- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-59-555/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Zenonas Jonas Januška
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovui Ž. B. , ieškovo atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, atsakovei D. J. , atsakovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Elenai Kontenienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. B. ieškinį atsakovei D. J. ir pagal atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui Ž. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir jo išlaikymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašė teismo nustatyti nepilnamečio sūnaus S. B. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po ¼ jos gaunamų visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip vieną MGL kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susipažino 1994 m. ir apie 3-4 mėnesius gyveno pas jo motiną D. B. Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui, išsinuomojo butą ir gyveno atskirai. 2003 m. atsakovė išvyko į Klaipėdos miestą, sūnų palikdama pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Savaitgaliais jis sūnų parsiveždavo pas save į Jurbarką, kur tuo metu gyveno su savo motina D. B. Nuvežęs sūnų atgal pas atsakovės motiną, rasdavo senelius girtus. Kai baigėsi 2005 m. mokslo metai, jis sūnų parsivežė į savo namus ir nuo to laiko gyvena su juo, prižiūri, maitina, rengia ir auklėja. 2005 m. vasarą atsakovė buvo atvykusi ir norėjo vaiką išvežti, bet jis nesutiko ir vaikas nenorėjo. Nuo to laiko D. J. sūnumi nesirūpina, jo nelanko ir nesidomi. Gimusiam S. buvo duota J. pavardė, bet vėliau ieškovo pastangų dėka jis buvo įregistruotas vaiko tėvu ir sūnui duota pavardė B. Ieškovas sutinka, kad sūnus bendrautų su motina, bet to nenori pats S., nes yra nuo motinos atpratęs, nes ji jo nelankydavo. Sūnus turi muzikai gabumų – groja klavišiniais ir elektriniais instrumentais ir yra ieškovo motinos – muzikos mokytojos, lavinamas. Ieškovas prašė atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti.
Atsakovė D. J. prašė teismo nustatyti nepilnamečio S. B. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo Ž. B. išlaikymą sūnui po 125,- Lt mėnesinių periodinių išmokų nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki S. B. pilnametystės ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susipažinę jie gyveno pas ieškovo motiną, vėliau, gimus sūnui, išėjo gyventi atskirai ir nuo to laiko pasikeitė Ž. B. charakteris – jis pradėjo girtauti ir vartoti smurtą. Trūko šeimoje pinigų, todėl abu ėjo dirbti – remontuoti automobilius, o sūnų prižiūrėjo ieškovo motina arba jo sesuo Jolanta. Ji norėjo sukurti šeimą, bet tam prieštaravo Ž. Jis nesikeldavo naktimis prie vaiko, nenuvesdavo jo į darželį arba į polikliniką. Kartą sumušta išsikraustė gyventi pas savo motiną į Vertimų kaimą, o ieškovas atvažiuodavo tik tada, kai būdavo girtas. Išvažiavo į Klaipėdą, o vaiką paliko savo motinos priežiūrai, nes Jurbarko rajone negavo darbo ir neturėjo kur gyventi. Šiuo metu gyvena su draugu Klaipėdos mieste ir ketina vasarą susituokti. Sugyventinis su S. sutaria labai gerai ir gražiai bendrauja. Ji teigia, kad sūnus apie tėvą kalba labai blogai, bet yra prieš ją nuteikinėjamas, neturi savo nuomonės. Ji sutiktų, kad vieną savaitgalį sūnų pasiimtų tėvas, o kitą ji pati. Skambina sūnui dažnai, tačiau D. B. padeda ragelį, o Ž. B. pakalba labai trumpai. Gali būti, kad muzika taps vaiko pragyvenimo šaltinis. Mano, jog į vaiko norus reikia atsižvelgti su kuo jis nori gyventi, tačiau ji neturėjo galimybių pabendrauti apie tai su sūnumi. Su ieškovo ieškinio reikalavimais atsakovė nesutiko ir prašė juos atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nepilnamečio S. B. , gimusio (duomenys neskelbtini) nustatė gyvenamąją vietą su tėvu Ž. B. , priteisė iš atsakovės D. J. išlaikymą sūnui S. B. periodinėmis išmokomis po 1 MGL (125,- Lt) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos 2005 10 20 iki sūnaus pilnametystės atstovaujamam Ž. B. , atsakovės D. J. priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad S. B. gali būti motinos D. J. pasiimamas per mokinių rudens, žiemos, pavasario atostogas visam laikui, o per vasaros atostogas vienam mėnesiui, atsižvelgiant į sūnaus norus ir pageidavimus, kitų reikalavimų netenkino.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad S. B. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu šiais motyvais: pats vaikas raštu ir žodžiu teisme du kartus nedvejodamas pareiškė norą gyventi tik su tėvu ir tas jo noras neprieštarauja jo interesams dėl to, kad jis yra gabus muzikai ir gyvenant su tėvu ir jo motina D. B. – muzikos mokytoja, gali kiekvienu momentu būti lavinami įgūdžiai muzikai. Motina D. J. taip pat yra pareiškusi, jog vaiko pragyvenimo šaltiniu gali tapti muzika. Tuo tarpu gyvenant pas motiną, tokių sąlygų jam nėra. S. B. gyvenimo sąlygos, mokymosi ir laisvalaikio praleidimo galimybės yra geresnės pas tėvą, nes čia gyvenimas trijų kambarių bute yra patogesnis, nei pas motiną. Iš atliktos ekspertizės nustatė, kad sūnus stipriai emociškai prisirišęs prie tėvo, motinos atžvilgiu jausmus apibrėžti sunku ir neatsitiktinai išvadoje taip konstatuojama, nes vaiką prieš tris metus palikusi motina, juo mažiau domėjosi negu tėvas, nebendravo taip kaip tėvas, ne dažnai paskambindavo, vaikas jos ilgėjosi, net verkė, o ryšys su tėvu stiprėjo ir dėl to jis tapo nusistatęs prieš motiną. Taip pat teismas nurodė, kad D. J. gyvena nesusituokusi su R. R. , nors abu teisme teigė, kad susituoks 2006 m. vasarą, bet iki šiol byloje duomenų apie tai nepateikta ir vaikui gyventi tokioje šeimoje yra ne itin geros sąlygos jam vystytis, auklėtis moraliniu atžvilgiu ir ugdyti tinkamą požiūrį į šeimą ir vedybinį gyvenimą. Atsižvelgdamas į liudytojos D. J. parodymus ir pačio vaiko patvirtinimus, teismas sprendė, jog kokie gali būti vaiko santykiai su motinos sugyventiniu R. R. , jeigu dar negyvenant kartu (turima omenyje nustačius su motina gyvenamąją vietą) jau reiškiamas nepasitenkinimas juo ir galima teigti nukreiptas smurtas į vaiką, kuris turi nežymų protinį atsilikimą. Todėl nurodė, kad vaikas negali būti paliktas aplinkoje, kurioje yra asmenų, keliančių grėsmę vaiko saugumui. Už vaiko invalido – S. B. slaugą yra mokama šalpos pensija tėvui Ž. B. , tačiau teismas nurodė, kad šios išmokos nėra tėvo noras nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su savimi ir nėra siejama su tikslu siekiant gauti tam tikrą valstybės mokamą paramą ir jos panaudojimą ne vaiko interesams ginti (tokių duomenų byloje nėra), o anksčiau kol buvo mokama ši pašalpa motinai, ji buvo panaudojama ne visiškai vaiko interesams tenkinti, be to, dar skolinosi, todėl tikėtina, kad ji turi materialinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Byloje yra duomenų, kad Ž. B. buvo baustas įspėjimu administracinėje byloje, bet, teismo nuomone, tai nėra pagrindas netenkinti jo ieškinio, nes jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir jo šeimoje nėra asmenų baustų baudžiamąja tvarka, jo motina D. B. darbovietėse charakterizuojama teigiamai ir nėra byloje duomenų, kad auklėjant vaikaitį darytų jam neigiamą įtaką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad S. B. nuo gimimo gyveno su motina ir tėvu, vėliau su motina iki 2003 m., o jai išvykus į Klaipėdą, buvo paliktas jos tėvų globai, o tėvas jį lankydamas ir matydamas, kad vaikas apleistas, nešvarus, neprižiūrėtas nuo 2005 m. vasaros, t.y. pasibaigus mokslo metams pasiėmė pas save, kad sudaryti sūnui tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nes jam būnant pas motinos tėvus Vertimų kaime, kur ten girtaujama, buvo siunčiamas girtos motinos su rašteliu parnešti iš parduotuvės cigarečių ir svaigalų, negalėjo palikti sūnų tokiose sąlygose, tuo tarpu motina tam neprieštaravo, nesikreipė į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nėra byloje duomenų apie tai, kad ji būtų kreipusis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, ar kitas institucijas, kad sūnų prievarta pasiėmė tėvas ir kokiu būdu nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja Klaipėdos mieste. Priešingai tėvas Ž. B. ir jo motina D. B. kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, teiraudamiesi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes jis verkia ir nenori važiuoti gyventi pas motiną į Klaipėdą, ir tik iškėlus bylą teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovė pareiškė priešieškinį. Šiuo metu motina D. J. turi darbą, gyvena sugyventinio asmeninės nuosavybės teisėmis bute (santuoka iki šiol nesudaryta ir nėra garantijos, kad vėliau išliks jai teisė į šį gyvenamąjį būstą), charakterizuojama teigiamai, deklaruoja didelę meilę ir atsidavimą sūnui, bet realiai to nematyti ir atkreiptinas dėmesys į tai, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, tuomet, kai būdavo kviečiamas ir S. B. , motina nepriėjo prie savo sūnaus, nebendravo su juo, matėsi tam tikras „šaltumas“ jos atžvilgiu, o vaikas visą šį laiką laikėsi prie tėvo ir jo motinos D. B. , baiminosi, kad jo tėvas nepaliktų, tai pareikšdamas teismo posėdžių salėje, o į motinos pusę net nepažvelgdamas. Kauno apygardos teismo nutartimi nuo 2006 04 05 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta, kad S. B. D. J. parsiveža iš Kauno į Klaipėdą – antrąjį mėnesio savaitgalį ir po to kas antrą mėnesio savaitgalį, bet ji tuo nė karto nepasinaudojo iki 2006 09 18 ir apie tai byloje duomenų nėra. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju kaip motinos ir sūnaus ryšiai yra nutrūkę ir vadovaujantis vaiko interesais pirmenybė turi būti teikiama S. B. interesams. Taip pat atsižvelgdamas į ekspertizės išvadoje kaip rekomendacinio pobūdžio nuorodą pagal galimybes vengti radikalių pasikeitimų berniuko gyvenime – gyvenamosios vietos, mokyklos atžvilgiu ir vaiko psichinę būklę, sprendė, kad atimti jį nuo tėvo ir prievarta atiduoti motinai, kur jis kategoriškai pareiškė norą gyventi tik pas tėvą, būtų pažeista Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, 3.174 straipsnis. Šiuo metu S. B. , gyvendamas su tėvu yra jo išlaikomas ir byloje nėra duomenų, kad motina prisidėtų prie sūnaus išlaikymo, mokosi Jurbarko Naujamiesčio vidurinėje mokykloje ir byloje nėra duomenų apie tai, kad pakeitus mokyklą, būtų pakenkta jo sveikatos būklei. Gyvenimo sąlygos nepasikeitė – gyvena su tėvu ir yra patenkintas savo būkle, nusiskundimų neturi. Kadangi atsakovė yra vaiko motina, todėl ji turi teisę ir pareigą auklėti savo sūnų, yra atsakinga už tai ir privalo rūpintis jo sveikata bei dvasiniu ir moraliniu ugdymu, motinos teisės vaiko atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka nėra apribotos, todėl jai negali būti daromos kliūtys vykdyti savo pareigas ir dalyvauti vaiko auklėjime. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko tėvai gyvena skyrium ir į CK 3.170 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, teismas, tenkindamas iš dalies priešieškinį, nustatė, kad mokinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu ir vasaros atostogų metu vieną mėnesį, atsižvelgiant į S. B. norus ir pageidavimą, motina D. J. galėtų pasiimti sūnų į savo globą ir su juo bendrauti.Kadangi S. B. gyvenamąją vietą teismas nustatė su tėvu Ž. B. , todėl jo išlaikymui priteisė lėšas iš D. J. po 1 MGL /125,- Lt/ kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2005 10 20 iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė iš šalių bylos vedimo išlaidas proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai. Mano, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, bei teismo išvados neatitinka bylos aplinkybėms. Su teismo sprendimu dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nesutinka, nes teismas, spręsdamas klausimą su kuriuo iš tėvų palikti gyventi nepilnametį vaiką, faktiškai sprendė ginčą su kuria iš moterų – ar su mama D. J. , ar su močiute D. B. , palikti vaiką. Apeliantė teigia, jog teismas, aiškindamasis vaiko interesus ir jo norus tikslu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nesivadovavo 2002-06-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo nuorodomis, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus apie tėvystės nustatymą, ieškovo gyvenamąją vietą bei apie sūnaus sveikatos būklę. Taip pat nurodo, kad teismas, pasisakydamas apie tėvų asmenines savybes, nevertino byloje pateiktų įrodymų apie ieškovui paskirtas administracines baudas, baudžiamosios bylos bei vykdomųjų bylų iškėlimo, darė niekuo nepagrįstą prielaidą apie atsakovės santuoką ir jos teisę į sugyventinio gyvenamąjį būstą. Teigia, jog teismas be pagrindo nematė materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi iš ieškovo pusės, nes jo atžvilgiu yra užvestos kelios vykdomosios bylos, todėl nėra jokios garantijos, kad vaikui išmokami pinigai taip pat bus panaudoti ne tik vaiko poreikiams tenkinti, taip pat teismas ignoravo ir nevertino aplinkybės, kad prieš išvykstant atsakovei į Klaipėdą, ieškovas visiškai nesirūpino vaiku ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. Nurodo, kad teismas vienašališkai vertino liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas ir Jurbarko rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 priimtoje nutartyje nurodė, jog „aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).“ Šioje nutartyje taip buvo nurodyti kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Kasacinio teismo praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
Kolegija sprendžia, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką, būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamoje byloje teismas ištyrė faktines aplinkybes, abiejų tėvų santykius, materialinę padėtį, gebėjimą vykdyti tėvų pareigas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nekeisti vaiko jau 1,5 metų turimą šeimos aplinką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, jį supančią aplinką, ryšius su kitais šeimos nariais, vadovaujantis tėvo gebėjimu geriau atlikti tėvų pareigas nei motina. Kolegija sprendžia, kad tokių išvadų pakanka nekeisti vaikui gyvenant su tėvu jau nusistovėjusią jo šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą.
