Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, Kalėjimų departamentas, kuriam pagal teisės aktus priskirta vadovauti ir kontroliuoti laisvės atėmimo įstaigų veiklą, netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę. Kalėjimų departamento padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 1000 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną ir prašė priteisti iš atsakovės.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, atstovai, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento, dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam padarytą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų (neveikimo), teigdamas, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. Alytaus PN pareigūnai čiužinį bei patalynę į kamerų tipo patalpą perkeltam pareiškėjui pradėjo išdavinėti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Jo patalynė būdavo surenkama nuo 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro.

Atsakovės atstovas Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad čiužiniai kaip ir visa patalynė, buvo paimama, įsigaliojus Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintiems Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams. Teigė, kad 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų Dienotvarkės, kurių 1.3 punktas įtvirtina nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkę, kurioje numatytas patalynės pridavimas ir išdavimas.

Bylos duomenimis (b. l. 18–23, 38–39) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 3 kamerų tipo patalpoje atliko jam Alytaus PN administracijos 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 49-3912 paskirtą nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams.

BVK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisės iš jo paimti patalynės (čiužinio), kadangi kamerų tipo patalpose jis atlikinėjo BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas iki 6 mėnesių.

Teismas pažymi, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, nuteistiesiems pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą perkeltiems į kamerų tipo patalpas išimtis sudaryta tik dėl leidimo su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų leidžiamų turėti daiktų. O nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose. Jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan., šioje teisės normoje nėra įtvirtinta.

Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Byloje ginčo dėl aplinkybės, kad patalynė iš pareiškėjo buvo paimama bei išduodama Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu, nėra.

Darytina išvada, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu paimdama iš pareiškėjo patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus, todėl už tai privalo prisiimti atsakomybę.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 1 punktą Kalėjimų departamentas yra įstaiga prie Teisingumo ministerijos, kurios paskirtis – metodiškai vadovauti ir kontroliuoti probacijos tarnybų ir laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamento veiklos tikslai yra dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmens teisių ir laisvių (7 punktas).

Nagrinėjamu atveju Alytaus pataisos namų neteisėti veiksmai nenustatyti, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir Kalėjimų departamento, kaip institucijos, kontroliuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigas, veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 183 straipsnį bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančioms institucijoms ar įstaigos vadovui, o bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimo departamento direktoriui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas su skundais dėl netinkamo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių taikymo Alytaus PN būtų kreipęsis į Kalėjimų departamentą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl to, kad Kalėjimų departamentas netinkamai kontroliavo jam pavaldžios Alytaus PN administracijos veiksmus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Nenustačius neteisėtų Alytaus PN bei Kalėjimų departamento veiksmų, t.y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.