- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-29
- Bylos Nr.
- 2-2775/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. V., L. V.
- Ieškovas
- UAB "Swedbank lizingas"
- Trečiasis asmuo
- "Reina"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. V. ir L. V.atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-7071-798/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams R. V. ir L. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tretysis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Reina“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos ir nuostolių pagal lizingo sutartis priteisimo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams R. V. ir L. V. dėl skolos ir nuostolių priteisimo bei prašė priteisti solidariai iš atsakovų 37 949,58 Lt skolos, 159 581,85 Lt nuostolių dėl turto pardavimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 951 Lt žyminio mokesčio. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Reina“ sudarė lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš trečiojo asmens nurodytų pardavėjų nupirkti sutartyse nurodytą turtą ir perduoti jį naudoti trečiajam asmeniui su sąlyga, kad jis sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Ieškovas su atsakovais R. V. ir L. V.sudarė laidavimo sutartis, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis. Tretysis asmuo nevykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, ieškovas vienašališkai nutraukė šias sutartis ir pareikalavo iš atsakovų įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal laidavimu sutartis neįvykdė.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausantį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas, esančias atsakovų banko sąskaitose. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai nevykdo įsipareigojimų, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovams R. V. ir L. V. priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 197 531,43 Lt sumai. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, nurodė areštuoti atsakovų lėšas, esančias atsakovų banko sąskaitose. Pabrėžė, kad bendra areštuoto turto vertė ir / ar lėšų suma neturi viršyti 197 531,43 Lt sumos. Teismas konstatavo, kad atsakovams, kaip fiziniams asmenims, pareikšto turtinio reikalavimo suma, sudaranti 197 531,43 Lt, laikytina didele ir keliančia grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, be to, pažymėjo, kad atsakovai vengia atsiskaityti su ieškovu, o byloje nėra duomenų apie atsakovų turimą turtą, finansinę padėtį. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai R. V. ir L. V.prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovas, pateikdamas ieškinį, nepateikė teismui įrodymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinio pagrindo, t.y. aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, bei įrodymų, kad atsakovas realiai siekia nuslėpti turimą turtą ar faktiškai imasi kitokių veiksmų, kurie sunkina ar daro teismo sprendimo vykdymą negalimą, elgiasi nesąžiningai.
2) Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėjo įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimų sumos (197 531,43 Lt) pagrįstumą, kadangi su ieškiniu teismui nebuvo pateikta faktinį skolos dydį pagrindžiantys įrodymai. Su ieškiniu ieškovas pateikė daug sutarčių, kurios klaidina teismą vertinant skolos mastą bei priimant sprendimą dėl papildomo pobūdžio priemonių taikymo. Šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu, todėl labai svarbus yra asmenų lygiateisiškumo, proporcingumo principų įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Tiek įstatymas, tiek ir teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja tik su suinteresuoto asmens prašymo buvimu ir tikimybės, kad atsiras grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, egzistavimu. Šios tikimybės egzistavimą privalo įrodyti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikiantis asmuo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikros aplinkybės savaime laikytinos pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama esant didelei ieškinio sumai. Šioje byloje atsakovams pareikštas turtinis reikalavimas (197 531,43 Lt), atsižvelgiat į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, laikytina didele.
2) Aplinkybė, kad atsakovai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartis su ieškovu, patvirtina, kad atsakovai susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais. Pažymėtina, kad ieškovas neprivalo pateikti atsakovų nemokumo įrodymų. Be to, vienoje iš nutarčių Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad esant didelei reikalavimo sumai pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra net ir tuo atveju, kai jų taikymo metu skolininko finansiniai rodikliai yra geri.
3) Atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, parodančių, kad reikalaujama priteisti suma jiems nėra didelė. Tačiau net jei atsakovai įrodytų, kad ieškinio suma jiems nėra didelė, tokia aplinkybė negalėtų būti laikoma pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ne tik dėl to, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu atsakovų finansinė padėtis žymiai pablogės, bet ir dėl to, kad atsakovai gali imtis aktyvių veiksmų siekdami išvengti teismo sprendimo įvykdymo.
4) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar ne yra palikta teismo kompetencijai. Teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo, kodėl tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5) Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, kad teismas, priimdamas nutartį, nenagrinėjo įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimų sumą, pagrįstumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nevertina ir neprivalo vertinti ieškinio pagrįstumo. Pažymėtina, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ieškovo reikalavimą patvirtinančius įrodymus.
6) Teismas taikė mažiausiai atsakovų interesus pažeidžiančias laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas laikėsi ekonomiškumo principo. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turės jiems neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą pagal ieškovo ieškinį dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.
Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., 13 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010).
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo naštą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieškovo pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su atskiruoju skundu turi pateikti teismui jo gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju ieškovas – lizingo bendrovė UAB „Swedbank lizingas“ ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. V. ir L. V. 37 949,58 Lt skolos ir 159 581,85 Lt nuostolių (viso -197 531,43 Lt). Ieškinyje nurodė, kad atsakovai R. V. ir L. V.laidavimo sutartimis laidavo ieškovui už trečiojo asmens UAB „Reina“ lizingo sutartimis prisiimtų prievolių vykdymą. Anot ieškovo, tretysis asmuo nevykdė įsipareigojimų pagal lizingo sutartis, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė šias sutartis ir pareikalavo iš atsakovų įvykdyti trečiojo asmens neįvykdytas prievoles, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų pagal laidavimu sutartis neįvykdė. Ieškovas pateikė teismui su trečiuoju asmeniu UAB „Reina“ sudarytas lizingo sutartis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo iš kitų asmenų nupirkti vilkikus, puspriekabes ir perduoti juos trečiajam asmeniui, vilkikų bei puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat pagal lizingo sutartis prisiimtų trečiojo asmens prievolių įvykdymui ieškovo su atsakovais R. V. ir L. V. sudarytas laidavimo sutartis. Kartu su ieškiniu ieškovas taip pat pateikė teismui pranešimus atsakovams apie laidavimo sutartimis prisiimtų prievolių vykdymą, pažymą apie nuostolių apskaičiavimą. Kolegijos nuomone, ieškinyje išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarus vertinimas leidžia manyti, kad ieškovui palankus sprendimas byloje pagal paduotą ieškinį gali būti priimtas.
Reikalavimas dėl 197 531,43 Lt priteisimo iš dviejų fizinių asmenų yra laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai turi teisę paneigti reikalavimo didelės sumos prezumpciją, pateikdami duomenis apie savo gerą turtinę padėtį. Tačiau atsakovai atskirąjį skundą iš esmės grindė tik teiginiais apie tai, jog teismas netinkamai prima facie vertino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, jo sudėtį, rinkos vertę, kreditorines ir debitorines skolas, t. y. neįrodė, kad nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo (CPK 12, 178 str.). Apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimo taip pat nepagrįsti konkrečiais įrodymais.
Kolegijos nuomone, ieškovui pareiškus reikalavimą dėl didelės sumos priteisimo iš atsakovų ir ieškinyje išdėsčius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus bei pateikus įrodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kaip laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsakovų turto areštą. Atsakovams atskirajame skunde nepateikus duomenų apie gerą turtinę padėtį, t. y. nepaneigus prezumpcijos, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.