Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-08-24 · Civilinė byla Nr. e2-1259-241/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
e2-1259-241/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02762-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Gasiūnienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „ŪLOS VINGIS“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. e2-1259-241/2017Proceso Nr. 2-55-3-02762-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.3.11; 3.5.14
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ŪLOS VINGIS“ bankroto administratorės V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1980-781/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ŪLOS VINGIS“ iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „ŪLOS VINGIS“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta V. V..Nutartimi, kuria iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl šio teismo įpareigojimo nevykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi administratorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė.Teismas konstatavo, kad nutartyje, kuria įmonei iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostata, teismas tik nustato terminą per kurį turi būti įvykdytas įstatyme nustatytas įpareigojimas įmonės valdymo organams perduoti dokumentus ir turtą administratoriui. Tuo tarpu pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus, teismo vertinimu, kyla įstatymo pagrindu, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria iškelta bankroto byla.Teismas nurodė, kad ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta pareiga valdymo organams perduoti dokumentus ir turtą tenka paskutiniam įmonės vadovui. Kitiems asmenims pareiga perduoti įmonės turtą ir dokumentus gali kilti ne įstatymo, o teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pagrindu.Teismas, įvertinęs tai, kad įmonės valdymo organai, kaip ginčo šalis, bankroto procese nedalyvauja, sprendė, jog nėra teisinio pagrindo vykdomojo rašto išdavimui. Teismas pažymėjo, kad baudos skyrimas įmonės valdymo organams spręstinas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas.Teismas vertino kaip nepateisinama situaciją, kai dėl to paties įstatyme nustatyto įpareigojimo nevykdymo sankcijų taikymas sprendžiamas skirtingais pagrindais – pagal ĮBĮ nuostatas ir pagal CPK VI dalies nuostatas. Išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus vykdymo veiksmus, sankcijų taikymo klausimas įprastai sprendžiamas pagal CPK 771 straipsnio nuostatas. Tokiu būdu, teismo nuomone, bankroto proceso metu po keletą kartų lygiagrečiai sprendžiamas klausimas dėl nuobaudų už tą patį pažeidimą taikymo skirtingais pagrindais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovės BUAB „ŪLOS VINGIS“ bankroto administratorė V. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagrindas išduoti vykdomąjį dokumentą egzistuoja. Pagal bankroto bylas nagrinėjančių teismų praktiką vykdomasis dokumentas turi būti išduotas, nes kitaip nėra galimybių užtikrinti teismo nutarties įvykdymą.Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neaiški ir neinformatyvi. Teismas neįvykdė pareigos išaiškinti motyvus, kodėl administratorės prašymas nėra tenkinamas.Nors teismas nurodė, kad įmonės vadovas nėra bylos šalis, tačiau teismas gali kviesti įmonės vadovą į posėdį arba nurodyti terminą atsiliepimui pateikti. Šis argumentas nėra kliūtis spręsti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas bankroto administratorės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo valdymo organams nevykdant įstatyme nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratorei bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi, kuria iškelta UAB „ŪLOS VINGIS“ bankroto byla, bankrutuojančios įmonės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 21 d.) perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Įmonės valdymo organams nevykdant šio įpareigojimo, bankroto administratorė prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, faktinę situaciją bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti bankroto administratorės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.CPK 1 straipsnyje nustatytos civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Vienas iš tokių specialiųjų įstatymų, reglamentuojančių įmonių bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje taip pat suformuluota analogiška civilinio proceso įstatymų, reglamentuojančių bankroto bylų nagrinėjimą, konkurencijos taisyklė, pagal kurią bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016).ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte reglamentuota, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą.Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus; po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.Atsižvelgiant į šių teisės normų turinį bei sisteminį jų aiškinimą, darytina išvada, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu, nustato (privalo nustatyti) terminą įpareigojimams bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus įvykdyti, o pareiga perduoti juos kyla įstatymo pagrindu ir tik asmenims, kuriems šis įpareigojimas adresuojamas (nagrinėjamu atveju – įmonės valdymo organams, nes kiti asmenys šio įpareigojimo įvykdyti negali). Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas nutartyje, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nurodė įpareigojimą valdymo organams perduoti turtą ir dokumentus, tačiau tai vertintina kaip ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintos nuostatos pakartojimas (faktiškai turi būti nustatytas tik ĮBĮ įtvirtintos pareigos vykdymo laikotarpis).Atskirajame skunde administratorė teigia, kad įmonės valdymo organams per teismo nutartimi nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus, bankroto administratorė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio pagrindu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisinėms pasekmėms už pareigos perduoti įmonės turtą ar dokumentus nevykdymą (už pareigos atlikti įstatymo nustatytus veiksmus nevykdymą) esant įtvirtintoms sankcijoms specialiame įstatyme – ĮBĮ (bauda ir (ar) teisės būti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovu ribojimas (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 10 straipsnio 14 dalis)), CPK 646 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojamas vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusį vykdytiną sprendimą, atveju, kai valdymo organai nevykdo įpareigojimo (pareigos) bankroto administratoriui perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą, netaikytina (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1080-370/2017; 2017 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-241/2017).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad toks ĮBĮ esamas reguliavimas ir jo aiškinimas bei taikymas atitinka CPK normas, reglamentuojančias sprendimo, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, turinį. CPK 273 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo arba nenutrauks nurodytų veiksmų.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai netaikė CPK priverstinio vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų bei atsisakė išduoti vykdomąjį raštą valdymo organams nevykdant įpareigojimo bankroto administratorei perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė