- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-29
- Bylos Nr.
- I-1549-764/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03131-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui J. S., atsakovo atstovui Gintarui Motuzui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui-pataisos namams dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. S. pateikė teismui skundą (b. l. 34–41), kuriame prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012-11-22 įsakymo Nr. P-277 „Dėl laikino perkėlimo į pareigas“ 1.2. p.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) įsakymas, kuriuo jis, esant tarnybiniam būtinumui, laikinai nuo 2012-11-26 buvo perkeltas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų (toliau – Kauno NTI-PN) Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, yra neteisėtas, todėl naikintinas. Ginčijamas įsakymas priimtas nesant tarnybinio būtinumo, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir priverstinai išreikalavus pareiškėjo sutikimą. Perkėlimo į kitas pareigas būtinybė, Departamento teigimu, atsirado dėl to, kad pradėjus tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo ir jo viršininko G. L. prieš nuteistuosius naudoto smurto, buvo būtina imtis priemonių, kad nuteistiesiems nebūtų daromas neleistinas poveikis. Į Kauno NTI-PN atvykęs Kalėjimų departamento VTS viršininkas G. Z. nurodė, kad perkėlimo procedūros įgyvendinimui būtinas pareiškėjo sutikimas. Apie tai pareiškėją informavo jo viršininkas G. L. ir paaiškino, kad nedavus sutikimo būti perkeltam į kitas pareigas, pareiškėjo atžvilgiu gali būti atlikta neeilinė atestacija, kurios metu jis gali būti pripažintas netinkamu eiti pareigas. Nurodė, kad laikinas perkėlimas yra siejamas su tuo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ir nežmonišką elgesį ir baudimą nariams netaptų žinoma apie pareiškėjui keliamus įtarimus dėl smurto prieš nuteistuosius naudojimo. Ginčijamas įsakymas priimtas remiantis Departamento VTS viršininko G. Z. 2012-11-16 tarnybiniu pranešimu Nr. 6G-396, kurio kopija pareiškėjui prašant buvo pateikta tik 2012-12-04. Tarnybinis būtinumas grindžiamas tuo, kad laikinu perkėlimu yra siekiama užtikrinanti objektyvų Vidaus tyrimo skyriaus 2012-11-16 pažymoje Nr. LV-1403 nustatytų pažeidimų išaiškinimą ir užkardyti bet kokią galimybę pakenkti tyrimo sėkmei, kai gali būti daromas poveikis nuteistiesiems ir kitiems Kauno NTI-PN pareigūnams. Pareiškėjo nuomone, toks atvejis negali būti pripažintas tarnybiniu būtinumu Tarnybos kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas), Valstybės tarnybos įstatymo prasme, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamo tarnybinio būtinumo aiškinimo prasme. Įsakyme dėl perkėlimo į kitas pareigas turi būti nurodyti perkėlimo motyvai, taip pat kas vykdys perkeltojo pareigas. Perkėlimas galimas tik tuo atveju, kai nebus sutrikdytas tinkamas perkeltojo funkcijų vykdymas. Skyriuje, kuriame pareiškėjas dirbo, buvo itin didelis darbo krūvis, todėl perkeliant į kitas pareigas skyriaus viršininką ir vyriausiąjį to paties skyriaus specialistą, o į skyriaus viršininko pareigas perkėlus kitą vyriausiąją specialistę, skyrius negalės tinkamai funkcionuoti. Pažymėjo, kad laikantis perkėlimo tikslingumo kriterijų, perkėlimas galimas tik į to paties lygio ir kategorijos arba viena kategorija žemesnes pareigas ir tam yra būtinas tarnautojo sutikimas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju jo perkėlimas į kitas pareigas, yra neracionalus, nes pareiškėjas praras savo įgūdžius, o institucija jų atkūrimui turės skirti papildomų išteklių. Pareiškėjas į kitas pareigas perkeltas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių (toliau – Organizavimo taisyklės) 130 p. yra aiškiai nustatytas draudimas perkelti asmenį į kitas pareigas Statuto 38 str. 6 d. pagrindu, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pareiškėjas mano, kad ginčijamu įsakymu buvo apribotos jo socialinės garantijos, prisitaikymui prie naujų darbo sąlygų skirtos tik 4 kalendorinės dienos, nors pagal Darbo kodekso 137 str. apie patvirtintus darbo grafikus turi būti praneštą prieš dvi savaites. Dėl laikino perkėlimo į kitą gyvenvietę, pablogėjo pareiškėjo socialinis