinių dirbtuvių įrengimo“ ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, savo lėšomis leido rekonstruoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini) palėpę ir įsirengti kūrybines dirbtuves pagal projektą, suderintą su Architektūros taryba. 1996 m. vasario 7 d. Panevėžio apskrities Valstybinė statybos inspekcija ieškovui išdavė leidimą vykdyti statybos darbus. Ieškovas savo lėšomis ir darbu įsirengė kūrybines dirbtuves, dėl šių darbų atsakovui priklausančio teatro pastato bendrasis plotas padidėjo 68,89 kv. m. Ieškovas kūrybinėse dirbtuvėse ne tik dirba, bet ir gyvena iki šiol, savo vardu moka už komunalines ir kitas paslaugas pagal sudarytas sutartis. Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 29 d. aktu naujai pastatytas ir įrengtas dirbtuvių patalpas ieškovas bandė priduoti valstybinei komisijai, tačiau dėl atsakovo pasikeitusios pozicijos naujai pastatytos patalpos nebuvo pripažintos tinkamomis naudoti ir netapo ieškovo nuosavybe. 2009 metais atsakovo rangovas UAB „Steiga“ atliko Panevėžio lėlių vežimo teatro pastato, kurį padidindamas plotą jis pagerino, išorinių sienų apšiltinimo ir stogo dangos pakeitimo darbus; atsakovas 2009 m. gegužės 29 d. valstybinei komisijai pridavė ir Nekilnojamojo turto registre vėliau įregistravo ne tik UAB ,,Steiga“ atliktus pastato išorinių sienų apšiltinimo ir stogo dangos pakeitimo darbus, bet ir ieškovo atliktus pastato rekonstrukcijos darbus. Nurodė, kad CK 4.34 str. pagrindu turi teisę reikalauti daikto pagerinimo išlaidų, nes pagerintų dalių be žalos pastato paskirčiai atskirti negalima.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė tokiais motyvais: ieškovas neįrodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, yra teisėtas ir sąžiningas patalpų, pažymėtų 1-10, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, 2-9 68,89/476.18 kv. m. bendro ploto gyvenamajame name 1C1p, unikalus Nr. 2799-3004-9014, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas, todėl neturi teisinio pagrindo CK 4.34 str. pagrindu reikalauti daikto pagerinimo išlaidų. Teismas nustatė, kad negyvenamų patalpų, kuriose ieškovas įsirengė kūrybines patalpas, faktinis valdytojas ir naudotojas nuo 1995 metų yra Panevėžio lėlių vežimo teatras, o ne ieškovas. Teismas pažymėjo, kad net jei būtų nustatytas juridinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti, ieškovas byloje pateiktais įrodymais neįrodė pagerinimo išlaidų dydžio - ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų apie faktiškai atliktų darbų atlikimo laiką, apimtis, vertę ir kainą. Teismo vertinimu, UAB „Gerba“ sudaryta lokalinė darbų sąmata 2007 m. spalio mėnesio kainomis ieškovo dirbtuvėse atliktų statybos montavimo darbų realios ir pagrįstos kainos dydžio neįrodo; korporacijos „Matininkai“ turto įvertinimo ataskaitoje nurodyta 190 000 Lt dydžio ieškovo suremontuotų Lėlių teatro 68,89 kv. m. patalpų rinkos vertė negali būti vertinama kaip pagrįstos minėtų patalpų pagerinimo išlaidos, nes nepateikti įrodymai, kokia ginčo patalpų vertė buvo iki ieškovo atliekamų darbų pradžios, o į minėtą kainą yra įskaičiuota ir patalpų vertės pagerėjimas dėl UAB „Steiga“ atlikto viso pastato išorės sienų, tame tarpe – ir ginčo patalpų, apšiltinimo ir pastato stogo dangos pakeitimo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Statybos darbus ieškovas atliko teisėtai, nenukrypdamas nuo projekto, ką ir patvirtina prie ieškinio pridėtas 2003 m. lapkričio 29 d. pastato pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kurį dauguma valstybinės komisijos narių, išskyrus atsakovus, pasirašė. Šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas buvo teisėtas ginčo patalpų statytojas. Pastato rekonstrukcijos darbų užsakovais nebuvo nei atsakovai, nei Panevėžio lėlių vežimo teatras, todėl ieškovas, teisėtai pastatydamas ir įrengdamas naujas patalpas, teisėtai jas ir valdo, ką visiškai nepagrįstai priešingai pirmosios instancijos teismas konstatavo ginčijamame teismo sprendime.Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią sąžiningą valdymą (CK 4.26 str.). Ieškovas, turėdamas su atsakovais suderintą pastato rekonstrukcijos projektą ir statybos leidimą, buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių negu jis į rekonstruojamo pastato palėpę. Ieškovas kaip teisėtas statytojas sau pasistatė naujas 68,89 kv. m. patalpas ir sąžiningai jas pradėjo valdyti ir jas valdo iki šiol; ieškovas savo vardu su UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ ir Panevėžio elektros tinklais yra sudaręs sutartis dėl elektros energijos ir vandentiekio bei kanalizacijos paslaugų tiekimo. Atsakovai ieškovui dėl šių patalpų pretenzijų niekada nereiškė. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė teisės normą, reglamentuojančią sąžiningo valdytojo teisių gynimą (CK 4.34 str.). Ieškovas, pastatydamas ir įrengdamas ginčijamas patalpas, pagerino atsakovo vardu registruotą pastatą, todėl turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl atsakovui priklausančio pastato pagerinimo išlaidas, ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.34 str.). Atlikti turto pagerinimo statybos rangos darbai yra išvardinti UAB ,,Gerba“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje, kurioje ir yra konkretizuoti atlikti darbai, jų vertė. Kiek buvo pagerintos atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei priklausančios patalpos nustatė korporacija ,,Matininkai“, kuri UAB ,,Steiga“ atliktų pastato apšiltinimo ir stogo pakeitimo darbų į vertinimą neįtraukė.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma, kad apeliantas nėra sąžiningas ginčo patalpų valdytojas, todėl jis neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų, susijusių su ginčo patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimu.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė teismui ginčo šalių 2013 m. birželio 6 d. pasirašytą taikos sutartį, įtvirtinančią šalių susitarimą dėl ginčo taikaus išsprendimo. Šalys prašo patvirtinti taikos sutartį, civilinę bylą nutraukti, palikti galioti byloje taikomas laikinąsias apsaugos priemones iki visiško taikos sutarties įvykdymo bei išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo šalims klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis.
Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių 2013 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį (rašytinis sutarties tekstas pridėtas prie prašymo) ir bylą nutraukti. Taikos sutarties 9-10 punktuose nurodoma, kad šalims yra žinomas ir suprantamas CPK 294 straipsnio 2 dalies turinys ir taikymo pasekmės, t. y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus dėl to civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
Taikos sutarties sąlygos išreiškia ją sudariusių šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje iškilusį ginčą ir užkirsti kelią kilti naujiems ginčams. Šalių pasirašyta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas šią sutartį patvirtinti (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.). Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o civilinė byla nutraukiama (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, sudarius taikos sutartį, ieškovui grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio sumos. Jeigu byla sudarius taikos sutartį užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Ieškovui už ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėjus po 200 Lt žyminio mokesčio, įvertinus tą aplinkybę, kad taikos sutartis apeliacinės instancijos teismui pateikta jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės, 75 proc. nuo šių sumų grąžinami ieškovui.
Duomenų, jog buvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.
Patvirtinti byloje dalyvaujančių asmenų – ieškovo A. M. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (į. k. 288724610) ir Panevėžio miesto savivaldybės (į. k. 111104115) 2013 m. birželio 28 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Atsakovai šia taikos sutartimi pripažįsta dalį ieškovo reikalavimų, t. y. 129 000 Lt (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius litų) (toliau - reikalavimas), Panevėžio miesto savivaldybės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 65,89 kv. m. dalies (kūrybinių dirbtuvių) pagerinimo išlaidų ir įsipareigoja reikalavimo sumą sumokėti tokiomis sąlygomis ir tvarka:
a) Reikalavimo sumą - 129 000 Lt (vieną šimtą dvidešimt devynis tūkstančius litų), atsakovai įsipareigoja sumokėti iki 2014 metų liepos 9 d.;
b) Ieškovas įsipareigoja ginčo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o būtent 65,89 kv. m. dalį (kūrybinės dirbtuvės), atlaisvinti per vieną mėnesį nuo pinigų pervedimo į ieškovo nurodytą sąskaitą;
c) Visus mokėjimus pagal taikos sutartį atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija privalo atlikti į ieškovo banko sąskaitą ((duomenys neskelbtini)).
2. Ieškovas atsisako kitų savo reikalavimų, t. y. reikalavimų sumokėti reikalavimo skirtumą 61 000 Lt (šešiasdešimt vieną tūkstantį litų) ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą iš atsakovų sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visų bylinėjimosi išlaidų priteistų iš atsakovų ieškovo naudai.
3. Šalys susitarė, kad atsakovo reikalavimo sumos mokėjimas bei ieškovo ginčo patalpų atlaisvinimas šios taikos sutarties 1 punkte nustatyta tvarka yra esminė šios taikos sutarties sąlyga.
4. Taikos sutarties šalys susitaria, kad kiekviena iš jų prisiima patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminio mokesčio, atstovavimo ir kitas bylinėjimosi išlaidas, bei nereikalauja tokių išlaidų atlyginimo iš kitos sutarties šalies. Šalys susitaria, kad teismo patirtas išlaidas byloje apmoka ieškovas.
5. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta ieškovui taikos sutartyje nustatyta tvarka mokėtina reikalavimo suma yra galutinis apmokėjimas už Panevėžio miesto savivaldybės pastato, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) 65,89 kv. m. dalies (kūrybinių dirbtuvių) pagerinimo išlaidas. Atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai taikos sutarties 1 punkte numatyta tvarka sumokėjus sutarties 1 punkte numatytą reikalavimo sumą, taikos sutarties šalys nereikš viena kitai pretenzijų, susijusių su žemės nuomos mokesčio mokėjimu.
Nutraukti Panevėžio apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-582-544/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo.
Grąžinti ieškovui A. M. (duomenys neskelbtini) iš valstybės biudžeto 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį.