Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-10 · Administracinė byla Nr. A-502-1035-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-10
Bylos Nr.
A-502-1035-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
A. G., I. G., H. Č., I. Č.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A5-1035/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjams A. G. , I. G. , H. Č. ,

pareiškėjų atstovui adv. R. L.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. Č. (I. Č.), A. G. , H. Č. (H. Č. ), I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. Č. , A. G. , H. Č. ir I. G. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai I. Č. , A. G. , H. Č. ir I. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į B. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 10 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, bei pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodė, kad iki nacionalizacijos A. G. , H. Č. ir I. G. senelis bei I. Č. sutuoktinės S. Č. (mergautinė pavardė –K.) tėvas B. K. nuosavybės teise valdė 10 dešimtinių žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Trakų rajone. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio ir tėvo turėtą žemę pareiškėjai nesikreipė, todėl praleido įstatymo numatytą terminą prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškime paaiškino, kad įstatyme nustatytus terminus praleido dėl to, kad neturėjo jokių duomenų apie senelio turėtą žemę. A. B. K. turėtą žemę pareiškėjas sužinojo tik iš 2005 m. vasarą atvykusios B. K. dukters, kuri gyvena Lenkijoje. Vėliau informaciją patvirtino ir gauta Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažyma. Pareiškėjai prašė jų nurodytas terminų praleidimo priežastis laikyti svarbiomis ir praleistus terminus atnaujinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašė išnagrinėti pareiškėjų prašymą teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nėra nuosavybės teisių atkūrimo bylos dėl B. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjų prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir įstatymas) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas, pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems minėtus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis teismas gali pripažinti objektyvias, nuo pareiškėjų valios nepriklausančias aplinkybes, sutrukdžiusias pretendentams laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, t. y. tokios aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sutrukdė realizuoti savo subjektines teises, nors jis savo valiniais veiksmais siekė šių teisių realizavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato, ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės laikytinos svarbiomis.

Teismas nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie senelio turėtą žemę sužinoję pareiškėjai ėmėsi priemonių nustatyti, kur ir kokio dydžio žemės plotus valdė jų senelis ir sutuoktinės tėvas, per protingus terminus kreipėsi į valstybės institucijas, kad galėtų surinkti būtinus įrodymus, ir nustatę, kad yra praleisti įstatyme nustatyti terminai prašymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, kreipėsi į teismą.

Teismas, įvertinęs visus pareiškėjų argumentus ir byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjų nežinojimas negali būti laikomi priežastimi, pateisinančia praleidus daugiau kaip dešimties metų terminą, nes tai atsitiko dėl pačių pareiškėjų niekuo nepateisinamo neveikimo, kai jie per įstatymo nustatytus terminus nesugebėjo išsiaiškinti ir dokumentais tinkamai pagrįsti savo senelio B. K. turėtos žemės plotus ir toks neveikimas jokiu būdu negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis, dėl kurios praleisti terminai turėtų būti atnaujinami. Pareiškėjai į Lietuvos centrinį archyvą kreipėsi tik 2006 m. gegužės 18 d., todėl akivaizdu, kad pareiškėjai nepateisinamai ilgai nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir praleido įstatymų nustatytus terminus, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistus terminus.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti 2007 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą patenkinti. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino apeliantų nurodytas termino praleidimo priežastis, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.

Apeliantai nurodo, kad jų senelis B. K. mirė 1943 m. balandžio 1 d., apeliantai jo nepažinojo. Karo ir pokario metais gausi K. šeima išsisklaidė po pasaulį. Apeliantams žinoma, kad iš visų B. K. dukterų vienintelė gyva yra H. V. , gyvenanti Lenkijoje. 2005 m. vasarą ji buvo atvykusi į Lietuvą iš Lenkijos ir papasakojo, kad jos tėvas B. K. taip pat buvo žemės savininkas, iki nacionalizacijos Lietuvoje turėjęs apie 10 dešimtinių žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantai buvo įsitikinę, kad jų seneliai žemės neturėjo, nes niekas giminėje apie tai nekalbėjo. Tik sužinojus apie senelio žemę, apeliantai pradėjo aktyviai įgyvendinti savo teises.

Apeliantų manymu, teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė 2004 m. spalio 12 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Įstatymų leidėjas, priimdamas įstatymo pataisą dėl galimybės teismine tvarka atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimui, suteikė galimybę asmenims, kurie praleido nustatytą terminą, įgyvendinti savo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (10 straipsnio 1 dalis) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Čia pat numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokia pat galimybė numatyta termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nustatyto iki 2003m. gruodžio 31d., atnaujinimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašymo dėl žemės nuosavybės teisių į buvusio savininko B. K. valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Trakų rajone atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Pareiškėjai nurodė, kad apie senolio nuosavybės teise valdytą žemę sužinojo tik 2005 m. iš atvykusios B. K. dukters, gyvenančios Lenkijoje. Gavus tai patvirtinančią Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą su priedais buvo kreiptasi į žemėtvarkos skyrių, kai terminas dokumentus pateikti žemėtvarkos skyriui jau buvo pasibaigęs. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodoma nežinojimas apie B. K. valdytą žemę ir reikiamų archyvinių dokumentų paieška.

Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti, teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, ir trukdžiusios šiam realizuoti savo teises. Nežinojimas apie nuosavybės teise valdytą žemę galėtu būti pripažįstamas svarbia priežastimi terminui atnaujinti, tačiau tik įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktą, bei pateikus įrodymus, kokiomis aplinkybėmis ir kada apie tai sužinojo. Nustačius tokias aplinkybes teismas galėtų vertinti, kiek laiko praėjo nuo sužinojimo apie reikšmingas aplinkybes, ar pareiškėjai elgėsi rūpestingai, ar operatyviai siekė įgyvendinti savo teises.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjai neturėjo galimybės žinoti apie senolio B. K. valdytą žęmę, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji apie tai sužinojo, kaip siekė nuosavybės teisių atstatymo. Pareiškėjai pareiškime, apeliaciniame skunde ir savo paaiškinimuose nurodytų termino praleidimo priežasčių nepatvirtino kitais objektyviais duomenimis. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad nustatė svarbias priežastis, dėl kurių praleisti terminai galėtų būti atnaujinti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka paaiškėjo, kad 2007 m. liepos 5 d. mirė pareiškėjas I.Č.. Iš Lentvario miesto notaro biuro 2007m. spalio 19 d. rašto matyti, kad iki šios datos po pareiškėjo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Dėl šių aplinkybių yra pagrindo konstatuoti, kad procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 55 straipsnį yra negalimas. Tai sudaro pagrindą bylą dalyje dėl I. Č. pareiškimo nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 4 punktas).

Nenustačius teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjų A. G. , H. Č. ir I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bylą dalyje dėl pareiškėjo Ivan Černiuk prašymo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasSigita Rudėnaitė