- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-04
- Bylos Nr.
- N-575-248-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00517-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 19 d. E. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. sausio 23 d., apie 10.30 val., Kauno rajono savivaldybėje, kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 16 kilometre, vairuodamas automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 115 km/h greičiu ir leistiną 80 km/h greitį viršijo 35 km/h. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu E. R. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 400 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimu panaikino minėtą Institucijos nutarimą ir priėmė naują nutarimą – patraukė E. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį bei paskyrė administracinę nuobaudą – 400 Lt baudą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad teisės pažeidimo duomenų protokole užfiksuotas nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavęs asmuo pagal vizualius požymius yra labiau panašus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytą asmenį – R. E., nei į patį E. R.. Pažymėjo, jog duomenų, leidžiančių absoliučiai identifikuoti vairuotoją, nėra, kadangi nėra techninių galimybių pateikti kokybiškesnį vairuotojo atvaizdą. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nesurinkus pakankamai asmens kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą pagrindžiančių duomenų, Institucijos nutarimas yra naikintinas, kadangi veikos kvalifikavimas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis aplinkybėmis. Tačiau atkreipė dėmesį, jog E. R., remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, yra automobilio Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis numato, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Taip pat nurodė, kad ir pagal KET 32.1 punktą, policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju E. R. kilo Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje ir KET 32.1 punkte įtvirtinta pareiga, gavus iš policijos pareigūno informaciją apie jam priklausančiu automobiliu Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdytą pažeidimą, nurodyti pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuriam 2010 m. sausio 23 d. buvo patikėtas vairuoti minėtas automobilis. Tačiau pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo duomenis apie pažeidimą įvykdžiusį vairuotoją pateikė tik 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. jau po Institucijos nutarimo priėmimo, todėl turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Tai įvertinęs, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, teismas E. R. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pažymi, jog buvo labai nustebęs, kai teismas asmens veiką perkvalifikavo pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė administracinę nuobaudą. Teigia, jog jokio Institucijos šaukimo atvykti į bylos nagrinėjimą negavo, o su Institucijos pareigūnu telefonu bendravo tik du kartus. Taip pat pabrėžia, kad Institucija jam šaukimus siuntė klaidingu adresu, t. y. VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodytu adresu, nors asmuo jau 3 metus gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitu adresu. Nurodo, jog VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nurodytu adresu gyvena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tėvai, tačiau jie jokio šaukimo irgi negavo. Tvirtina, kad atvykęs į policijos komisariatą ir stacionaraus greičio matuoklio nuotraukoje pamatęs savo automobilio nuotrauką, prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, tačiau atidžiau pažiūrėjęs į nuotrauką, suprato, jog joje užfiksuotas ne jis, bet praėjus beveik metams nuo pažeidimo padarymo iškart negalėjo prisiminti, kad pažeidimo padarymo dieną automobilį buvo paskolinęs R. E.. Teigia, jog policijos pareigūnui dar bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pasakė, kad automobilį vairavo ne jis, tačiau pareigūnas atsisakė pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą priėmė E. R. atžvilgiu. Be to, atkreipia dėmesį, kad Institucijos nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, kas rodo, kad Institucijos pareigūnas, teigdamas, jog E. R. iškart jam nepasakė, kas vairavo automobilį, melavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina tik toje dalyje, dėl kurios pareiškėjas kelia ginčą, t. y. dėl E. R. veikos perkvalifikavimo pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumo. ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme neatlikimas, užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo 300 Lt iki 500 Lt.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą. Analogiška galimybė įtvirtinta ir ATPK 284 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Be to, įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų bei užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas apie veikos perkvalifikavimo galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir sudaryti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui galimybę gintis nuo naujo kaltinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2303/2008, 2010 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-4335/2010, 2010 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6037/2010 ir kt.). Taip pat pabrėžtina, kad minėtos teisės normos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N662-2703/2009).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas nebuvo inkriminuotas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime ir pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisme metu asmens apie pagrindą jo veiką perkvalifikuoti pagal kitą straipsnį, numatantį atsakomybę už iš esmės kitokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą, nei nurodytasis administracinio teisės pažeidimo protokole, neinformavo, taip pažeisdamas minėtas teisės aktų nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenį Nr. 3 (13), P. 329).
Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatytų esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų teisme ištaisyti nebuvo galima, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.