gyvenimas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 48–51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymėjo, kad būtinybę perkelti pareiškėją į kitas pareigas, suponavo jo atžvilgiu pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, taip siekiant užkirsti kelią galimybei daryti neigiamą poveikį tyrimui. Vienas iš Kauno NTI-PN tikslų yra užtikrinti nuteistųjų teises ir interesus, todėl jo siekiant turi būti imtasi visų įmanomų priemonių. Tai, kad dėl galimo smurto prieš nuteistuosius panaudojimo pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo reali būtinybė pareiškėją perkelti į kitas pareigas. Nei Statutas, nei Organizavimo taisyklės nenumato, kad pareigūnų perkėlimui į kitas pareigas yra būtinas jų sutikimas. Išreikšdamas savo sutikimą būti perkeltas į kitas pareigas, pareiškėjas suprato tokio perkėlimo būtinybę. Nuo 2012-11-01 įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. nuostatoms, Statuto 26 str. ir Organizavimo taisyklių VIII skyrius Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams nebetaikomas. Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo statutiniams pareigūnams taikomos be išlygų. Įstatymas nenumato jokių apribojimų perkelti pareigūną į kitas pareigas tuo metu, kai jo atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas. VTĮ 30 str. 2 d. nustatyta, kad pradėtas tarnybinis tyrimas yra tęsiamas net ir tuo atveju, kai valstybės tarnautojas yra perkeltas į pareigas kitoje valstybės įstaigoje ar institucijoje. Tarnybinis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-11-27 įsakymu Nr. 1-288, t. y. po pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas, todėl Organizavimo taisyklių 130 p. nuostatos nebuvo pažeistos.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas yra kilęs dėl Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2012-11-22 įsakymo Nr. P-277 „Dėl laikino perkėlimo į pareigas“ 1.2 p., kuriuo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas J. S. nuo 2012-11-26 laikinai perkeltas į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys tvirtina, kad Kalėjimų departamento prie TM direktorius 2012-11-16 rezoliucija Vidaus tyrimų skyriaus 2012-11-16 pažymoje Nr. LV-1403 Vidaus tyrimų skyriaus viršininkui pavedė organizuoti tarnybinio tyrimo atlikimą ir minėtos pažymos pateikimą Generalinei prokuratūrai (b. l. 52–58).
Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas G. Z. 2012-11-16 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Departamento direktorių nurodydamas, kad siekiant užtikrinti objektyvų 2012-11-16 pažymoje Nr. LV-1403 nustatytų pažeidimų išaiškinimą ir užkardyti bet kokią galimybę pakenkti tyrimo sėkmei, tikslinga spręsti klausimą dėl Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto J. S. laikino perkėlimo į Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas. Departamento direktoriaus 2012-11-16 rezoliucija perkėlimą pavesta organizuoti E. V., A. A. ir V. C. (b. l. 70).
Pareiškėjas 2012-11-21 sutikimu „Dėl laikino perkėlimo“ sutiko būti laikinai perkeltas į Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas, paliekant turėtą darbo užmokestį (b. l. 69).
Kalėjimų departamento prie TM direktorius 2012-11-22 įsakymu Nr. P-277, vadovaudamasis G. Z. 2012-11-16 tarnybiniu pranešimu, nusprendė: laikinai nuo 2012-11-26 Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąjį specialistą J. S. (A lygis 9 kategorija) perkelti į Kauno PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus (B lygis 8 kategorija) pareigas (1.2. p.); įpareigojo Kauno NTI-PN buhalteriją mokėti J. S. iki laikino perkėlimo gautą darbo užmokestį (2 p.) (b. l. 12).
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Departamento direktoriaus įsakymu, kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti įsakymo 1.2. p. Departamento direktoriaus 2012-11-22 įsakymo Nr. P-277 neteisėtumas iš esmės grindžiamas tuo, kad nebuvo tarnybinės būtinybės pareiškėjo perkėlimui, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, nustatančios, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo metu pareigūnas negali būti perkeliamas į kitas pareigas, taip pat pažeistas Darbo kodekso 137 str. ir kitos pareiškėjo socialinės garantijos (b. l. 34–41).
Statuto 38 str. 6 d. nustatyta, kad teisingumo ministras ar Kalėjimų departamento direktorius tarnybinio būtinumo atvejais gali pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje ar kitoje įstaigoje. Pareigūnų perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo ministras (Statuto 38 str. 10 d.).
Teisės aktai nereglamentuoja tarnybinės būtinybės sąvokos ir sąlygų, kuomet asmuo į kitas pareigas perkeliamas esant tarnybinei būtinybei. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012 ir nurodo, kad tarnybinis būtinumas gali būti konstatuotas tik tuo atveju, kai institucijoms ar įstaigoms, į kurias darbuotojas perkeliamas, nepakanka vidinių personalo išteklių užtikrinti institucijos ar įstaigos tinkamą funkcionavimą, o ankstesnės institucijos veikla dėl darbuotojo perkėlimo nebus sutrikdyta. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamos bylos kontekste tarnybinė būtinybė negali būti konstatuota, nes tokios sąlygos, kurios nurodytos anksčiau neegzistavo. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas sąmoningai nepateikė tarnybinės būtinybės sąvokos, taip sudarydamas galimybę valstybės institucijoms ir įstaigoms kuo efektyviau ir funkcionaliau spręsti institucijos ir įstaigos ekonominius, socialinius ir kitus darbo organizavimo klausimus. Pareiškėjo nurodytoje nutartyje pateiktas tarnybinės būtinybės sąvokos aiškinimas negali būti vertinamas kaip vienintelė ir išimtinė sąlyga vadovaujantis Statuto 38 str. 6 d. perkelti statutinius valstybės tarnautojus į kitas pareigas.
Kaip minėta, ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo į pareigas kitoje pataisos įstaigoje priimtas atsižvelgiant į Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko 2012-11-16 tarnybinį pranešimą. Iš tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad siūlymas spręsti dėl pareiškėjo J. S. perkėlimo į kitas pareigas Statuto 38 str. 6 d. pagrindu pateiktas siekiant užtikrinti objektyvų 2012-11-16 pažymoje Nr. LV-1403 nustatytų pažeidimų išaiškinimą ir užkardyti bet kokią galimybę pakenkti tyrimo sėkmei, kai gali būti daromas poveikis Kauno NTI-PN laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems ir juose dirbantiems pareigūnams (b. l. 70). Departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2012-11-16 pažymoje Nr. LV-1403 pateikiama atlikto Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus veiklos patikrinimo metu pokalbiuose su nuteistaisiais surinkta informacija, šios informacijos vertinimas bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų prasme ir nurodoma, kad turi būti sprendžiamas klausimas dėl Kauno NTI-PN darbuotojų tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo, taip pat dėl kreipimosi į Generalinę prokuratūrą dėl Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų G. L. ir J. S. veiksmų (b. l. 52–58).
Teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintuose Kalėjimų departamento prie TM nuostatuose numatyta, kad Departamentas yra įstaiga, kontroliuojanti laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą (1 p.), kurio vienas iš tikslų ir funkcijų - organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti, kad bausmių (išskyrus baudas) vykdymas Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose būtų tinkamas ir nepažeistų asmens teisių ir laisvių (7 p., 8.3 p.). Departamentui be jau nurodytų funkcijų taip pat pavesta organizuoti ir vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imtis priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (8.6 p.). Kalėjimų departamentas veikia šių nuostatų ir kitų teisės aktų jam suteiktų teisių ir įgaliojimų ribose.
Minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas Statuto 38 str. 6 d. kontekste, suponuoja išvadą, kad Kalėjimų departamentas nustatęs, jog jam pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose bausmės vykdomos neužtikrinant nuteistųjų asmenų teisių ir laisvių, galimai vykdomi teisės pažeidimai, siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti susiklosčiusią situaciją, užkirsti bet kokią galimybę kenkti tyrimui, turi įstatymo suteiktą teisę, asmenis, įtariamus padarius tarnybinius nusižengimus, kurie susiję su smurto prieš nuteistuosius naudojimu, laikinai perkelti į kitas pareigas. Teismo vertinimu, tokia faktinė situacija atitinka tarnybinio būtinumo paskirtį, nes vienas iš Departamento veiklos tikslų ir yra užtikrinti, kad bausmių vykdymas Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose būtų tinkamas ir nepažeistų asmens teisių ir laisvių. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, Kalėjimų departamento direktorius turi ne tik teisę (Statuto 26 str. 1 d.), bet ir pareigą, imtis priemonių galimiems pažeidimams užkirsti, taip pat įvykusiems pažeidimams įvertinti ir atsakingus asmenis patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad Departamento Vidaus tyrimų skyriaus 2012-11-16 pažymos Nr. LV-1403 pagrindu buvo pradėta ne tik tarnybinio tyrimo procedūra, bet ir ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., nustatantį atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (b. l. 59).
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodyta, koks tarnybinis būtinumas sąlygojo jo perkėlimą į kitas pareigas.
Teismas pažymi, kad Departamento direktoriaus 2012-11-22 įsakymas Nr. P-277 yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti motyvuotas ir teisiškai pagrįstas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog individualaus administracinio akto motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės neprivalo būti išdėstytos viename administraciniame akte. Tuo atveju, kai individualus administracinis aktas priimamas atsižvelgiant į iki jo priėmimo surinktą pirminę informaciją, kuri pateikiama bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), pirminėje informacijoje atspindėti faktai neprivalo būti perkeliami į administracinį aktą. Priimant individualų administracinį aktą pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–633/2008). Tokiais atvejais dokumentas, kuriame išdėstytas faktinis individualaus administracinio akto pagrindas, aplinkybių vertinimas ir motyvacija, teisme negali būti ginčijamas, tačiau teismo vertinamas kaip neatsiejama individualaus administracinio akto dalis. Teismas nustatė, kad ginčijamas Departamento direktoriaus įsakymas priimtas atsižvelgiant į Departamento Vidaus tyrimų skyriaus viršininko 2012-11-16 tarnybiniame pranešime nurodytą informaciją, kurioje aiškiai nurodytos aplinkybės, sąlygojančios būtinybę, vadovaujantis Statuto 38 str. 6 d., perkelti pareiškėją į kitas pareigas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įsakymas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo pažeistas teisingumo ministro 2010-05-25 įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintų Tarnybos kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklių 130 p., nes pareiškėjas į kitas pareigas perkeltas, esant jo atžvilgiu pradėtam tarnybiniam tyrimui.
Organizavimo taisyklių 130 p. nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ir iki bus priimtas šių taisyklių 80 punkte nustatytas sprendimas, pareigūną, įtariamą tarnybinio nusižengimo padarymu, draudžiama perkelti į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas Statuto 38 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 dalies 1 punkte, 6 ir 7 dalyse bei Valstybės tarnybos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Vertinant minėtą nuostatą teleologiniu (įstatymo tikslo) ir sisteminiu metodais ir atsižvelgiant į tai, kad Organizavimo taisyklės, reglamentuojančios ir tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarką, nenustato atvejų, kaip turi būti vykdoma tarnybinio tyrimo procedūra, tada, kai pareigūnas yra perkeliamas į kitas pareigas, darytina išvada, kad Organizavimo taisyklių 130 p. tikslas yra užtikrinti, jog perkėlimas į kitas pareigas, nebūtų pagrindu neatlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir galimai išvengti tarnybinės atsakomybės.
Teismas taip pat pažymi, kad nuo 2012-11-01 statutiniams valstybės pareigūnams be išlygų yra taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimą. VTĮ 30 str. 2 d. nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat ir tada, kai valstybės tarnautojas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas perkeliamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad net ir esant pradėtam tarnybinio nusižengimo tyrimui ir esant tarnybinei būtinybei, nėra pagrindo riboti įgalioto subjekto teisės priimti sprendimą dėl asmens perkėlimo į kitas pareigas. Vadinasi, įstatymu nustatyta, kad įtakos asmens perkėlimui į kitas pareigas negali turėti tai, jog perkeliamo asmens atžvilgiu yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Vadovaujantis įstatymo viršenybės principu, darytina išvada, kad Organizavimo taisyklių 130 p. nuostatos, nustatančios skirtingą reguliavimą nei VTĮ nuostatos, nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Be to, bylos duomenys tvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas J. S. atžvilgiu buvo pradėtas po jo perkėlimo į kitas pareigas dienos. Pagal Statuto 26 str. 1 d., teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą turi teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios įstaigos direktorius. Byloje nustatyta, kad Departamentas 2012-11-23 raštu Nr. 1S-3645 kreipėsi į Kauno NTI-PN direktorių, prašydamas sudaryti komisiją dėl galimo Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto J. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo (b. l. 14). Kauno NTI-PN direktorius 2012-11-27 įsakymu Nr. 1-288 sudarė penkių asmenų komisiją galimam J. S. tarnybiniam nusižengimui ištirti ir įpareigojo tyrimą atlikti bei išvadą pateikti iki 2012-12-27 (b. l. 62). Pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK vyresniojo inspektoriaus pareigas perkeltas nuo 2012-11-26, vadinasi, tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu pradėtas po jo perkėlimo į kitas pareigas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl jis negali būti pripažintas neteisėtu.
Pareiškėjas nurodo, kad siekiant išgauti jo sutikimą dėl perkėlimo į kitas pareigas jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis spaudimas. Teismas neturi galimybės įvertinti šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių objektyvumo ir pagrįstumo, nes jos grindžiamos išimtinai subjektyviais pareiškėjo paaiškinimais. Be to, teisės aktų nuostatos nenumato, kad perkeliant asmenį į kitas pareigas esant tarnybiniam būtinumui turi būti gautas jo sutikimas ar prašymas. Diskrecijos teisė priimti tokį sprendimą suteikta teisingumo ministrui ar Departamento direktoriui (Statuto 38 str. 6 d.).
Pareiškėjas taip pat teigia, kad dėl perkėlimo buvo pažeistos jo socialinės garantijos, nes prisitaikymui prie pasikeitusių darbo sąlygų jam buvo suteiktos tik 4 dienos, taip pažeidžiant Darbo kodekso 137 str. 3 d. nuostatas.
Teismo vertinimu, šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos kaip objektyvios ir sudarančios pagrindą panaikinti ginčijamą įsakymą. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę Kalėjimų departamento direktoriui priimti sprendimą dėl asmens laikino perkėlimo į kitas pareigas, todėl bet kokie asmens patiriami su tuo susiję nepatogumai negali būti pagrindu tokį sprendimą panaikinti. Statutas, Valstybės tarnybos įstatymo ir Organizavimo taisyklės nenumato termino, prieš kurį asmuo turi būti įspėjamas apie perkėlimą į kitas pareigas. Kita vertus, VTĮ 39 str. 1 d. numato, kad asmeniui dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje yra suteikiamos iki 5 darbo dienų apmokamos atostogos. Šiuo atveju, pareiškėjo perkėlimas į kitas pareigas nėra susijęs su fiziniu jo persikraustymu, todėl pripažintina, kad keturios dienos yra pakankamas laiko tarpas pasirengti perkėlimui. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjui apie perkėlimą buvo žinoma jau 2012-11-21, t. y. iki įsakymo priėmimo.
Statuto 28 str. 2 d. 2 p. nustatyta teisė nušalinti pareigūną nuo pareigų, jei jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šiuo atveju nušalintam nuo pareigų pareigūnui yra stabdomas darbo užmokesčio mokėjimas (Statuto 30 str. 1 d.). Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui perkeldamas pareiškėją į kitas pareigas ir garantuodamas jam iki tol mokėtą darbo užmokestį, Departamentas neabejotinai ėmėsi pareiškėjo socialinių garantijų užtikrinimo, toks sprendimas laikytinas ne tik proporcingu, bet ir socialiai teisingu.
Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir pateiktu teisės aktų nuostatų vertinimu, teismas konstatuoja, kad Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus sprendimas, - nuo 2012-11-26 laikinai perkelti Kauno NTI-PN Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiąjį specialistą J. S. į Pravieniškių PN-AK Vidaus tyrimų skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas yra teisėtas ir jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str. teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.