Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005-04-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 MGL dydžio bauda; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-24 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų terminui; bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas 2014-07-09;Vilniaus apygardos teismo 2013-12-17 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) – 4 metų laisvės atėmimo bausme; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2015-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 189 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendruinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo (nuosprendis įsiteisėjęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-25 apie 21.40 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sulaikymo metu, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patruliui T. P. bandant jį sulaikyti, tris kartus, laikydamas rankoje vinį, smūgiavo patruliui T. P., tačiau nepataikė, po ko susigrūmė su minėtu policijos pareigūnu- tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, atliekančiam savo darbines funkcijas.

Šiais savo veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Taip pat Ž. A. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo savadarbį kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kuris pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos plaktuką, skirtą avariniam stiklo išmušimui, kuriam buvo pašalinta galva su priekine koto dalimi, ir jį nešiojosi su savimi iki 2014-06-25 21.40 val., kol prie namo, esančio Giedraičių g., Nr. 10, Vilniuje, sulaikymo metu policijos pareigūnai pas jį rado ir paėmė jam priklausantį minėtą nešaunamąjį ginklą-savadarbį kastetą.

Šiais savo veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat Ž. A. pagamino, laikė netikrą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą bei jį panaudojo, o būtent:

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis panaudodamas savo nuotrauką bei D. J. asmens duomenis, pagamino netikrą Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)bei jį laikė iki 2014-07-19 18.40 val., kol Klaipėdos rajone, Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio 300 kilometre, Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė pastariesiems suklastotą Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, t. y. tokiu būdu panaudojo minimą suklastotą pažymėjimą.

Šiais savo veiksmais Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisme kaip kaltinamasis Ž. A. nurodė, kad kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažįsta visiškai dėl visų kaltinimų, paaiškino, kad pasipriešino pareigūnui, padirbinėjo dokumentus ir ginklus. Nenorėjo gultis ant žemės, o pareigūnas jį sulaikinėjo, todėl teko pasistumdyti, priešinosi, buvo imtynių kova, nesileido guldomas ant žemės.

Paaiškino, kad ėjo iš darbo ir Šanchajuje sutiko draugus, ten jų turi daug, jie narkomanai. Draugai, pamatę policijos pareigūnus, pradėjo bėgti ir jis iš inercijos pradėjo bėgti. Policininkas pribėgo ir jį iš karto norėjo versti, bet jis nesileido, nes buvo su naujais rūbais ir nenorėjo susipurvinti. Vinis iškrito tik tada, kai jį paguldė ant žemės. T. P. su vinimi nesmūgiavo. Priešinimasis pasireiškė tik tuo, kad neleido savęs parversti. Tuo metu turėjo rankinę, kurioje buvo žirklės, peiliai. Vinį turėjo kaip prisiminimą, nes anksčiau dirbo pas verslininką Vokietijoje, kuris buvo labai keistas, turėjo sidabrinių vinių, kuriomis tvirtino namo stogo konstrukcijas, todėl kaltinamasis vieną jų pasiliko. Ji yra apie 20 cm. ilgio, išskaptuota, apvali, graži vinis, ja nesmūgiavo. Kai jį paguldė, vinis iškrito iš rankinės viršutinio skyrelio. Įvykis su patruliais buvo apie 21-22 val., atrodo birželio mėn. Jį sulaikinėjo vienas patrulis, po to atbėgo moteris.

Savadarbis kastetas buvo rankinėje, jo niekada nenaudojo, jį galima panaudoti užsidedant ant rankos ir smūgiuojant, tačiau jis jį nešiojosi tam, kad galėtų atrakinti automobilio bagažinę.

Klaipėdoje važiavo vogtu automobiliu ir jį sustabdė patruliai. Tame automobilyje, kurį pavogė, buvo jo savininko Sodros pažymėjimas ir kaltinamasis užklijavo ant pažymėjimo savo nuotrauką. Pareigūnai rado tą fotonuotrauką daiktinėje (bardačioke), kaltinamasis pažymėjimo jiems neteikė. Kodėl ant pažymėjimo buvo jo nuotrauka, negalėjo prisiminti, taip pat neatsiminė, kokiu tikslu ją ten užklijavo, teigė, kad užklijavo be jokio tikslo.

