Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

gavusi ieškovo A. R. K. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės ribų patikslinimo bei rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. K. kreipėsi su ieškiniu į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio K. kaime (turi būti K.), Pakruojo seniūnijoje, Pakruojo rajone, ribas pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu, iki jame atliktų pataisymų, nustatytas ribas.

Ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis (CK 36 str.).

Iš teismui pateikto ieškinio turinio bei ieškovo suformuluoto reikalavimo matyti, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti ieškovo žemės sklypo, esančio K. kaime, Pakruojo seniūnijoje, Pakruojo rajone, ribas, kurios, jo teigimu, pagal 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, iki jame atliktų pataisymų, buvo kitokios. Ieškinyje nurodo, kad po to, kai 1998-06-05 grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu buvo nustatytos ir paženklintos ieškovui grąžinamo natūra minėto žemės sklypo ribos, iki 1998-08-25 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 65-7357 priėmimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą, pirminiai žemės sklypo ribas žymintys įrašai buvo pakeisti, nes pradėjus daryti žemės sklypo kadastrinius matavimus, pastebėta, jog ieškovui grąžintas žemės sklypas sumažintas (apie 25-30 arų), lyginant su pirminiais matavimais. Taigi, iš ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčas kilo dėl to, jog formuojant ieškovui grąžintiną natūra žemės sklypą, jis faktiškai grąžintas mažesnis, nei buvo 1998-06-05 grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytas iki atliekant jame pataisymus. Pažymėtina, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normomis, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Šiame procese kylantys ginčai nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p.). Be to, iš prie ieškinio pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM bei šios tarnybos Pakruojo skyriaus raštų (atsakymų į prašymus), adresuotų ieškovui, matyti, kad šis ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998-09-01 įsakymu Nr. 952, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei pažymėtas kadastro žemėlapyje, todėl remiantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys gali būti keičiami Kadastro nuostatų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 str.). Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta, jog tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad ploto skirtumas didesnis nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis. Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. – apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių. Taigi, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustačius ploto, ribų ar konfigūracijos neatitikimą, galima spręsti klausimą dėl ribų tikslinimo būtent administracine tvarka, ir šiuos klausimus sprendžia būtent Žemėtvarkos skyrius. Todėl ieškovo reikalavimas - patikslinti jo prašomo žemės sklypo ribas yra reikalavimas viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui atlikti tam tikrus veiksmus viešojo administravimo srityje. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, jog byla teisminga administraciniam teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ieškovui A. R. K. ir jo atstovui advokatui V. M. išaiškintina teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo A. R. K. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui dėl pažeistų teisių gynimo ir žemės ribų patikslinimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti A. R. K. ir jo atstovui advokatui V. M. teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Šiaulių apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.