Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

1.1.2.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.6.2;1.1.8.10.3; 1.2.5.3; 1.2.25.4.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.22.11

NUOSP RENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismas, susidedantis iš pirmininkaujančio teisėjo Raimundo Krušinio, sekretoriaujant M.Deltuvienei, dalyvaujant prokurorui S.Striaušai, nukentėjusios įstatyminiam atstovui, nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams P. J., J. T., kaltinamojo gynėjui adv.V.Pacevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs paskutinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1996-03-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 281 str. 1 d., bauda 1350 Lt.; 2 ) 1996- 10- 09 Marijampolės rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 4 d., 45 str. Vadovaujantis LR BK 43 str. tvarka bausmę subendrinus su 1996 03 13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai 1. at. su 1350 Lt. bauda ir turto konfiskavimu; 3 ) 1997-02-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 125 str. 1 d. LR BK 42 str. tvarka paskirta bausmė subendrinta su 1996 10 09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme , galutinė bausmė 2 metai l.at. su 1350 Lt., bauda ir turto konfiskavimu. 4 ) 2000 -04 -10 Marijampolės rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 125 str. 2 d., 45 str. 2 d. 2 p.-1 metams pataisos darbų darbovietėje, išskaitant iš jo uždarbio 5 proc. į valstybės pajamas.; 5) 2002- 10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo teistas pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d.-1m.3mėn. l.at. ir bauda 375 Lt., konfiskuojant turto 200 Lt. sumai. 2002-12-04 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi pritaikytas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį" 5 str. ir 2002-10-09 nuosprendžiu paskirta neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu šeštadaliu. 2003-06-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nusikalstamos veikos pagal 2002-10-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuotos iš BK 271 str.2 d. ( 1999 11 25 įst. Nr. VIII-1439 red.) į 2000 09 26 įst.Nr. V-1968 patvirtinto nuo 2003 05 01 galiojančio BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ( 2003 04 10 įst. Nr. IX-1495 red.) bei pagal BK 22 str.l d., 178 str.2 d. nustatyta bausmė 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 281str.3d., 144str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros autotechninės ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad automobilis „Opel Ascona“, v/nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamas V. B., įvykio, t.y., užvažiavimo ant pėsčiosios L. L., metu, judėjo ne stabdymo režime greičiu, ne mažesniu kaip 48,8 km/val. ( pagal vairuotojo parodymus) ir galėjo važiuoti apie 60 km/val. greičiu. Pėsčioji L. L. ėjo Šaulių gatve link R.Juknevičiaus gatvės link, kairiąja gatvės puse, apie 2,6 m. atstumu nuo kairiojo šaligatvio. Kaltinamojo vairuojamas automobilis judėjo ta pačia kryptimi, tik kairiąja gatvės puse. Automobilio ant pėsčiosios užvažiavimas įvyko kairėje Šaulių gatvės pusėje, apie 2,6 m atstume nuo kairiojo šaligatvio arba apie 1,55 atstume nuo ašinės kelio linijos ir ne arčiau kaip 27m. atstume prieš susikirtimą su Slėnio gatve. Užvažiavimo metu a/m „Opel Ascona“ važiavo tiesia kryptimi. Pagrindinė autoįvykio priežastis techniniu požiūriu buvo vairuotojo V. B. veiksmai, prieštaravę KET 2.4, 12.1, 13.4, 13.10, 14.2 ir 28.1.1.-28.1.4 p.p reikalavimams( Kelių eismo taisyklės, galiojusios nuo 1994-05-01 iki 2003-04-01)- sukėlė pavojų žmonėms važiuodamas kairiąja, t. y. priešpriešinės krypties eismo juosta ( jos viduriu) tiesia kryptimi, greičiu apie 49 km/h ( arba 60 km/h ), esant blogam matomumui ( dulksna, tamsus paros metas, matomai neįsijungęs stiklo valytuvų), nepanaudojo savalaikio greičio mažinimo ir nepaliko saugaus intervalo tarp kairiojo automobilio borto ir pėsčiosios, kad eismas būtų saugus ir tuojau po užvažiavimo pasišalino iš įvykio vietos, nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajai ir nepranešęs kelių policijai (II tomas, b.l. 84- 97 ).

2000 12 09 d. Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrint automobilį „Opel Ascona“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog deformuotas automobilio variklio dangtis. Automobilis be priekinių apdailos grotelių. Priekinio dešinio posūkio viršutinė dalis nuskelta, priekinis dešinys žibintas taip pat įtrūkęs, sulankstytas priekinis bamperis. Rėmo detalės, prie kurios tvirtinamos apdailos grotelės. Deformuotos. Kairės pusės veidrodis palinkęs link galinės dalies nuo tvirtinimo detalės. (I tomas, b.l. 234- 236 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis V. B., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Ascona“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 2.4, 12.1, 13.4, 13.10 bei 14.2 punktu reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai L. L.. Teismas nustatė, jog kaltinamasis V. B. važiavo ne dešine kelio puse, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kad galėtų išvengti galimo užvažiavimo ant per kelią ėjusios nukentėjusiosios, nesilaikė reikiamo atstumo ir nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsiradus kliūčiai- per kelią ėjusiai pėsčiajai L. L.-nesulėtino transporto priemonės greičio ar jos nesustabdė, ar neapvažiavo kliūties, dėl ko partrenkė per kelią ėjusią pėsčiąją L. L., sunkiai sutrikdydamas jos sveikata. Taip pat, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, eismo įvykio metu vairuojamu automobiliu partrenkęs keliu ėjusią pėsčiąją, suvokdamas, kad ją sužalojo ir sukėlė pavojų nukentėjusiosios gyvybei, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja ir galimybę suteikti pirmąją pagalbą po eismo įvykio, nukentėjusiajai nepagelbėjo ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, L. L. paliko eismo įvykio vietoje pavojingoje gyvybei padėtyje.

Kaltinamasis V. B. buvo perduotas teismui teisti ir kaltinamas šioje byloje dėl eismo įvykio, kurio metu sunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, pagal nuo 2003 05 01 įsigaliojusio naujojo BK 281str.3d. ( įstatymo, galiojančio nuo 2003 07 25 redakcija), kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų. Tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojusio BK 246str.2d. ( eismo įvykio padarymas, kurio metu padarytas apysunkis ar sunkus kūno sužalojimai) numatė laisvės atėmimo bausmę iki 04 metų ( nuo 2000 04 12 galiojusi redakcija ).

LR BK 3str. numato, jog veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą numato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Nusikalstamumą naikinantis ar švelninantis kitaip veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas turi grįžtamąją galią. Šiuo atveju, kaltinamojo veika dėl eismo įvykio padarymo, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta L. L. sveikata, turi būti kvalifikuota pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 246str.2d., nes ši norma yra švelnesnė, nei šiuo metu galiojanti BK 281str.2d., redakcija.

Dėl nukentėjusiosios L. L. palikimo pavojingoje gyvybei padėtyje veika pagal nuo 2003 05 01 galiojančio BK 144str. kvalifikuota tinkamai, nes veikos padarymo metu galiojusio BK 128str.2d. redakcija numatė griežtesnę bausmę, todėl veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 144str.

Nukentėjusiųjų L. L., jog įstatyminio atstovo bei nukentėjusiojo P. J. ( nukentėjusios sūnaus ) bei nukentėjusios J. T. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 100 000 lt. neturtinės žalos bei 60 958,35 lt. turtinės žalos atlyginimo L. L., po 50 000 lt. neturtinės žalos atlyginimo P. J. ir J. T. iš esmės pagrįstas, įrodytas, tenkinamas dalinai, mažinant priteisiamas iš kaltinamojo neturtinės žalos sumas.

LR CK 6.250str.2d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, sveikatos sužalojimo atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais.

Teismas nustatė, jog dėl kaltinamojo kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai L. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda pakaušyje, smegenų kairio pusrutulio sumušimu, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu ir į IV-ą skilvelį, smegenų pusrutulių ir kamieno pabrinkimu. Dėl patirtų sužalojimų L. L. be sąmonės ( komoje ) buvo apie mėnesį laiko. Ilgą laiką buvo gydoma Kauno medicinos universitetinėse klinikose. Dėl galvos sužalojimo ji tapo visiškai neįgali. Nuo 2001 05 01 yra paskirta neįgalumo/netekto darbingumo pensija bei transporto išlaidų kompensacija ( b.l. 53-69, T.3). Iki 2006 metų buvo nustatyta pirma „visiškos negalios“ invalidumo grupė. Nuo 2006 03 31 nustatyta 15 procentų darbingumas, nuo 2010 03 06 -20 procentų darbingumas. Taip pat, nustatytas specialiojo nuolatinės priežiūros poreikis ( b.l. 73-81, T.3). Nuo 2002m. iki dabar L. L. gyvena Suvalkijos socialinės globos namuose, kur yra gydoma ir prižiūrima. Savaime suprantama, jog dėl šių skaudžių ir negrįžtamų pasekmių, nukentėjusiajai buvo sukeltas ne tik didelis fizinis skausmas, tačiau ji prarado galimybę dirbti , socialinius ryšius tiek su šeima bei artimaisiais, tiek ir su visuomene, gyventi pilnavertį bendravimo gyvenimą, prarado profesinių gebėjimų ir dirbti ateityje galimybę, teisę į pilnavertę šeimą. Neįgali yra ir šiuo metu, nors po įvykio praėję beveik 11 metų.

Spręsdamas priteisiamos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę, šeiminę padėtį. Kaltinamasis yra vedęs, augina ir vienas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, žmona nedirba. Duomenų, kad turi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, byloje nėra ir tokių duomenų nepateikė nukentėjusieji. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyje 2K-68/2008 yra pasisakęs, jog „ kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma“. Šioje byloje, atsižvelgiant į proporcingumo principą, teismo manymu, nukentėjusios sveikata yra svarbesnė vertybė ir turi būti labiau ginama, nei kaltinamojo finansinė ir turtinė padėtis, nors į tai prašė atsižvelgti kaltinamasis bei jo gynėjas ir mažinti ieškinį. Su šia kaltinamojo ir gynėjo pozicija teismas nesutinka, nes kaltinamojo aiškinimu, jis verčiasi individualia veikla ir gauta pastovias pajamas, nors duomenų apie tai, kokio dydžio gauna pajamas, teismui nepateikė. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ( gimęs 1962 ), tačiau yra darbingas, turintis specialybę ir dirbantis asmuo. Jo teigimu, iki suėmimo dirbdamas ir gyvendamas Anglijoje, per mėnesį laiko gaudavo iki 1500 svarų pajamų (1 svaras lygus apie 3,8 lt., t.y., apie 5700 lt.). Todėl, teismo manymu, turi galimybę, nekenkdamas nei savo šeimai, nei išlaikomiems nepilnamečiams vaikams, mokėti ateityje piniginę kompensaciją patirtos neturtinės žalos nukentėjusiajai bei jos artimiesiems P. J. bei J. T.. Tokiai pozicijai pritarta ir Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-251-81/2008.

Dėl nukentėjusiosios L. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo didelės neturtinės žalos patyrė ir nukentėję bei civiliniai ieškovai P. J. ( sūnus ) bei J. T. ( motina). Įvykio metu P. J. buvo nepilnametis( gim.1985 12 26 ), apie 15m. amžiaus, todėl visas rūpestis nukentėjusiąja bei jos nepilnamečiu vaiku teko J. T., kuri nuo 2003 05 28 teismo sprendimu ( b.l. 207, T.1) buvo pripažinta nukentėjusiosios globėja ( b.l. 70, T.3). Sulaukęs pilnametystės, baigęs mokslus ir sukūręs šeimą, motinos L. L. globėju nuo 2010 09 16 teismo sprendimu ( b.l. 71, T.3) buvo paskirtas P. J.. Neabejotina, jog tiek J. T., tiek ir P. J. dėl šio nukentėjusiosios sužalojimo patyrė dideles dvasines bei fizines kančias, dvasinius išgyvenimus, motina bei sūnus prarado galimybę pilnavertiškai bendrauti su L. L., nutrūko jų šeimos socialiniai ryšiai, nes dėl galvos traumos atsirado L. L. psichikos bei atminties sutrikimų. Visą tą laiką nuo įvykio( 2000 11 29 ) jie drauge rūpinosi L. L., kartu išgyveno visas jos negalias, skausmą. Ir dabar nukentėjusiajai reikalinga nuolatinė priežiūra bei globa, ką ir atlieka minėti nukentėję asmenys, patirdami išgyvenimus ir dvasines kančias.

Teismas, spręsdamas priteisiamos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. L. bei P. J. ir J. T., atsižvelgdamas į byloje esančių ekspertizių išvadas ( b.l. 240-241, T.1), įvertina ne tik žalą padariusio asmens kaltę bei tuo pačiu atsižvelgia ir į didelį pačios nukentėjusiosios neatsargumą, iš dalies lėmusį eismo įvykio kilimą bei kilusias sunkias negrįžtamas pasekmes ( LR CK 6.282str.1d.). Nukentėjusiajai L. L. sveikata sunkiai buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo neatsargumo, lėmusio tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių pažeidimą ( jis partrenkė nukentėjusiąją kairėje kelio pusėje, pažeisdamas nurodytas K.E.T. ). Palikimas pavojingai gyvybei padėtyje sveikatos sutrikdymo masto kilimui ir atsiradusioms pasekmėms, teismo manymu, lemiamos reikšmės neturėjo, nes nukentėjusiajai buvo greitai suteikta pirmoji medicininė pagalba ir tai buvo eismo įvykio kilimo išdava. Teismas įvertina ir tai, jog iš dalies dėl kilusių sunkių pasekmių yra kalta ir pati nukentėjusioji L. L., į ką teismas taip pat atsižvelgia, mažindamas priteisiamas neturtinės žalos sumas. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusioji L. L. ėjo kaire važiuojamosios dalies puse, nesilaikydama privalomo visiems pėstiesiems atsargumo priemonių ir nesilaikydama Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes privalėjo eiti toje kelio vietoje esančiu šaligatviu ( įvykio metu galiojusių K.E.T. 5.1 p. reikalavimas) ir buvo partrenkta važiuojamojoje dalyje apie 2,6 m. atstume nuo kairio kelio krašto.

Teismo manymu, atsižvelgiant į formuojamą šiuo metu teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiųjų pareikšta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintina, priteisiant nukentėjusiajam L. L. 70 0000, J. T. ir P. J.- po 30 000 neturtinės žalos ( LR CK 6.246str.1d., 6.250str., 6.263str.2d.; 6.270str., 6.282str.1d.).

Ieškinio dalis dėl L. L. turtinės žalos atlyginimo, t.y. negautų pajamų, yra pagrįsta, įrodyta, todėl pilnai tenkinama, priteisiant iš kaltinamojo V. B. prašomą nuo 2001 05 01 ( invalidumo ir pensijos paskyrimo dienos) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2011 05 01-negauto vidutinio darbo užmokesčio, kurį nukentėjusioji L. L. būtų gavusi, jei toliau būtų dirbusi Marijampolės ligoninėje gydytoja-60 958, 35 lt. sumą ( vidutinis darbo užmokestis buvo įvykio dienai 1098,2 lt per mėnesį; nuo 2001 05 01 iki 2011 05 11 L. L. būtų gavusi 131 784 lt. darbo užmokesčio; per šį laikotarpį gavo 70 825, 65 lt. pensijos ir transporto išlaidų, atskaičius skirtumą nuo gaunamo neįgalumo/netekto darbingumo pensijos ir transporto išlaidų kompensacijos ir negauto darbo užmokesčio- yra 60 9858,35 lt. negautų pajamų, b.l. 50, T.3, žr. paskaičiavimą ieškinyje, LR CK 6.249str.1d.; 6.283str.1d.). Taikomos nuo 2001 07 01 įsigaliojusio Civilinio kodekso normos, nes pagal LR CK 4str.2d. esant teisiniams santykiams, atsiradusiems iki kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.

Iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiems P. J. turėtas 1500 lt. advokato atstovavimo byloje išlaidas, nes jas pripažįsta pagrįstomis proceso išlaidomis ( BPK 103str.1d.6p., 106str.2d. ).

Daiktiniai įrodymai: automobilio „Opel Ascona“ ženklas, grotelių nuolaužos, krepšys, lietsargis, kepurė, esantys prie bylos-nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, automobilis „Opel Ascona“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) ( Saugomas Marijampolės AVPK ) , registracijos liudijimas Nr. NE073696, automobilio du rakteliai, esantys prie bylos-grąžintini V. B..

Kaltinamasis V. B. nusikalto ir teismo teisiamas jau šeštą kartą. Padarė neatsargų ir nesunkų tyčinius nusikaltimus. Administracine tvarka metų bėgyje nebaustas. Nusikalstamas veikas padarė prieš priimant paskutinį teismo nuosprendį, pagal kurį jau bausmę yra atlikęs, todėl bausmės nebus bendrinamos ir neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, kas yra nusikaltimų recidyvas pagal BK 27str. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikos, nors nukentėję ir atstovas prašė šios aplinkybės nepripažinti. Tai, kad kaltinamasis tyrime kaltę pripažino tik iš dalies, nėra priežastis nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes jis mano, kad dalinai yra kalta ir pati nukentėjusioji, ką, beje, nustatė ir teismo ekspertizės. Teismo posėdyje kaltininkas pripažino, jog po eismo įvykio bandė susisiekti su nukentėjusiais, juos aplankyti, tačiau patys nukentėję to nepageidavo. Turtinės ir neturtinės žalos nėra atlyginęs. Turi šeimą ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus. Iki suėmimo dirbo. Nuo 2002 metų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs. Policija daugiau kaltinamąjį kokios nors kompromituojančios ar neigiamai charakterizuojančios medžiagos neturi. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, visas paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog padarytas neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimas, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, asmuo nusikalto neišnykus teistumui, vadovaujantis LR BK 41str., 54str., 61str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, kaltinamajam skiriamos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos bausmių vidurkiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 303-305, 307str., 308str.1d., teismas

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 246str.2d.( 2000 04 12 įst. redakcija, dėl sunkaus L. L. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu ) ir nuteisti 1 ( vienerių ) metų 6 ( šešerių ) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 144str. ( dėl asmens palikimo pavojingoje gyvybei padėtyje ) ir nuteisti 10 ( dešimties ) mėn. laisvės atėmimo bausme.

LR BK 63str.1d.,4d. tvarka bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės pridedant iš dalies švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 ( dvejus ) metus 3 ( tris) mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2011 06 17. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime, t.y. nuo 2010 10 08 iki 2010 11 25 ir nuo 2011 04 12 iki 2011 06 17.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo V. B. priteisti: nukentėjusiajai L. L.-70 000 ( septyniasdešimt ) tūkstančių neturtinės žalos ir 60 958, 35 lt. ( šešiasdešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt aštuonis lt. ir trisdešimt penkis ct.) turtinės žalos; J. T. ir P. J.-po 30 000 lt. ( trisdešimt tūkstančių ) lt. neturtinės žalos.

Iš kaltinamojo priteisti P. J. 1500 lt. ( vieną tūkstantį penkis šimtus ) advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: automobilio „Opel Ascona“ ženklą, grotelių nuolaužas, krepšį, lietsargį, kepurę, esančius prie bylos- sunaikinti, automobilį „Opel Ascona“, valst.nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Marijampolės AVPK, registracijos liudijimą Nr. NE073696, automobilio du raktelius, esančius prie bylos-grąžinti V. B..

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo-nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.