Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2024 m. balandžio 18 d., apie 23.30 val., Šv. Gertrūdos g., Kaune, kryptimi link Kauno pilies, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, iki kol ties Šv. Gertrūdos g. 21 numeriu pažymėtu pastatu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto.

Šiais savo veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m. balandžio 18 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Kauno centrą. (duomenys neskelbtini) buvo bare, su draugu S. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 5 bokalus alaus. Bare buvo 19.00 val., baigė gerti po 23.00 val. Išgėręs važiavo dėl savo neatsakingumo. Jautėsi blaivus. Vairavo automobilį „Volkswagen Passat“. Važiavo su tuo pačiu pažįstamu, pavėžėjo jį. Atsitrenkė į bordiūrą, automobilis vertėsi, kadangi jo nesuvaldė. Įvykio metu kelio danga buvo sausa, eismas toje vietoje nebuvo intensyvus. Karaliaus Mindaugo pr. buvo daugiau eismo. Sveikatos sutrikdymų nebuvo. Gydymo įstaigoje nesilankė. Pareigūnai tikrino neblaivumą, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu, tiek pirmuoju, tiek antruoju tikrinimu. Savo elgesį vertina blogai. Šeimoje vyksta skyrybos, sunkiai jas išgyvena, jos turbūt įtakojo šį poelgį. Prašo netaikyti turto konfiskavimo, tačiau supranta, kad jis turi būti skiriamas. Vykdo individualią veiklą – automobilių remontas su salono vidaus darbais. Teisė vairuoti yra reikalinga, nes reikia vežtis medžiagas, o darbinę veiklą vykdo vienas. Su laiduotoja sutaria gerai, bendrauja dažnai, jau daug metų. Ji yra jo draugo, gyvenančio užsienyje, motina. Galima laiduotoja yra pensininkė, nedirbanti. Jo manymu, ji jam gali daryti teigiamą įtaką ir daro ją dabar, sako, kad pasielgė neatsakingai, negerai ir negali daryti tokių klaidų. A. L. apie įvykį sužinojo iš karto. Įvykis buvo ketvirtadienį, jai pranešė šeštadienį, nes dvi dienas nėjo iš namų. Draugas atvežė pas laiduotoją ir tuomet jis pasakė jai apie įvykį. Vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) metų, yra įgijęs B ir C kategorijos teises. Sustabdytas neblaivus buvo pirmąjį kartą. Automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu. Įvykio metu nesutiko su neblaivumo aktu, kadangi buvo neblaivus ir atrodė kitaip, tačiau po to su nustatytu neblaivumo laipsniu sutiko.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis R. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju, R. J. inkriminuota tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas, iki kol ties Šv. Gertrūdos g. 21 numeriu pažymėtu pastatu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 23.48 val. jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu 00.07 val. nustatytas 2,26 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną prieš sėsdamas prie vairo vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra jis nuo 19.00 val. buvo bare, gerti baigė po 23.00 val., o per tą laiką išgėrė apie 5 bokalus alaus.

Kaltinamojo kaltę padarius BK 281¹ straipsnyje nurodytą nusikaltimą patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymų turinys, tačiau ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kano apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio E. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 18 d. atvykus pranešime nurodytu adresu, pastebėjo ant šaligatvio apvirtusį ant šono automobilį „Volkswagen Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip matyti iš byloje esančių VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, registruotas būtent kaltinamojo vardu. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad įvykio vietoje jau buvo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie buvo sulaikę asmenį, kuris vairavo ankščiau minėtą transporto priemonę. Automobilį vairavęs asmuo buvo R. J.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos M. R. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, jog R. J. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju patikrinimu 2024 m. balandžio 18 d., 23.48 val. nustatytas 2.15 prom. neblaivumas, antruoju patikrinimu 2024 m. balandžio 19 d., 00.07 val., tuo pačiu alkoholio matuokliu, nustatytas 2.26 prom. neblaivumas. Šios aplinkybės užfiksuotos ir 2024 m. balandžio 19 d. neblaivumo nustatymo akte, iš kurio matyti, kad kaltinamajam taip pat buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija – pėda po pėdos.

Kaltinamojo neblaivumas buvo nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu, laikantis nustatytos tvarkos, o tarp patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis kaip 15 min. laiko tarpas. Tokiais savo veiksmais – padidinto pavojaus šaltinio vairavimu apsvaigus, kaltinamasis neabejotinai sukėlė pavojų tiek sau pačiam, tiek ir aplinkiniams, nesant jokio objektyvaus būtinumo tokiems veiksmams. Taigi, be kita ko, įvertinus ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog jis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, be kita ko, padarė eismo įvykį, kurio metu, tik laimingo atsitiktinumo dėka, išvengė rimtesnių padarinių ir nebuvo sutrikdyta žmonių sveikata, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. J. 2024 m. balandžio 18 d., apie 23.30 val., Šv. Gertrūdos g., Kaune, kryptimi link Kauno pilies, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, iki kol ties Šv. Gertrūdos g. 21 numeriu pažymėtu pastatu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, R. J. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti yra nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei A. L., kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, kaltinamasis yra galimos laiduotojos sūnaus draugas. Su kaltinamuoju ji bendrauja į savaitę ar mėnesį kartą. Kol jis negali vairuoti, susitarė, kad rytais jį vežios į darbą, nes yra nedirbanti, pensininkė. Apie įvykį kaltinamasis jai pranešė jau kitą dieną. Jų santykiai yra geri, kaltinamasis jai padeda bei atsižvelgia į jos patarimus, jos manymu, ji yra jam autoritetas. Kaip kaltinamasis nurodė, ką patvirtino ir galima laiduotoja, šiuo metu kaltinamasis skiriasi su sutuoktine, kas galimai ir paskatino jo tokį poelgį. A. L. kaltinamąjį apibūdino kaip gerą, nuoširdų ir padedantį asmenį, gali laiduoti, kad naujų nusikalstamų veikų jis nebedarys. Patį jo poelgį ji vertina neigiamai. Kaip minėta, kaltinamasis nėra teistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas nuobaudas įvykdęs, dirbantis, prisideda finansiškai prie sūnaus išlaikymo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo. Turėdamas specialiąją teisę vairuoti nuo (duomenys neskelbtini) metų, kaltinamasis iki šiol nebuvo jos praradęs, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamasis neregistruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms. Šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, tikėtina, dėl susidariusios įtampos dėl šeimoje vykstančių skyrybų. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad R. J., jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals, o galima laiduotoja, įvertinus jos asmenybę charakterizuojančius duomenis, pateiktus byloje, yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusią daryti, nepaisančią įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenybę, ji neteista, nebausta administracine tvarka. Kaltinamojo bei pačios laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą galimą laidavimo terminą – 2 metus, kuris atitinka BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyto minimalaus ir maksimalaus galimo skirti laidavimo termino vidurkį.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, nors ir išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, kuris sąlygojo jos apsisprendimą laiduoti už jį, tačiau pateiktame prašyme bei kaltinamojo gynėjas pasisakydamas baigiamosiose kalbose prašė neskirti užstato. Vis dėl to, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį bei aplinkybes, kurioms esant jo neblaivumas buvo nustatytas – sukeltą eismo įvykį, kurio metu, tik laimingo atsitiktinumo diena, nebuvo padaryta didelė žala žmonių sveikatai ir turtui, užstatas šioje baudžiamojoje byloje yra būtinas ne tik siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, bet ir užtikrinant tinkamą laiduotojos, kuri nėra kaltinamojo šeimos narys ar artimasis giminaitis, pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu. Laiduotoja nurodė, kad užstatą sumokėti sutiktų, nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios užstato sumokėjimą darytų objektyviai negalimą ar neproporcingą laidavimo institutu siekiamiems tikslams, nenurodė aplinkybių, kad užstatas šiuo atveju jai būtų per didelė ar nepakeliama našta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam laidavimas skirtinas su užstatu, nustatant jo dydį – 500 Eur, tuo bus užtikrintas atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės keliamų tikslų įgyvendinimas šioje baudžiamojoje byloje.

V. Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį, naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 prom. neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 23 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Nors kaltinamasis nurodė, kad jo darbo veikloje teisė vairuoti jam yra reikalinga, tačiau, teismo vertinimu, pripažinti kaltinamojo nurodomus asmeninius interesus išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų šią baudžiamąją poveikio priemonę vertinti kaip per griežtą, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, žinodamas, jog teisė vairuoti jam yra būtina darbo veiklai vykdyti, turėjo visas objektyvias galimybes pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris nekeltų rizikos šios teisės netekti. Tuo tarpu galima laiduotoja nurodė, kad šiuo metu ji gali padėti kaltinamajam nuvykti į darbą, jį nuveždama, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, kaltinamojo galimybės tęsti darbo veiklą bus iš esmės apribotos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volkswagen Passat“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas ir valdytojas yra pats kaltinamasis, be to, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad jis yra automobilio savininkas ir juo naudojasi. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus VšĮ „Emprekis“ pažymose nurodytą automobilio vertę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas bus adekvati ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra. Kaltinamasis vairavo automobilį pakankamai didelį atstumą, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis gana reikšmingai viršijo ne tik įstatymų numatytą leistiną ribą, bet ir 1,51 prom. neblaivumą, veždamas juo kitą asmenį, dėl savo neblaivumo išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą miesto centre, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad transporto priemonės, kuria naudodamasis kaltinamasis padarė aptariamą nusikalstamą veiką, konfiskavimas yra ne tik proporcingas, bet ir būtinas, siekiant užkirsti kelią ateityje kaltinamajam pakartotinai nusikalsti.

2024 m. gegužės 23 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– 2 vokai su biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio vairo ir rankenos, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;

– kompaktinis diskas su fotonuotraukomis ir kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (1 t. b. l. 31, 70), saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsakomybėn 2 (dvejų) metų laikotarpiui su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 23 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą R. J. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

– 2 vokus su biologinės kilmės pėdsakais nuo automobilio vairo ir rankenos, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

– kompaktinį diską su fotonuotraukomis ir kompaktinį diską su vaizdo įrašais (1 t. b. l. 31, 70), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Įpareigoti laiduotoją A. L. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už R. J.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei. Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei R. J. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.