- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- AS-858-648-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 56.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) skundu (b. l. 4–5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-98-10 (toliau – ir Sprendimas). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi (b. l. 3) atleido nuo žyminio mokesčio pareiškėją; priėmė pareiškėjos skundą; pašalino iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V. (toliau – ir Direktorius), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir TM) ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą (toliau – ir LŽTSS). Pareiškėja 2010 m. rugsėjo 2 d. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą (b. l. 11–12), kuriuo prašo pripažinti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo yra nepagrįsta ir ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu bei spręsti trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo klausimą procese iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 13) atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnį atskiruoju skundu skundžiamos tik tos teismo nutartys, kuriomis atsisakoma priimti skundą (prašymą). Pareiškėjos pareiškimą laikyti atskiruoju skundu nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui ABTĮ nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis). Teismo priimta nutartis nėra skundžiama įstatyme nustatytu atveju ir neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, nes pareiškėjos skundas priimtas nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) atskiruoju skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų dalyvavimo procese iš esmės. Pareiškėja nurodo, kad Teisingumo ministerija tiesiogiai įgyvendina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką ir tiesiogiai kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą, organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos piliečiams teikimo stebėseną bei atlieka kitas įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Be to, TM yra atsakovo steigėjas. Todėl tokiu būdu nagrinėjamos administracinės bylos išsprendimas gali turėti tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms atlyginti padarytą žala regreso tvarka ir kt. Dėl savo dalyvavimo šioje byloje turi pasisakyti Teisingumo ministerija, kaip valstybės institucija, kitose pareiškėjos administracinėse bylose Teisingumo ministerija visada buvo traukiama arba atsakovu, arba trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės tesinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. yra tiesiogiai atsakingas už šios institucijos veiklą. Bylos aplinkybės duoda pagrindą įtarti, kad minėto valstybės tarnautojo veiksmai turi tyčios ir piktnaudžiavimo savo teisėmis požymių ir kt. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga yra nevyriausybinė organizacija ir gali dalyvauti šiame procese, kaip tretysis asmuo pareiškėjos pusėje, šiuo atveju aršiai gindamas nepilnamečio vaiko teisę turėti valstybės garantuojamą advokatą baudžiamojoje byloje. Todėl teismo nutartis pašalinti LŽTSS, kaip nevyriausybinės organizacijos atstovą ir proceso dalyvį, yra akivaizdžiai šališkas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą (ABTĮ 142 straipsnis), o teismo sprendimo negaliojimo pagrindas gali atsirasti tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir jų pareigų (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl nutartimi dėl reikšmingų bylai trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimo yra teismo akivaizdžiai provokuojamas variantas vėliau atsirasti pagrindui pripažinti teismo sprendimą negaliojančiu ir niekiniu. Teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimis neleido jos skųsti atskiruoju skundu, kas akivaizdžiai prieštarauja įstatymui, protingumo, sąžiningumo principams bei sveikai moralei.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą (b. l. 38–39) prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad Direktorius pagrįstai pašalintas iš proceso, nes jam asmeniškai jokie reikalavimai byloje nėra pareikšti. Byloje yra skundžiamas ne jo, kaip savarankiško valstybės tarnautojo, sprendimas, o Tarnybos Sprendimas, kurį pasirašė R. V. kaip Tarnybos vienasmenis atstovas ir jos atstovas pagal įstatymą. Taigi akivaizdu, kad pareiškėja painioja R. V. statusą ir klaidingai mano skundžianti jį asmeniškai. Netoleruotina situacija, kai į administracinę bylą dirbtinai įtraukiamas skundžiamą sprendimą institucijos vardu pasirašęs asmuo, kai jis ir taip tiesiogiai dalyvauja administracinėje byloje kaip atsakovo atstovas. Be to, pareiškėja direktoriaus įtraukimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu motyvuoja tuo, kad jis už savo neteisėtais veiksmais privalės atsakyti regreso tvarka. Pažymėtina, kad teisė pasinaudoti regreso teise, jeigu tam atsirastų įstatyminis pagrindas, priklauso ne pareiškėjai, o pačiai valstybei. Teisingumo ministerija, būdama vykdančiosios valdžios institucija, yra suinteresuota bylos baigtimi ne tiesiogine, o tik plačiąja, politine prasme, kaip valstybės garantuojamos teisinės pagalbos politiką įgyvenanti ir valstybės garantuojamą teisinę pagalbą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą kontroliuojanti institucija, turinti įstatymų iniciatyvos teise. Tačiau toks politinis suinteresuotumas neatitinka ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio, todėl TM iš bylos proceso pašalintas pagrįstai. Teismo sprendimas šioje byloje LŽTSS nesukurs absoliučiai jokių teisių ir pareigų, todėl LŽTSS byloje dalyvauti trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis nėra teisinio pagrindo. LŽTSS atstovas ir šiandien turi teisę dalyvauti viešame teismo posėdyje arba atstovauti LŽTSS tarybos narei ir sekretorei T. Ž. pavedimo sutarties pagrindu, padėti jai parengti procesinius dokumentus, duoti jai teisinius patarimus ir pan. Ne Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja, o pati pareiškėja, siekdama į bylą trečiaisiais asmenimis dirbtinai įtraukti jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčius asmenis bei teikdama šį atskirąjį skundą, vilkina bylos procesą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nepagrįstumo, teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje byloje pagal atskirąjį skundą keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėja turi pagrindą atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria skundo priėmimo stadijoje (pagal ABTĮ 37 straipsnį), pirmosios instancijos teismas nustato trečiuosius suinteresuotus asmenis arba, kaip yra nagrinėjamoje byloje, neįtraukia pareiškėjos prašomų įtraukti trečiųjų suinteresuotų asmenų.
Pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) ABTĮ nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš šios teisės normos matyti, kad apeliacijos objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.
Nagrinėjamoje byloje aktualu nustatyti, kokiais atvejais skundo priėmimo stadijoje atsiranda pagrindas skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu ABTĮ nustatytai pagrindais (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas). ABTĮ expressis verbis nustatyta, kokiais atvejais skundo priėmimo stadijoje atsiranda pagrindas paduoti atskirąjį skundą, t. y. dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui ir dėl teismo pirmininko ar teisėjo nutarties atsisakyti priimti skundą (prašymą) (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis ir 3 dalys). Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą (b. l. 3), bet neįtraukė trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos. Kadangi 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skundas buvo priimtas, neįtraukiant kai kurių pareiškėjos nurodytų asmenų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, šioje byloje pareiškėja neturėjo pagrindo skųsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje esanti formuluotė pašalinti iš proceso trečiuosius suinteresuotus asmenis [...], atkreipiant dėmesį į skundo priėmimo stadijos ypatumus, vertintina, kaip pirmosios instancijos teismo atsisakymas įtraukti pareiškėjos nurodytus trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. pirmosios instancijos teismo įgyvendinta ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta teisė, priimant nutartį priimti skundą (prašymą), nurodyti, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Būtent dėl ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatytų asmenų teismas gali spręsti pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Sistemiškai įvertinus ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje, ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje ir ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų nuostatų turinį, pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje spręstas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų (Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos) neįtraukimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skundo priėmimo stadijoje neužkerta kelio įtraukti minėtus asmenis teismo posėdžio parengiamojoje dalyje (t. y. skundą nagrinėjant iš esmės), todėl nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų neįtraukimas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai ir atskiruoju skundu nėra skundžiamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad aukščiau nurodytas atskirojo skundo pateikimo pagrindo ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies kontekste aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-208/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. B. (atstovė pagal įstatymą T. Ž.) atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.