Į klausimus nurodė, kad neprisimena, kur laikė vinį – rankoje ar rankinėje. Ja nesimosikavo, tik nenorėjo, kad jį paguldytų ir išteptų drabužiu. Sutinka jog trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas, t. y. paguldyti jį ant žemės. Pareigūnams neteikė jokio pažymėjimo, jie jį tiesiog rado. Pripažįsta, kad su vadinama rankena galima žaloti, bet jis turėjo kitų tikslų. Tai yra plastikinis daiktas, jis kam buvo reikalinga atidaryti automobilį. Ja atidarinėdavo V. automobilį, busiuką, kurio rankena buvo sugedusi. Kai užsitrenkia durys, būna išlindęs troselis, tada jį apvyniodavo ant plastikinės rankenos, kuri įvardinta kaip savadarbis kastetas, ir taip už rankenos tempdamas atidarydavo duris. Troselį apvyniojus ant rankos, troselis pjauna ranką, o apvyniojus ant rankenos nepjauna rankos ir patogu atidaryti sugedusias duris. Ta rankena visada buvo pririšta prie to troselio, tačiau ji jam kažkaip nutrūko ir teko ją nešiotis. Paties troselio ant rankenos nevyniodavo, ten buvo dar tokia virvelė, kuri žymių ant plastikinės rankenos nepalieka. Rankeną paėmė nuo V. autobusiuko, ji tiesiog nutrūko, turbūt tą pačią dieną nutrūko, kai jį sulaikė, todėl laikė kišenėje. Jos pritaisyti prie troso negalėjo, nes neturėjo šniūro. Kieno ta rankena – nežino.

Nuvažiavęs į Marijampolę nusižiūrėjo automobilį ir norėjo jį pirkti. Pavogė automobilį apie 16 val. ir už trijų valandų buvo sulaikytas Klaipėdoje. Socialinio draudimo pažymėjimas buvo vogtame automobilyje. Negalėjo pasakyti, kaip per 3 valandas priklijavo nuotrauką minėtame pažymėjime. Koks vardas buvo ant pažymėjimo, neprisiminė. D. J. neprisiminė, tai yra to asmens, iš kurio pavogė automobilį, sūnus. Be kaltinamojo, automobilyje dar buvo merginos. Pats neturėjo nei paso, nei pažymėjimo, tuo metu buvo paieškomas dėl bausmės atlikimo. Pažymėjimą rado automobilyje ir priklijavo savo nuotrauką, kad turėtų dokumentą savo vardu ir pavarde.

2015-11-11 teismo posėdyje paaiškino, kad pakeistą kaltinimą pripažįsta, pripažįsta, kad priešinosi, gamino ir panaudojo dokumentą, kad iš rankenos galima pagaminti kastetą. Neprisiminė, kad būtų padavęs pareigūnui dokumentą. Teigė, kad jo galva sužalota, nes 2008 m. kovo 9 d. buvo užpultas, sunkiai sužalota galva ir todėl kartais neprisimena. Dėl BK 286 straipsnio nurodė, kad galėjo smūgiuoti patruliui, jo sužaloti nenorėjo, neketino, tik nenorėjo, kad būtų supurvinti drabužiai ir kad būtų paguldytas ant žemės. Pareigūnas naudojo imtynių veiksmus, jam gal taip atrodė, kad kaltinamasis priešinasi. Vinies iš rankų nepaleido dėl to, kad ji reta, sidabrinė ir nenorėjo jos paleisti iš rankų, nenorėjo jos pamesti. Rankeną nešiojosi tam, kad turėtų kuo atidaryti automobilio dureles. Ji nutrūko nuo automobilio ir ją nešiojosi, kad nepamestų, nes būtų neradęs. Automobilio duris atidarinėdavo tik kaltinamasis, automobiliu naudojosi ir Valerijus, kuris yra direktorius, todėl durų neatidarinėja (t. 2, b. l. 165-166). 2016-01-25 teismo posėdyje kaltinamasis pripažino patikslintą kaltinimą visa apimti, palaikė parodymus, duotus ankstesniuose teismo posėdžiuose.

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. apklausiamas įtariamuoju nurodė, kad nepripažįsta įtarimo pagal BK 286 straipsnį. Nurodė, kad pareigūnui nesipriešino, jokiu daiktu jam nesmūgiavo, 2014-06-25 vakare su draugu rūkė žolę, pamatė pareigūnus pradėjo bėgti į skirtingas puses, jį pasivijęs pareigūnas pasakė sustoti ir jis sustojo, pareigūnui nesipriešino ir nesmūgiavo (t, 1, b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. apklausiamas kaip įtariamasis nurodė, kad nepripažįsta įtarimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, D. J. nepažįsta ir neturėjo minėto asmens vardu išduoto valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo. Nuo 2014-03-28 iki 2014-08-10 buvo laikomas Vokietijoje, Kelno miesto kalėjime. Patrulio V. Ž. nepažįsta, jam dokumentų neteikė, 2014-07-19 jokio paaiškinimo dėl pateikto dokumento nerašė ir nedavė. 2014-08-14 buvo deportuotas iš Vokietijos į Lietuvą. Įtaria, kad jo nuotrauka galėjo pasinaudoti V. S. (t, 1, b. l. 118).

2015-07-17 apklausiamas kaip įtariamasis pagal visus tris įtarimus Ž. A. kaltu neprisipažino ir parodymuose nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip iš apklausimas teisme kaip kaltinamasis (t. 1, b. l.124-126).

Apklaustas kaip liudytojas T. P. teismo posėdyje paaiškino, kad žino dėl ko byla, tačiau kaltinamojo neprisimena. Patruliavo su kolege ir pamatė prie Giedraičių g. asmenis, kurie kažką darė krūmuose. Atvažiavo į aikštelę ir jie pradėjo bėgti. Bėgo paskui vyriškį, kuris pradėjo kažką mėtyti iš kišenių, jį pasivijo ir asmuo atsisukęs smogė jam vinimi ar peiliu, liudytojas bandė tą daiktą atimti. Kiek tiksliai kartų smogė, neprisiminė. Sulaikant naudojo ašarines dujas, ilgai grūmėsi, kol pargriovė ant žemės. Ta vinis buvo sidabrinės spalvos, kai asmenį pargriovė, vinis buvo kaltinamojo rankoje. Iš specialiųjų priemonių naudojo dujas, antrankius. Dujas naudojo iki pargriaunant kaltinamąjį. Vyras norėjo liudytojui smeigti vinimi, nesileido sulaikomas. Vinimi kliudytas nebuvo, tačiau kai jį laikė už rankos, vyras bandė jam įdurti vinimi. Jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, buvo labai keistas, šaukė kažką apie Dievą. Nebuvo veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis norėjo save sužaloti. Sulaikant paprastai neguldoma ant žemės, tik kai asmuo aktyviai priešinasi, tada jis guldomas ant žemės. A. tada nieko nesakė apie drabužius. Jį sulaikant buvo poreikis guldyti ant žemės. Įtarė, kad asmenys daro kažką draudžiamo, jie pamatę pareigūnus pradėjo bėgti, todėl nusprendė juos patikrinti. Liudytojas buvo su uniforma, buvo vakaras, buvo šviesu. Kaltinamasis kažką vietoje išmetė, nelabai to prisiminė.

Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu Vaidas A. R. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 88). Savo parodymus patvirtino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kuomet iš 6 jam atpažinimui pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino 6 nuotraukoje užfiksuotą asmenį, kaip Ž. A. (t. 1, b. l. 91-92).

