- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- ATP-59-651/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00970-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-06-09 K. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-06-08 14.20 val., Ridikiškės k., Tauragės r., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,42 promilių alkoholio), vairavo automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-11-21 nutarimu pripažino kaltu K. K. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir paskyrė jam 2 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams. Nors K. K. teisme nepripažino vairavęs automobilio, tačiau teismas padarė išvadą, jog jo nurodytas aplinkybes paneigia bylos įrodymai. Nustatė, kad 2013-06-08 14 val. 11 min. policija gavo A. K. pranešimą, jog kelyje Mažonai–Šakvietis, tamsios spalvos „Audi“ automobilis yra įvažiavęs į griovį, kad neblaivus „Audi“ vairuotojas prašė nekviesti policijos ir ištraukti jo automobilį iš griovio. Liudytojas A. K. teisme patvirtino, kad 2013-06-08, apie 14 val., vyko pro Ridikiškės kaimą ir kelyje link Mažonų kaimo pamatė į griovį nuslydusį tamsios spalvos automobilį „Audi“. Įvykio vietoje rado du vyriškius – vieną jaunesnį, kitą pagyvenusį – bei moterį, sėdinčią automobilyje. Prie automobilio vairo sėdėjo vyresnis vyriškis, kuris bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau neišvažiavo, nes iš automobilio pasklido dūmai ir variklis užgeso. Liudytojas nurodė, kad asmenys, buvę įvykio vietoje, buvo neblaivūs, jie prašė jo nekviesti policijos ir padėti ištraukti automobilį iš griovio. Tačiau liudytojas atsisakė tai daryti ir iškvietė policiją. Iš K. K. parodymų teismas nustatė, kad įvykio vietoje kartu su juo buvo T. B., G. A. ir D. D., pastarieji patvirtino, kad jie važiavo K. K. automobiliu, po įvykio visi išlipo ir bandė išstumti automobilį iš griovio. Todėl teismas padarė išvadą, kad liudytojas A. K. įvykio vietoje matė K. K., T. B., G. A. ir D. D.. Nors liudytojas neįsidėmėjo asmenų veidų, tačiau jis kategoriškai patvirtino, kad automobilį vairavo vyresnis nei T. B. vyriškis ir kadangi įvykio vietoje kitų vyriškių nebuvo, teismas darė išvadą, kad A. K. matė K. K. vairuojantį automobilį.
Iš pareigūnų B. Lauciaus bei A. Bodrenkovo parodymų nustatė, kad K. K. įvykio vietoje pripažino vairavęs automobilį neblaivus, teigė, kad važiavo į parduotuvę pirkti alaus, nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį. Pareigūnų parodymus patvirtino garso įrašas. Nors K. K. teigė, kad garso įraše yra ne jo balsas, tačiau teismas vertino, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo A. Bodrenkovo parodymais, kuris parodė, kad jis įvykio vietoje tarnybiniu diktofonu „Olimpus“ darė jo bei K. K. pokalbio garso įrašą, buvo įspėjęs K. K. apie įrašo darymą.
Versija, kad įvykio metu automobilį vairavo T. B., K. K. iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme, tačiau teismo neįtikino K. K., liudytojų T. B., G. A., D. D., K. K. parodymai, kad įvykio metu automobilį vairavo ne K. K., o T. B., nes jų parodymai prieštarauja kitiems įrodymams, be to, liudytojai yra K. K. pažįstami, draugai, iki įvykio visi vartojo alkoholinius gėrimus, todėl yra pagrindas teigti, kad jie suinteresuoti, jog K. K. išvengtų administracinės atsakomybės.
Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindas K. K. pripažinti padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nutarimą, priimti naują – administracinę bylą jam nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jo kaltę laikė įrodyta vadovaujantis policijos įvykių registro pažyma, liudytojų policijos pareigūnų B. Lauciaus, A. Bodrenkovo parodymais ir tarnybiniais pranešimais, 2013-06-08 garso įrašu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojo A. K. parodymais. Teigia, jog įvykių registrų pažymoje jokių tikslių duomenų apie įvykį ir jo aplinkybes, automobilio vairuotoją nėra. Liudytojas A. K. parodė, jog nežino, neįsidėmėjo, kas vairavo. Policijos pareigūnas B. Laucius parodė, kad įvykio vietoje jį, apeliantą, rado netoliese automobilio, automobilis buvo neužvestas, dėl raktelių negalėjo prisiminti. Pažymi, jog garso įrašas buvo pateiktas tik po to, kai teisme jau buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla. Be to, išklausius garso įrašą akivaizdu, jog jis padarytas neteisėtai, nes apklausiamasis nebuvo įspėtas dėl garso įrašo darymo, nėra duomenų, kada pradėtas, kada baigtas garso įrašo darymas. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog pačiame protokole nenurodyta, kad būtų buvusi naudojama garso įrašymo technika.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog policijos pareigūnas A. Bodrenkovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis, apeliantas, paaiškinime rašė tai, ką jam diktavo policijos pareigūnas. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų T. B., G. A., D. D. parodymus ir teigia, kad jų parodymai yra identiški ir sutampantys su įvykio aplinkybėmis.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, jog teismas byloje nesurinko jokių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų ir iš dalies A. K. parodymus, ir akivaizdu, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, jog K. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso proceso metu tvirtino, jog jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepadarė, savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog K. K. padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą.
Pagal ATPK 126 str. 4 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, arba jeigu jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš minimo straipsnio dispozicijos, administracinė atsakomybė yra numatyta už tai, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-413/2007, Nr. N62-3636/2011 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatyta, jog transporto priemonė judėjo valdoma K. K., tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje tokių neginčijamų įrodymų nėra. Remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais, duotais teismo posėdyje, matyti, jog jie, atvykę į įvykio vietą, pamatė, kad šalia automobilio AUDI, kuris buvo įvažiavęs į griovį, šlitinėjo vyriškis, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K.. Policijos pareigūnai patvirtino, jog automobilis nebuvo užvestas, ar jame buvo rakteliai, nepamena. Taigi tarnybinius pranešimus policijos pareigūnai surašė tik iš neblaivaus K. K. paaiškinimų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog K. K. parašė: „vairavau, automobilį buvau išgėręs alaus“, tačiau iš šio paaiškinimo matyti, kad jis nėra labai rišlus ir atsižvelgiant į tai, kad K. K. buvo nustatytas net 2,42 promilių girtumas, darytina prielaida, jog asmuo ne visiškai adekvačiai galėjo vertinti situaciją. Kaip matyti iš bylos duomenų, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, liudytojai T. B., G. A., D. D., K. K. parodė, jog automobilį vairavo ne K. K., o T. B.. T. B. patvirtino, jog įvykio dieną jis vairavo K. K. priklausantį automobilį AUDI. Visi paminėti liudytojai, buvę ir kartu važiavę automobiliu, parodė, jog sprogo automobilio padanga, todėl automobilis įvažiavo į griovį, jie bandė išstumti automobilį iš griovio, tačiau to nepavyko padaryti, todėl T. B. dviračiu išvažiavo iki K. K. namų parvaryti traktoriaus, kad būtų galima ištraukti automobilį. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad liudytojai yra suinteresuoti, jog K. K. išvengtų atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad jokių duomenų, kad liudytojai davė melagingus parodymus, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais. Liudytojas A. K., kuris pranešė policijai apie įvykį, negalėjo patvirtinti, jog automobilį tikrai vairavo K. K., jis tik nurodė, kad automobilį vairavo vyresnis žmogus negu T. B.. Atsižvelgiant į tokius bylos duomenis, liudytojų bei paties K. K. parodymus, negalima neginčytinai daryti išvados, jog automobilį tikrai vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K.. Dėl po bylos nagrinėjimo atnaujinimo pateikto garso įrašo pažymėtina, jog šio įrodymo negalima laikyti visiškai patikimu, kadangi surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nurodyta, kad daromas garso įrašas, garso įraše nėra užfiksuota, kad asmuo įspėtas dėl garso įrašo darymo, nėra duomenų, kada pradėtas ir kada baigtas įrašas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nenustatyta, jog garso įraše tikrai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens balsas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. K. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl K. K. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla K. K. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą K. K. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.