Apeliacinio skundo argumentais ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria apeliantės ir ieškovo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Skunde teigiama, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog aplinka pas ieškovą yra bloga, kadangi ieškovas yra trauktas administracinėn atsakomybėn, be to vaikas kurstomas ir nustatinėjamas prieš ją, tuo tarpu pas pačią apeliantę vaikui sudarytos geresnės materialinės ir buities sąlygos, nes ji - apeliantė baigusi mokslus įgijo profesiją, gyvena būste asmens, su kuriuo ketina sudaryti santuoką, taip pat nurodo, jog ieškovas siekia materialinės naudos, kuri bus gaunama nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su juo - ieškovu.
Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl S. B. gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad geresnės sąlygos gyventi vaikui yra su tėvu. Pirmosios instancijos teismas tyrė abiejų šalių gyvenamąsias sąlygas bei aplinką, kurioje vaikas gyveno iki 2005 m. vasaros, byloje liudytojais apklausęs vaiko mokytojas, nustatė kaip kito vaiko elgesys, priežiūra, jam gyvenant su tėvu, vertino vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų. Teismas pagrįstai sprendė, jog tėvas turi pranašesnes sąlygas ir galimybes sukurti vaiko psichologinius poreikius ir interesus atitinkančią aplinką. Ši išvada grindžiama ne tik bylos faktinėmis aplinkybėmis, bet ir psichologo ekspertizės išvadoje išdėstytomis rekomendacijomis, Vaikų teisių apsaugos tarnybos nuomone. Tokia teismų išvada atitinka vaiko (S. B. ) interesus, todėl yra pagrįsta CK 3.169 str. 2 d. ir 3.174 str. 2 d. taikymo prasme. Apeliantės priešingus argumentus šiuo klausimu kolegija pripažįsta nepakankamais paneigti skundžiamo sprendimo išvadas, kadangi apeliaciniame skunde suabsoliutinamos apeliantės, kaip motinos, teisės (CK 3.165, 3.170, 3.156 str.), akcentuojant į vaiko nuteikimą, bei sąlygų, kuriomis vaikas buvo paliktas gyventi pas jos - atsakovės tėvus būtinybę, tuo paneigiant vaiko interesus.
Kolegija sprendžia, jog siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir problemų bei pan. Tokias gyvenimo sąlygas teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis gali geriau užtikrinti ieškovas, kadangi jis gyvena savo motinos nuosavame trijų kambarių bute, kuriame vaikui yra skiriamas atskiras kambarys, butas tvarkingas, jaukus (b.l. 11, 35). Tuo tarpu atsakovė tokių vaiko gyvenimo sąlygų užtikrinti negali, gyvendama pas sugyventinį jam priklausančiame dviejų kambarių bute. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad vaikui dėl jo fizinės būklės reikalinga speciali mokymo programa, tačiau byloje duomenų, kad tokia mokymosi programa bus sudaryta mokymosi įstaigoje gyvenant su atsakove, nėra pateikta. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog vaikas, gyvendamas su ieškovu, išlaiko stiprius ryšius ir su kitais šeimos nariais - savo senele, ieškovo seserimi. Spręstina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja jo interesams, tėvas rūpinasi sūnumi, charakterizuojamas teigiamai, sūnus nori gyventi su tėvu, būdamas kartu su juo gerai jaučiasi, be to, tėvo gyvenamoji vieta nepilnamečiui yra įprasta, nes jis joje yra pritapęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nenustačius vienodų tėvų sąlygų, pripažintinas nepagrįstu apeliantės argumentas, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“ suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teismo išvada dėl vaiko teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, atitinka tarptautinės ir nacionalinės teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 straipsnio 2 dalį. Apeliacinis skundas netenkintinas, spręstina, kad vaiko gyvenamoji vieta pagrįstai nustatyta su tėvu, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. J. Ž. B. 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.