Iš 2014-07-01 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta Ž. A. rankinė, pateikta ikiteisminiam tyrimui su tarnybiniu pranešimu. Apžiūros metu nustatyta, kad rankinė yra juodos spalvos, joje yra du skyriai su ilga nuplyšusia rankena, dalinai nuplėšta rankinės atlenkiama dalis. Rankinėje yra įvairūs protokole išvardinti daiktai, tarp kurių raudonos spalvos plastmasinis daiktas, panašus į kastetą, ir 20 cm ilgio baltos spalvos metalo sraigtinė vinis (t. 1, b. l. 27-31).

Iš 2014-06-25 22:26 min. alkotesterio kvito matyti, kad Ž. A. girtumas nėra fiksuotas, tikrinimo rezultatas yra 0,00 promilės (t. 1, b. l. 50).

Iš 2014-07-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyriausiasis patrulis V. Ž. Klaipėdos AVPK 1 PK budėtojų dalyje ikiteisminiam tyrimui pateikė galimai suklastotą Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, išduotą R. J. vardu, kurio Nr. DK (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 80).

Iš 2014-08-13 užduoties specialistui matyti, kad D. J. vardu išduotas Socialinio draudimo pažymėjimas Nr. DK 0355064, kurį Ž. A. pateikė jį sustabdžiusiam patruliui, buvo pateiktas specialisto tyrimui ir 2014-09-30 Nr. 140-(4615)-IS1-4926 išvada nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą esanti nuotrauka nėra pirminė. Pakeitimas atliktas kartu su laminavimo plėvelės fragmentu išpjaunant pirminę fotonuotrauką ir jos vietoje įklijuojant dabartinę fotonuotrauką, vėliau dokumentą papildomai užlaminuojant (t. 1, b. l. 96, 98-99, 101).

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis Ž. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. pasipriešino valstybės tarnautojui, neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu – savadarbiu kastetu ir pagamino bei laikė netikrą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir bei jį panaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant Ž. A. veiksmus, kurie kaltinime kvalifikuoti kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui matyti, kad šį kaltinimą patvirtina byloje surinkti ir teisme iš tirti įrodymai, t. y. liudytojų T. P. parodymai, N. S. parodymai, šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, 2014-07-01 Ž. A. rankinės ir joje esančių daiktų apžiūros protokolas bei iš dalies paties Ž. A. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš T. P. parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jam pasivijus Ž. A. ir bandant sulaikyti, jis atsisuko ir smogė jam vinimi ar peiliu. Kiek tiksliai kartų smogė teisme liudytojas neprisiminė, tačiau su vyriškiu pareigūnas ilgai grūmėsi, vyriškis nesileido sulaikomas, bandė smeigti vinimi, pagriautas ant žemės vinį laikė rankoje, parimdavo ją į kitą ranką, neleido pareigūnui ją paimti, Ž. A. vinį iš rankos paleido tik tada, kai pribėgo N. S. ir pareikalavo išmesti iš rankos vinį. Ikiteisminio tyrimo metu T. P. taip pat nurodė, kad pasivijus bėgantį Ž. A., šis ištraukė aštrų daiktą ir bandė juo suduoti smūgį į krūtinę, tačiau nepataikė. Bandant vyriškį pargriauti, grumtynių metu šis bandė kelis kartus suduoti minėtu daiktu, tačiau smūgių pavyko išvengti, nes vyriškis nepasiekė liudytojo ranka, kurio buvo aštrus daiktas. Liudytojas pasivijo vyriškį ir sugriebė jam už peties, šis atsisukdamas smūgiavo liudytojui ranka, joje laikydamas vinį, smūgio išvengė atsitraukdamas, papurškė dujų. Bandė sulaikyti, atimti vinį, kai bandė parversti ant žemės Ž. A. liudytojui dar du kartus smūgiavo, bet neįdūrė, nes nepasiekė.

Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta N. S., kuri teisme parodė, jog porininkas bandė sulaikyti vyriškį, kai ji pribėgo, pamatė, kad kaltinamasis rankoje turi aštrų daiktą, jeigu neklysta, jis bandė juo smogti kolegai. Vyriškis vinį paleido tik tada, kai ji garsiai liepė jį mesti, tai buvo tada, kai jis jau gulėjo ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pribėgus prie kolegos ji pamatė, kad sulaikomas vaikinas stovi ant kelių, kolega irgi buvo priklaupęs, ant dešinės rankos buvo uždėti antrankiai. Vaikinas laikė rankas priešais save, suspaudęs kumščius, kairėje rankoje laiko kažkokį aštrų daiktą. Ji sugriebė vaikinui už rankos ir pareikalavo paleisti, ką laiko rankoje, vaikinas muistėsi, priešinosi, rėkė, kad nemuštų. Kolega panaudojo dujas, tada veikimas paklus reikalavimui ir padėjo vinį at šaligatvio, paguldytas ir toliau muistėsi, priešinosi. Sulaikius ir pristačius Ž. A. į policijos įstaigą, pas jį rasta metalinė 20 cm ilgio vinis.

Kaltinamasis Ž. A. teismo posėdyje neneigė, jog bėgo nuo pareigūnų, nurodė, kad jis turėjo vinį, tai buvo sidabrinė vinis, graži, todėl jis nenorėjo jos prarasti ir laikė rankoje, tačiau sulaikomas nesipriešino ir nesmūgiavo ja policijos pareigūnui, tiesiog nenorėjo būti pargriautas, nes nenorėjo išsipurvinti drabužių, todėl nesileido pargriaunamas ir galimai mosikavo rankomis su vinimi. Teismas šiuos Ž. A. paaiškinimus atmeta kaip jo gynybinę versiją, kurios nepatvirtina bylos medžiaga. Iš liudytojo T. P. parodymų matyti, kad sulaikant asmenys nėra guldomi ant žemės, ant žemės guldomi tik tie asmenys, kurie aktyviai priešinasi sulaikymui. Ž. A. aktyviai priešinosi sulaikymui, todėl policijos pareigūnai jį guldė ant žemės tam, kad jis būtų sulaikytas ir nekeltų pavojaus kitiems ir sau. Sulaikant Ž. A. tarp pareigūno T. P., vėliau ir jo kolegės N. S. vyko grumtynės, sulaikymo ir grumtynių metu Ž. A. rankoje turėjo metalinę 20 cm ilgio vinį. Liudytojas T. P. patvirtino, kad Ž. A. sulaikant ja smūgiavo pirmą kartą, kai tik jį pareigūnas pasivijo, vėliau dar kelis kartus smūgiavo grumtynių metu, bandant jį paguldyti ant žemės. Vinį iš rankos jis paleido tik data, kai buvo paguldytas ant žemės ir kolegė garsiai pareikalavo jį paleisti.

Teismas vertina, kad byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad Ž. A. priešinosi sulaikymui ir priešinosi jam ne dėl to, kad nenorėjo būti pagriautas ir išpurvinti savo drabužius, o dėl to, kad vengė sulaikymo. Ž. A. buvo guldomas ant žemės ne dėl to, kad buvo sulaikomas, o dėl to, kad aktyviais veiksmais vengė sulaikymo. Tiek liudytojai, tiek kaltinamasis patvirtino, kad sulaikymo metu jis rankoje turėjo metalinę 20 cm ilgio vinį. Kaltinamasis neigė tai, kad ja bandė suduoti smūgius policijos pareigūnui, tačiau teismas vertina, kad policijos pareigūno T. P. ir N. S. paaiškinimai įrodyta, kad Ž. A. sulaikomas smūgiavo minėta rankoje laikoma vinimi policijos pareigūnui T. P., kuris išvengė smūgių, nes smūgių metu atsitraukdavo.

BK 286 straipsnis atsakomybę numato už pasipriešinimą valstybės tarnautojui tokiu atveju, kai panaudojama arba grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Šiuo atveju Ž. A. priešinosi policijos pareigūnui aktyviais veiksmais vengdamas sulaikymo, neduodamas uždėti atrankius ir smūgiuodamas policijos pareigūnui rankoje laikoma vinimi, t. y. tokiais savo veiksmais, kai laikydamas rankoje vinį smūgiavo tris kartus pareigūnui, kuris jį sulaikinėjo, naudojo fizinį smurtą, tačiau jo nesužeidė dėl to, kad pareigūnas atsitraukdamas išvengė smūgio, o kitais dviem atvejais negalėjo jo smūgiuodamas ranka su vinimi pasiekti. Tokiu būdu Ž. A. panaudojo fizinį smurtą ir pasipriešino policijos pareigūnui vykdančiam savo profesines pareigas.

Įvertinus tai, teismas daro išvadą, jog šis kaltinimas pasitvirtino, Ž. A. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.

Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis Ž. A. įsigijo savadarbį nešaunamąjį ginklą kastetą ir jį nešiojosi su savimi iki sulaikymo 2014-06-25. Kaltinamasis šios faktinės aplinkybės iš esmės neneigė, tačiau aiškino, kad minėtą daiktą jis turėjo tam, kad galėtų atidaryti autobusiuko duris. Pripažino, jog suprato, kad šis daiktas gali būti naudojamas kaip kastetas. Šį kaltinimą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, apžiūros protokolas ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad pateiktas objektas yra savadarbis kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamiems ginklams priskiriamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Kastetas pagamintas savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos plaktuką, skirtą avariniam stiklo išmušimui, kuriam buvo pašalinta galva su priekine koto dalimi. Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustato, kad LR yra draudžiami kastetai. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šis kaltinimas taip pat pasitvirtino, kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Taip pat įrodyta, kad kaltinamasis Ž. A. panaudodamas savo nuotrauką ir D. J. duomenis bei pažymėjimą pagamino netikrą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą ir jį pateikdamas policijos pareigūnui panaudojo. Kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, jog perklijavo į rastą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą savo fotonuotrauką, nes neturėjo asmens dokumento, tačiau neigė, kad jį panaudojo, t. y. pateikė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Tačiau liudytojais apklausti A. R. ir V. Ž. patvirtino, kad sustabdžius patikrinimui automobilį, kurį vairavo Ž. A., šis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nurodė, kad jį paliko namuose ir pateikė pareigūnams netikrą socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis neatskleidė visų įvykio aplinkybių, teigdamas, kad neprisimena, kada ir kokiomis aplinkybėmis pakeitė pažymėjime buvusią fotonuotrauką perklijuodamas savo fotonuotrauką, tačiau iš specialisto išvados matyti, kad valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą esanti nuotrauka nėra pirminė. Pakeitimas atliktas kartu su laminavimo plėvelės fragmentu išpjaunant pirminę fotonuotrauką ir jos vietoje įklijuojant dabartinę fotonuotrauką, vėliau dokumentą papildomai užlaminuojant. D. J. teismo posėdyje nurodė, kad jo pažymėjimas galėjo būti tame automobilyje, kuris buvo pavogtas Ukmergėje, o vėliau rastas Marijampolėje. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. A. buvo sulaikytas su automobiliu, kurį jis buvo užvaldęs Marijampolėje. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį taip pat pasitvirtino, Ž. A. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Ž. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2014-06-25 21:40 val. iki 2014-06-26 16:50 val. (t. 1, b. l. 41, 47). Jam paskirta kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis Ž. A. teisiamas 9 kartą, kaltinamasis yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumai neišnykę, šioje byloje teisiamas už vieno baudžiamojo nusižengimo, vieno nesunkaus ir vieno apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, Dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustato, dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo teismas taip pat nenustato lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasi iš dalies pripažino padaręs šią veiką – t. y. kad pagamino netikrą socialinio draudimo pažymėjimą, tačiau nepripažino jo panaudojimo, dėl 258 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustato.

Ž. A. išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, psichikos sveikatos centre negydytas, VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2013-08-24 iki 2013-08-30, diagnozė: ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais su susijusiu ūminiu stresu. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-5/2015 duomenimis, kaltinamasis Ž. A. nusikalstamų veikų padarymo metu nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, jis galėjo suvokti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir kontroliuoti. Šiuo metu Ž. A. nustatoma mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, jis gali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmę, juos valdyti ir kontroliuoti savo veiksmų esmę, juos valdyti ir kontroliuoti (t. 1, b. l. 145-149). Taigi, jis yra pakaltinamas ir gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vieną lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad kaltinamasis sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, nenori keisti savo gyvenimo būdo, šiuo metu teisiamas jau 9 kartą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes už nusikaltimus ir arešto bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo Ž. A. 202,65 eurus patirtų teisinės pagalbos kaltinamajam teikimo išlaidų. Šiuo atveju, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kai kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl gynėjo dalyvavimas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintas būtinu. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš Ž. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Daiktai.

Peilis, žirklės, rastos Ž. A. rankinėje, vinis, vokas prie specialisto išvados 2015-06-04 Nr. 140-(3375)-IS1-3795, vokas prie specialisto išvados 2014-07-14 Nr. 140-(3555)-IS1-3569, vokas prie specialisto išvados 2014-07-23 Nr. 140-(3414)-IS1-3765, saugomi centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, taip pat vokas su valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu Nr. DK0355064 prie specialisto išvados 2014-09-30 Nr. 140-(4615)-IS1-4926.

Socialinio draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados 2014-09-30 Nr. 140-(4615)-IS1-4926 paliktinas saugoti prie bylos.

Vokas prie specialisto išvados 2015-06-04 Nr. 140-(3375)-IS1-3795 (kastetas), vokas prie specialisto išvados 2014-07-14 Nr. 140-(3555)-IS1-3569 (smulkintuvas), vokas prie specialisto išvados 2014-07-23 Nr. 140-(3414)-IS1-3765 (vata), saugomi centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje sunaikintini.

Peilis ir žirklės kaip daiktai nesusiję su bylą grąžintini jų savininkui Ž. A., tačiau šioje dalyje nuosprendis vykdytinas Ž. A. atlikus bausmę.

Vinis kaip nusikaltimo įrankis konfiskuotina ir sunaikintina.

Kiti asmeniniai daiktai 2015-07-17 lydraščiu Nr. 10-s-18616 perduoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus direktoriui V. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 parų arešto bausmę;

Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsniu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme, paskirta pagal BK 286 straipsnį, apimant už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą arešto bausmę ir šią subendrintą bausmę iš dalies pridedant prie bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą subendriną bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę subendrinti su 2015-11-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirta subendrinta 1 metų ir 10 mėn. laisvės atėmimo bausme bei 2015-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 3 metus ir 11 mėnesių laisvės atėmimo jį atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-06-25 21:40 val. iki 2014-06-26 16:50 val., t. y. vieną dieną, taip pat stacionarios ekspertizės atlikimo metu ekspertinėje įstaigoje Utenos ekspertiniame skyriuje išbūtą laiką nuo 2015-01-28 iki 2015-03-04, t. y. vienas mėnuo ir 8 dienos. Taip pat į bausmės laiką įskaityti laikotarpius įskaitytus į bausmės laiką ir atliktus pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-11-11 nuosprendį bei 2015-11-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 202,65 eurų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. A. netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Ž. A. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Socialinio draudimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie specialisto išvados 2014-09-30 Nr. 140-(4615)-IS1-4926 palikti saugoti prie bylos.

Voką prie specialisto išvados 2015-06-04 Nr. 140-(3375)-IS1-3795 (kastetas), voką prie specialisto išvados 2014-07-14 Nr. 140-(3555)-IS1-3569 (smulkintuvas), voką prie specialisto išvados 2014-07-23 Nr. 140-(3414)-IS1-3765 (vata), saugomus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintini.

Peilą ir žirkles grąžintini jų savininkui Ž. A., tačiau šioje dalyje nuosprendis vykdytinas Ž. A. atlikus bausmę.

Vinį kaip nusikaltimo įrankį konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.