Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-30 · Administracinė byla Nr. I-3687-402/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-11-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-02-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
I-3687-402/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01192-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
T. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3687-402/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01192-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui T. O. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l 4-5).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2614-402/2015, Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau tekste – Kauno TI) atstovas paviešino jo asmens duomenis - buvęs baustas drausmine tvarka dėl amfetamino ir metamfetamino vartojimo, nors šie duomenys nebuvo susiję su nagrinėjama byla. Pareiškėjo nuomone tokius duomenis teismui pateikti galima tik esant jo sutikimui. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, didžiulę gėdą prieš teisėją, sekretorę, konvojų, patyrė psichologinę depresiją. Pareiškėjas taip nurodė, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI buvo vežamas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Išvykimas buvo apie 17 val. , o į paskyrimo vietą atvyko apie 20 val. Kelionė į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą nuo paskutinio maitinimo Kauno TI truko daugiau, nei 6 val., dėl ko jis buvo kankinamas badu. Atsakovas privalėjo įdėti sausą maisto davinį, tačiau to nepadarė. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą ir prašo ją priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėje byloje Nr. I-2614-402/2015 pareiškėjas skundėsi teismui, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų (per mažo tenkančio kameros ploto) patyrė kankinimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat juntamą baimę, apatiją, nuo.ko tapo irzlus nervuotas, piktas. Nurodė, kad pareiškėjui toks katastrofiškas psichinės sveikatos ir psichologinės būsenos sutrikimas įvyko per dvi pilnas buvimo Kauno TI paras. Neabejotinai tokie reikšmingi psichinės sveikatos ir psichologinės būklės pažeidimai turėjo atsispindėti pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje. Iš pateiktos byloje asmens sveikatos istorijos matyti, kad nei dvi paras buvimo Kauno TI metu, nei išvykus iš jo nusiskundimų pareiškėjas neturėjo, todėl vienintelis racionalus paaiškinimas dėl psichikos sveikatos problemų galėjo būti kaltos kitos priežastys, o ypač faktas, kad pareiškėjas manytinai vartoja narkotikus, kurių būnant Kauno TI negauna ir visi neigiami sveikatos reiškiniai yra susiję su abstinencijos reiškiniu. Tai ir buvo pateikta kaip įrodymas teismo posėdyje. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kuriuos pagal administracinių bylų teisenos įstatymą 57 str. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys. Šalies teisės pateikti jos nuomone tinkamus įrodymus nėra draudžiama. Duomenų apie pareiškėjo narkotinių medžiagų vartojimą pateikimas teismui nėra laikytinas jo asmens duomenų paviešinimu. Suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą Kauno tardymo izoliatoriuje reguliuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymas. Įsakymo 32 p. nustato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam, išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Pietų laikas valandomis nustatytas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkė". Minimame dokumente pietų metas nustatytas nuo 12 iki 13 val. Pietus Kauno TI pareiškėjas gavo. Į Lukiškių tarymo izoliatorių kalėjimą pareiškėjas atvyko 19 val. 30 min. Tokiu laiku etapu atvykę į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą suimtieji (nuteistieji) gauna vakarienę kaip ir kiti jame laikomi asmenys, todėl laikyti, kad pareiškėjas nebuvo pamaitintas yra neteisinga. Pažymėtjo, kad pareiškėjas, žinodamas, kad vakarienę gaus tik atvykęs į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą ir vakarienę gaus tik apie 19-20 val. galėjo kreiptis į Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnus, ir sauso maisto davinys jam būtų išduotas. Informacija apie sauso maisto davinio išdavimą yra pateikiama viešai, ir pareiškėjas galėjo netrukdomai su ja susipažinti. Todėl dėl sauso maisto davinio negavimo kaltas yra pats pareiškėjas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dėl duomenų paviešinimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad 2015 m. birželio 10 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2614-402/2015, Kauno tardymo izoliatoriaus atstovas paviešino jo asmens duomenis - buvęs baustas drausmine tvarka dėl amfetamino ir metamfetamino vartojimo, nors šie duomenys nebuvo susiję su nagrinėjama byla.

Liteko duomenimis nustatyta, jog 2015 m. birželio 10 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno TI. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI patyrė kankinimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius ir emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat juntamą baimę, apatiją, tapo irzlus, nervuotas, piktas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d. nurodyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. 2 d. minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. 4 d. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad pareiga paneigti, t.y. pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013).

Atsakovo atstovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d. teismo posėdyje neturėjo tikslo paviešinti asmens duomenis, o tik siekė apibūdinti (charakterizuoti) pareiškėją, taip pat siekė paaiškinti teismui dėl kokių priežasčių pareiškėjui galėjo atsirasti jo nurodyti išgyvenimai, todėl kaip įrodymą pateikė teismui asmens sveikatos istoriją ir ją pakomentavo.

