- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- e2S-2051-413/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13213-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- D. S.
- Ieškovas
- D. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17910-435/2016 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovo D. K. ieškinys atsakovui D. S., kuriuo ieškovas pašo priteisti iš atsakovo 27 369,09 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.Kartu su ieškiniu ieškovas prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo D. S. nekilnojamųjų ir/ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą 27 369,09 Eur sumai. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė didele ieškinio suma ir tuo, kad atsakovas nebeatlieka jokių mokėjimų ilgiau nei metus laiko. Negana to, atsakovas mažina savo turimo turto vertę, t. y. būdamas skolingas ieškovui, jis pardavė savo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė VĮ „Registrų centro“ duomenimis yra apie 80 000 Eur, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Minėtos aplinkybės rodo, kad atsakovas vilkina prievolės įvykdymą, todėl yra tikimybė, kad gali imtis veiksmų, kurie prievolės įvykdymą gali apsunkinti. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad UAB „Legatina“, kurios akcijas valdo atsakovas, turtinė padėtis yra sudėtinga, todėl galimybė realizuoti turimas akcijas yra ribota.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovo D. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 27 369,09 Eur sumai, uždraudžiant atsakovui juo disponuoti, tačiau paliekant teisę nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, nutarė areštuoti atsakovo piniginės lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, atlikti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.Teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus: Nekilnojamojo turto registro išrašus; nekilnojamojo turto perleidimą pagrindžiančius dokumentus; UAB „Legatina“ 2014 m. balansą; 2016 m. kovo 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio pagrįstumo, be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė. Pažymi, kad vadovaujantis 2015 m. birželio 12 d. priedu Nr. 2 prie akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14/06/09, pasirašytu tarp ieškovo D. K. ir atsakovo D. S., 2016 m. birželio 12 dieną ieškovo reikalavimas atsakovui sudarė 27 369,09 Eur. Vadovaujantis 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės-finansinės veiklos sutarties, pasirašytos tarp atsakovo ir ieškovo, 3.12 punkto a) papunkčiu, 2016 m. birželio 12 d. atsakovo reikalavimas ieškovui sudarė 28 962 Eur. Todėl atsakovas 2016 m. birželio 13 d. pareiškimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atliko atsakovo ir ieškovo vienas kitam turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 24 328,08 Eur sumai, apie kurį informavo ieškovą. Po atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atsakovas liko skolingas ieškovui pagal 2016 m. birželio 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį 3 041,01 Eur, o ieškovas pagal 2003 m. balandžio 22 d. ūkinės –finansinės veiklos sutartį liko skolingas atsakovui – 4 633,92 Eur. Todėl, apelianto nuomone, likusi skola ieškovui nelaikytina didele. Be to, po atlikto vienarūšių reikalavimų įskaitymo, ieškovo skolos likutis atsakovui yra didesnis negu atsakovo skolos likutis ieškovui. Todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui jokios grėsmės nėra. Teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai rėmėsi 2014 m. UAB „Legatina“ balanso duomenimis, kadangi šioje byloje ginčo šalys yra fiziniai asmenys, todėl ieškovas turėjo pareigą įrodyti blogą atsakovo kaip fizinio asmens, o ne UAB „Legatina“ finansinę padėtį. Atsakovas pažymi, kad jo turtinė padėtis yra gera. Atsakovas nuo 2014 m. birželio 9 d. yra vienintelis UAB „Legatina“ akcininkas, t. y. jam nuosavybės teise priklauso 205 000 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Legatina“ akcijų, kurių nominali vertė – 59 372,10 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ir nekilnojamasis turtas, kurio vertė kartu su turimomis įmonės akcijomis siekia 337 558,1 Eur, kas įrodo, kad atsakovas turi pakankamai turto sumokėti ieškovui po vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo likusią sumą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovo nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės, susiję su priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali paneigti ieškinio pagrįstumo, tuo labiau, kad atsakovas pats pripažįsta skolos faktą. Ieškovas pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo būtent dėl to, kad nesutiko su atsakovo atliktu priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu.Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad neva jis nepagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė UAB „Legatina“ 2014 m. balansu. Ieškovo nuomone, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šiuo atveju labai svarbi įmonės finansinė padėtis, kadangi nuo turimo įmonės turto priklauso ir akcijų vertė. Tuo tarpu įmonės finansinė padėtis yra labai prasta – įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai viršija likvidaus įmonės turimo turto vertę, todėl atsakovui priklausančios įmonės akcijos yra nelikvidžios (nepaklausios). Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovo turimo turto vertė nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovo žiniomis, atsakovo turtu bankui yra užtikrinta UAB „Legatina“ prievolė 82 000 Eur ir 32 000 Eur netesybų sumai. Tuo tarpu paskutinė nustatyta atsakovo turto vertė siekia tik 47 000 Eur. Taigi, UAB „Legatina“ įsipareigojimai bankui yra žymiai didesni nei atsakovui priklausančio, hipoteka įkeisto, turto vertė, dėl ko egzistuoja rizika, kad iš šio turto, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų bankui, atlyginti likusį įsiskolinimą privalės UAB „Legitima“, kuri dėl sunkios finansinės būklės to padaryti nepajėgtų. Todėl teismas pagrįstai vertino UAB „Legatina“ turinę padėtį, kuri laikytina sudėtine atsakovui priklausančio turto dalimi.Ieškovas pažymi, kad didžioji dalis turto, kurį atsakovas nurodo atskirajame skunde kaip savo nuosavybę, iš esmės nepatenka į bendrą turto balansą, kadangi atsakovo nurodytas turtas teismo sprendimu yra priskirtas buvusiai sutuoktinei arba suvaržytas hipoteka. Atitinkamai atsakovui priklausančio turto vertė yra apie 20 000 Eur, kuri nėra pakankama ieškovo pareikštam reikalavimui patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi įvertinti tiek ieškinio prima facie pagrįstumą, tiek įsitikinti egzistuojant grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.Bylos duomenimis, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 27 369,09 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui D. S. priklausančio turto areštą 27 369,09 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, atsakovo turtinę padėtį, prievolės neįvykdymo terminą, 2016 m. birželio 30 d. nutartimi prašymą tenkino ir atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone, pareikštas ieškinys yra prima facie nepagrįstas, kadangi 2016 m. birželio 13 d. atsakovas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 24 328,08 Eur sumai ir apie tai informavo ieškovą. Tokiu būdu atsakovas skolingas ieškovui tik 3 041,01 Eur, taigi skola yra nedidelė ir nekelia grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pažymėta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio/priešieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio/priešieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio/priešieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaravimų ieškinyje ir/ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju ieškovo pareikštas ieškinys yra aiškus tiek dėl jo teisinio, tiek dėl faktinio pagrindo, ieškinio aplinkybės grindžiamos tai patvirtinančiais įrodymais, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, ką patvirtina ir ta aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai. Tiek iš pareikšto ieškinio, tiek iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad ieškovas nelaiko atsakovo prievoles pasibaigusiomis ar sumažėjusiomis nurodytu vienarūšių reikalavimų įskaitymų pagrindu, todėl akivaizdu, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl likusios neįvykdytos prievolės dydžio. Tokios aplinkybės nesudaro pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar neteisėtas. Tuo labiau, kad ir pats atsakovas iš dalies pripažįsta skolos buvimo faktą. Nenustačius, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą svarbu įvertinti ir antrąją aplinkybę, t. y. ar nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Pažymėtina, kad gausioje teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014 ir kt.). Tačiau minėta prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Apeliantas nurodo, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra gera, kadangi jam nuosavybės teise priklausančio turto vertė siekia 337 538 Eur, t. y. ženkliai viršija ieškiniu pareikšto reikalavimo sumą. Siekiant nustatyti tikrąją atsakovo turtinę padėtį, teismas patikrino viešųjų registrų duomenis apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismų informacinės sistemos Liteko ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad: 1) atsakovui priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios Pramonės pr. 19-99, Kaune, vidutinė rinkos vertė yra tik 3 273 Eur; 2) atsakovo nurodytas butas, esantis Birželio 23-osios g. 13-21, Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė siekia 27 300 Eur, atsakovo ir jo sutuoktinės sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių priskirtas atsakovo sutuoktinei A. S. (Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9798-894/2016), todėl į atsakovui priklausančio turto masę nepatenka; 3) atsakovui priklausantis butas, esantis Riešutų g. 10, Kaune, kurio vidutinė rinkos vertė – 230 538 Eur, yra apsunkintas hipoteka. Nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad atsakovui priklausančio likvidaus nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė negu nurodė apeliantas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, svarbu įvertinti ir ieškovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovas jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namą, esančius Vievio g. 79, Kaune, kurių bendra rinkos vertė siekia 80 000 Eur, pardavė 2016 m. sausio 11 d., t. y. atsakovui esant skolingam ieškovui, tačiau ir tuomet atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Todėl yra pagrindas sutikti su ieškovu, kad tokie atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip sąmoningas savo turto apimties mažinimas ir vengimas atsiskaityti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai vertino UAB „Legatina“ finansinę padėtį, kadangi ieškinys pareikštas atsakovui, o ne UAB „Legatina“. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra vienintelis UAB „Legatina“ akcininkas, kuriam priklauso 205 000 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pats atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas jam priklausantį turtą, į jį įtraukė ir turimų UAB „Legatina“ akcijų vertę – 205 000 Lt (59 372,10 Eur). Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad akcijų vertė priklauso nuo įmonės ūkinės-finansinės padėties. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateiktais paskutiniais UAB „Legatina“ finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014 metus, nustatyta, kad įmonės finansinė padėtis iš tiesų yra prasta, kadangi jos trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams (434 732 Lt) viršija pusę UAB „Legatina“ priklausančio turto vertės (619 546 Lt), o bendrovės veikla nuostolinga, t. y. nuotoliai siekia 170 173 Lt. Atsakovui nepateikus naujesnių įmonės finansinę padėtį atspindinčių duomenų (CPK 178 straipsnis), teismas neturi pagrindo spręsti, kad įmonės finansinė padėtis šiai dienai yra pagerėjusi. Todėl sutiktina su ieškovu, kad esant tokiai įmonės finansinei padėčiai, jos akcijos nėra likvidžios (paklausios). Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti teismo nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.