Teismo nuomone, paviešinimas - per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais skleidimas asmens duomenų, ar kitą jam palankią ar nepalankią informaciją, siekiant suformuoti tam tikrą viešąją nuomonę. Teismo posėdis, nėra įrankis viešinti asmeninę informaciją. Atsakovo atstovas duomenis apie pareiškėją pateikė kaip įrodymą teismo posėdyje, siekiant paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Šalių teisė yra pateikti teismui jų nuomone tinkamus įrodymus ir tai nėra draudžiama. Pareiškėjas neturi teisės nustatyti, kurie jo gyvenimo faktai gali būti pateikiami byloje kaip įrodymai, o kurie ne. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais nustato, ar pateiktais įrodymais bus remiamasi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja gali susipažinti suinteresuoti asmenys, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Tokią teisę šie asmenys įgyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą įsiteisėja, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą.

Nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl sauso maisto davinio neišdavimo.

Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašė taip pat remdamasis argumentais, kad išvykstant iš Kauno TI, 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d., nebuvo jam išduotas sausas davinys.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 3 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. SVĮ 5 straipsnio 3 dalimi, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Atitinkamai SVĮ 44 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Maitinimo organizavimo taisyklės. Šių taisyklių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Remiantis Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktu, intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 val., o šių taisyklių 31 punktas nustato, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-268 patvirtinto Sauso maisto davinio suimtiesiems ir nuteistiesiems priėmimo, laikymo, išdavimo ir apskaitos bei suimtųjų ir nuteistųjų, laikinai išvykusių iš Kauno tardymo izoliatoriaus, maitinimo organizavimo tvarkos aprašo 8 punkte. Kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos administracija privalo nuolat turėti maisto produktų (negreit gendančių) atsargų ne mažiau kaip 7 dienų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimui (Maitinimo organizavimo taisyklių 4 p.). Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktą kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, o asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI buvo vežamas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Išvykimas buvo apie 17 val., o į paskyrimo vietą atvyko apie 20 val. Nuo paskutinio maitinimo Kauno TI iki atvykimo į Lukiškių TI kalėjimą praėjo daugiau negu 6 val., todėl atsakovas turėjo įdėti sauso maisto davinį, tačiau to nepadarė. Šių aplinkybių atsakovo atstovas neginčijo.

Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-265 patvirtintą Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkę įstaigoje laikomi asmenys pusryčius gauna nuo 07.15 val. iki 08.00 val., pietus – nuo 12.00 val. iki 13.00 val., o vakarienę – nuo 18.00 val. iki 18.45 val.

Nors byloje nepateikti tikslūs įrodymai apie pareiškėjo konkretų pietavimo laiką 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d., tačiau įvertinus tai, jog pagal dienotvarkę Kauno TI laikomų asmenų pietų laikas yra nuo 12.00 iki 13.00 val., preziumuojama, jog aukščiau paminėtomis dienomis pareiškėjas pietavo 12.30 val., iš Kauno TI išvyko apie 17.00 val. ir į Lukiškių TI kalėjimą atvyko apie 20.00 val. Darytina išvada, jog etapuojant pareiškėją 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. iš Kauno TI laiko tarpas tarp pareiškėjo paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Lukiškių TI kalėjimą viršijo šešias valandas, todėl Kauno TI turėjo pareigą išduoti pareiškėjui sausą maisto davinį. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtą maistą buvo pažeista. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas nustatytu intervalu nepamaitintas, patyrė esminių nepatogumų ir nemalonių dvasinių išgyvenimų.

Kauno TI atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas davinio etapuojamiems asmenims neprašė. Iš Kauno TI atsiliepimo teismui matyti, kad ši institucija pareiškėjo teisę gauti sausą maisto davinį sieja su asmens reiškiamu pageidavimu. Teismas tokius Kauno TI argumentus pripažįsta nepagrįstais, kadangi teisės aktai pareigą užtikrinti savalaikį asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje, maitinimą įsakmiai nustato šiai institucijai. Teismo vertinimu, Kauno TI privalėjo imtis visų organizacinių priemonių, kurios būtų skirtos tinkamai įgyvendinti įvardintą pareigą.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų Kauno TI darbuotojų veiksmų, 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. neužtikrinus pareiškėjo teisės nustatytu intervalu gauti maitinimui skirtą maistą, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs tinkamai pamaitintas, t.y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas įvertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę (du kartus pareiškėjui nebuvo išduotas sausas maisto davinys), kas leidžia teismui pažeidimo sukeltą poveikį vertinti kaip neturėjusį itin žymaus veikimo, nesant pagrindo teigti, jog dėl negauto sauso maisto davinio pareiškėjo patirti žalingi padariniai būtų turėję poveikį jo fizinei ir psichinei sveikatai, nesant byloje įrodymų, kad Kauno TI atstovas būtų sąmoningai nedavęs pareiškėjui sauso maisto davinio, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad dėl Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų 2015 m. gegužės 26 d. ir 2015 m. birželio 16 d. buvo pažeista T. O. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamo maitinimo sąlygas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė