Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.9.; 1.2.6.1.2.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

2017 m. spalio 25 d.

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - Z. K. gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,

L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvė, LR pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtu laisvės atėmimu), padarymu,

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvė, LR pilietė, našlė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „Malkų centras“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtu laisvės atėmimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. gegužės 11 d. laikotarpiu nuo 09.35 val. iki 10.50 val., veikdamos kartu kaip bendrininkų grupė - L. T. ir V. Ž., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, kartu su Z. K., kuris nėra nusikaltimo subjektas, kuriam prašoma taikyti priverčiamas medicinos poveikio priemones, Z. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, sugriebė J. M. už rankų, užlaužė jas už nugaros, L. T., Z. K. nurodžius, atnešė virvę, kuria Z. K. surišo J. M. rankas už nugaros ir laikė, kad ji nepabėgtų, po ko, V. Ž. sudavė nukentėjusiajai delnais ne daugiau 10 kartų per veidą, kumščiu sudavė 5 kartus per galvą, 4 kartus spyrė į kairį klubą, ne daugiau 3 kartų spyrė į dešinį klubą, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, bendrai susitarus, Z. K., laikydamas už virvės, kuria buvo surištos J. M. rankos, kartu einant ir V. Ž. bei L. T., nuvedė nukentėjusiąją į R. R. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje, Z. K. pasodinus J. M. ant lovos ir laikant už virvės ir dešine ranka už kairio peties, V. Ž., grasindama užmušti, delnais ir kumščiais sudavė ne daugiau 6 kartus nukentėjusiajai per galvą, po ko, Z. K., laikydamas už virvės, išvedė J. M. į namo kiemą ir virvės galą pririšo prie stulpo, kad nukentėjusioji nepabėgtų, tuo šiais bendrais tyčiniais L. T. ir V. Ž., kurios veikė kartu su Z. K., kuris nėra nusikaltimo subjektas, veiksmais buvo neteisėtai atimta J. M. laisvė, panaudotu smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei, dėl sumušimų kairėje momeninėje srityje bei kaktos srityje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus sumušimo su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, abiejų riešų sričių priekinių paviršių sumušimų su audinių patinimu ir smulkiais odos nubrozdinimais, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Kaltinamoji L. T. parodė, kad galimai 2017-05-11, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, namuose pas K. buvo ji, V. Ž. ir Z. K.. K. paskambino J. M., kad jis ateitų, norėjo išsiaiškinti apie tai, ar ji šmeižė. Atėjus nukentėjusiajai pradėjo kalbėtis. K. užlaužė nukentėjusiosios rankas už nugaros, jai liepė atnešti virvę. Virvę ji atnešė, suprato, kad nukentėjusioji bus rišama. K. surišo rankas, laikė, kad nepabėgtų. Tada nukentėjusiajai smūgius sudavė V. Ž., sudavė delnais, kumščiais į veidą, nugarą. Kiek tiksliai sudavė – negali pasakyti, neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Tada visi sutarė nukentėjusiąją vesti pas R. R. Atstumas apie pusę kilometro. Nukentėjusiąją vedė surištą. Einant keliu buvo išėjęs nukentėjusiosios sūnus D. M., prašė mamą paleisti, bet K. jam liepė nesikišti. Nukentėjusioji sūnaus prašė kviesti policiją. Jie nukentėjusiosios nepaleido, nusivedė pas R. R. į kambarį. Nukentėjusioji buvo pasodinta ant lovos, K. ir toliau laikė ją už virvės. Matė kaip V. Ž. nukentėjusiajai spyrė ir sudavė smūgius rankomis. Pripažįsta, kad ji skatino nukentėjusiąją mušti sakydama, jog V. Ž. jai duotų, taip sakė ir pas K., ir pas R. R. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų taip pasielgusi. Nurodė, kad K. yra jos sugyventinis. Pati buvo supykusi dėl kalbų ant jos sugyventinio. Suvokia, kad nukentėjusioji buvo išsigandus, kad ji jų trijų bijojo, negalėjo trims pasipriešinti. Sutinka su 1000 Eur civiliniu ieškiniu. Pripažino, kad ir anksčiau su V. Ž. buvo sumušusi nukentėjusiąją

Kaltinamoji V. Ž. parodė, kad įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietose - gegužės 11 d. pas Z. K. namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaime pas Ramanauską. Tą dieną ji užėjo pas K. Buvo neblaivi. Jie buvo trise. K. paskambino ir pasikvietė nukentėjusiąją, sakė, kad reikia pasišnekėti. Nukentėjusioji atėjo. K. nukentėjusiajai užlaužė rankas ir paprašė L. T. atnešti virvę, kuria nugaroje surišo nukentėjusiosios rankas. Ji nukentėjusiajai sudavė smūgius į veidą. Smūgių neskaičiavo. Be galėjo suduoti tiek, kiek nurodyta kaltinime. Po to surištą nukentėjusiąją nusivedė pas R. R. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Vedė apie pusę kilometro. Vedant buvo išbėgęs nukentėjusiosios sūnus, kuris prašė paleisti, tačiau jie nepaleido. Nukentėjusioji sūnui sakė, kad jis kviestų policiją. Nukentėjusiąją nusivedė pas R. R., kuris yra jos sugyventinis, o nukentėjusiosios brolis. Kambaryje ant lovos pasodintai nukentėjusiajai ji vėl sudavė. Galėjo suduoti apie šešis smūgius. Grasino užmušti. L. T. ją skatino mušti nukentėjusiąją sakydama „duok“. Ne viską prisimena dėl girtumo. Būdama blaivi nebūtų taip pasielgusi. Suvokia, kad nukentėjusio išsigando, bijojo, jie buvo trise. Su 1000 Eur civiliniu ieškiniu sutinka. Pripažino, kad ir anksčiau su L. T. buvo sumušusi nukentėjusiąją.

Be kaltinamųjų prisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji J. M. paaiškino, kad gegužės 11 d. Z. K. pakvietė ją ateiti. Pas K. buvo trise: K., V. Ž. ir L. T. V. Ž. sudavė jai per veidą. Ji ją pastūmė. T. K. užlaužė jai rankas. L. T. atnešė virvę, kuria jos rankos buvo surištos nugaroje. Po to V. Ž. ėmė ją mušti, sudavė delnais ir kumščiais, spardė. Mušdama pavargdavo, pailsėdavo ir vėl mušdavo. Mušti ją ragino L. T.. K. laikė virvę ir juokėsi. Jai labai skaudėjo, buvo labai išsigandusi. Paskui visi nutarė vesti ją pas R. R., kuris yra jos brolis ir V. Ž. sugyventinis. Vedė surištą apie pusę kilometro. Vedant keliu išlėkė jos sūnus, liepė paleisti. Abi moterys pradėjo „koliotis“. K. ją nutempė. Sūnui sakė eiti pas kaimyną paskambinti policijai. Pas R. R. namuose ją pasodino ant lovos. V. Ž. vėl pradėjo ją mušti, grasino užmušti. Galėjo suduoti tiek, kiek nurodyta kaltinime. K. laikė virvę ir juokėsi. Po to ji buvo išvesta į lauką ir pririšta prie stulpo prieangyje. Taip ji ir buvo palikta. Pati negalėjo išsilaisvinti. Prašė atlaisvinti rankas, kurios buvo labai suveržtos. Blogai jautėsi, prašė vandens, bet niekas jai nedavė. V. Ž. ir L. T. sakė, kad ji „dvėstų“. Ji buvo labai išsigandusi, tikėjo, kad ją gali užmušti, nes ne pirmą kartą sumuša. L. T. ir V. Ž. ir prieš porą metų buvo stipriai ją sumušusios. Tada ji kreipėsi pas apylinkės inspektorių, bet jis atkalbėjo rašyti pareiškimą, be to brolis prašė dovanoti. Ji labai išsigando, ją nuskriaudę asmenys buvo trise, ji buvo surišta, nebuvo nei kaip pasipriešinti. Iš dabar blogai jaučiasi. Blogai su širdimi, svaigsta galva. Anksčiau taip nebuvo. V. Ž. bandė atsiprašyti, bet tik norėdama, kad ji atsiimtų pareiškimą, nuoširdumo nebuvo. L. T. net nebandė atsiprašyti. Reiškia 1000 Eur civilinį ieškinį.

Liudytojas R. R. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios brolis, o V. Ž. yra jo sugyventinė. Įvykis buvo 2017-05-11. V. Ž. ryte išgėrė vyno ir išėjo dirbti. Apie 10 val. į jo namus atėjo K., L. T., V. Ž. ir sesuo. Sesers rankos buvo surištos virve. Virvę laikė K. Klausė, kas čia darosi. Nukentėjusiąją pasodino ant lovos. K. ir toliau laikė virvę. Nukentėjusioji buvo kaltinama šmeižtu, tačiau ji neigė šmeižusi. Matė, kaip V. Ž. sudavė jo seseriai per veidą, keikė ją necenzūriniais žodžiais. L. T. ragino duoti. Jis sakė, kad čia nesąmonė, liepė atrišti, liepė išeiti. Kas vyko kieme nežino. Jos seserį sumuša jau antrą kartą, bet už reikalą, pirmą kartą buvo sumušta už siuvimo mašiną.

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiosios J. M. sūnus. Įvykis buvo gegužės 11 d. Buvo namie (duomenys neskelbtini), kaip per langą pamatė vedamą surištą savo mamą. Priekyje ėjo V. Ž. Ir L. T., o paskui ėjęs K. vedė jo mamą. Mamai nugaroje buvo surištos rankos. K. virvę buvo apsivyniojęs aplink ranką, mamą vedė kaip gyvulį, vesdamas tampė. Jis pareikalavo mamą paleisti. Jam buvo liepta trauktis, nesikišti. Pagrasino, kad ir jam taip pat bus. Abi moterys jį užsipuolė, plūdosi, V. Ž. sakė, kad jo motiną užmuš. Jis išsigando, pasimetė. Kai jie nuėjo pas R. R., jis nulėkė pas kaimyną kviesti policijos. Pirma atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jis kartu nuvažiavo pas R. R., kur rado savo motiną. Ji jau buvo atrišta. Sėdėjo išbalusi, buvo labai išsigandusi. Sakė, kad ją mušė, kad skauda, silpna. Po įvykio mama gydėsi. Jis savaitę laiko mamą prižiūrėjo, bijojo, kad vėl jos neužpultų. Skundėsi, kad skauda rankas, kojas. Nuolat vartojo raminamuosius vaistus, nemiegojo. Mama jam pasakojo, kad kai ji buvo darbe paskambino K., pakvietė ateiti. Ji nuėjo. Ten stovėjo trise. Mama gavo smūgį. K. L. T. liepė atnešti virvę, surišo rankas. Sakė, kad pirmą smūgį sudavė V. Ž.. Ne pirmas kartas, kai mama sumušama. Prieš kelis metus buvo visi tie patys. Per gimtadienį jo mama stipriai buvo sumušta tų pačių asmenų. Ją tada sumušė L. T. ir V. Ž.. Mama buvo parašiusi pareiškimą, bet pasigailėjo. Dėdė prašė pasigailėti ir įgaliotinis, kad mažiau būtų tvarkymosi. Iš šį kartą buvo kalba, kad pagailėti, prašė dėdė R. R. ir V. Ž.. Parodė, kad iki šiol mama yra įsibaiminusi. Nesinori, kad tai pasikartotų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. M., užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, padaryti sumušimai galvos kairėje momeninėje srityje bei kaktos srityje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus sumušimas su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, abiejų riešų sričių priekinių paviršių sumušimai su audinių patinimu ir smulkiais odos nubrozdinimais. Galvos ir šlaunies sumušimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais, smūgiuojant trimis ar daugiau kartų, smūgiuojant galimai ranka ar koja. Riešų sužalojimai galėjo susidaryti nuo riešų spaudimo rankas surišus virve. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą (I t. b. l. 56).

Daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad Z. K. pats pateikė virvės dalį (I t. b. l. 75-77), kuri buvo apžiūrėta (I t. b. l. 78-83).

Įtariamuoju apklaustas Z. K. davė tokius parodymus: jis parodė, kad su J. M. nesutaria dėl apkalbų. 2017-05-11 apie 09.00 val., pas jį atėjo V. Ž. ir kartu su L. T. jie gėrė alų namo kieme. Bekalbant kartu nusprendė pasikviesti J. M. ir ją pamokyti už apkalbas. Tuomet jis paskambino J. ir pakvietė pas jį ateiti. Pastarajai atėjus, V. Ž. sudavė jai per veidą, klausė kodėl apkalbinėja kitus žmones, o jis sugriebė J. už rankų, jas užlaužė už nugaros ir liepė L. T. atnešti virvę. L. atnešė virvę ir jis J. rankas surišo ir laikė, o V. Ž. keletą kartų sudavė J. rankomis ir kojomis. Tuomet nusprendė nuvesti J. M. pas R. R. į namus ir jis, laikydamas už J. rankų ir virvės, o V. Ž. ir L. T. einant greta, vedė J. Vedant į kelią išbėgo J. sūnus D. M., kuriam jis pasakė nešokinėti, o V. ir L. rėkė ant D.. J. M. prašė sūnaus iškviesti policiją. Jie nuvedė J. Pas R. R. į namus ir virtuvėje klausinėjo dėl šmeižto. V. Ž. sudavė J. į veidą. Tuomet R. R. liepė paleisti J. ir vijo visus lauk. Jis J. M. paleido (II t. b. l. 14-18).

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikaltimo darymo metu Z. K. konstatuotas psichikos sutrikimas, diagnozė: Organinis kliedesinis sutrikimas. Ir šiuo metu Z. K. konstatuotas psichikos sutrikimas, diagnozė: Organinis kliedesinis sutrikimas. Nusikalstamos veikos darymo metru jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, jų pasekmių, savo veiksmų laisvai kontroliuoti bei juos valdyti. Su Z. K. negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teisme. Z. K. nepavojingas sau ir kitiems. Jam reikalingas priverčiamųjų medicinos poveikio priemonių taikymas – prievartinis gydymas psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (II t., b. l. 73-78).

Asmens blaivumo nustatymo pažymoje nurodyta, kad 2017-05-11 11.12 val. L. T. nustatytas 1,77 promilės girtumas.(I t. b. l. 133)

Asmens blaivumo nustatymo pažymoje nurodyta, kad 2017-05-11 10.58 val. V. Ž. nustatytas 2,79 promilės girtumas.(I t. b. l. 88)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir pačių kaltinamųjų V. Ž. ir L. T. parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais aukščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017 m. gegužės 11 d. laikotarpiu nuo 09.35 val. iki 10.50 val., veikdamos kartu kaip bendrininkų grupė - L. T. ir V. Ž., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, kartu su Z. K., kuris nėra nusikaltimo subjektas, kuriam prašoma taikyti priverčiamas medicinos poveikio priemones, Z. K. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, sugriebė J. M. už rankų, užlaužė jas už nugaros, L. T., Z. K. nurodžius, atnešė virvę, kuria Z. K. surišo J. M. rankas už nugaros ir laikė, kad ji nepabėgtų, po ko, V. Ž. sudavė nukentėjusiajai delnais ne daugiau 10 kartų per veidą, kumščiu sudavė 5 kartus per galvą, 4 kartus spyrė į kairį klubą, ne daugiau 3 kartų spyrė į dešinį klubą, po to, tęsiant nusikalstamą veiką, bendrai susitarus, Z. K., laikydamas už virvės, kuria buvo surištos J. M. rankos, kartu einant ir V. Ž. bei L. T., nuvedė nukentėjusiąją į R. R. priklausančius namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje, Z. K. pasodinus J. M. ant lovos ir laikant už virvės ir dešine ranka už kairio peties, V. Ž., grasindama užmušti, delnais ir kumščiais sudavė ne daugiau 6 kartus nukentėjusiajai per galvą, po ko, Z. K., laikydamas už virvės, išvedė J. M. į namo kiemą ir virvės galą pririšo prie stulpo, kad nukentėjusioji nepabėgtų, tuo šiais bendrais tyčiniais L. T. ir V. Ž., kurios veikė kartu su Z. K., kuris nėra nusikaltimo subjektas, veiksmais buvo neteisėtai atimta J. M. laisvė, panaudotu smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas bei, dėl sumušimų kairėje momeninėje srityje bei kaktos srityje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus sumušimo su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais, abiejų riešų sričių priekinių paviršių sumušimų su audinių patinimu ir smulkiais odos nubrozdinimais, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Lietuvos Respublikos BK 146 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą. Šio įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę, fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.) ir pan. Nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą laisvės atėmimą panaudojant smurtą, sukeliant pavojų nukentėjusiojo asmens gyvybei ar sveikatai,...>. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, jog kitam žmogui laisvę atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia.

Nagrinėjamu atveju kaltinamosios pripažino, kad veikdamos bendrai, kartu su Z. K., panaudojant fizinį smurtą: užlaužiant rankas, surišant, laikant nukentėjusiąją surištą, mušant ją, surištą, todėl negalinčią pasipriešinti, perkeliant į kitą vietą - neteisėtai nukentėjusiajai atėmė laisvę. Nukentėjusioji J. M. patvirtino, kad kai ji, pakviesta pasikalbėti atėjo pas Z. K., pastarasis netikėtai užlaužė jai rankas ir L. T. atnešta virve surišo jai rankas už nugaros bei laikė surištą, o V. Ž., raginama L. T. - ją mušė, po ko, surištą gatve visi trys nusivedė ją į kitus namus, kur toliau laikė surištą, o V. Ž. ją vėl mušė, grasino nužudyti, dėl kaltinamųjų veiksmų ji buvo išsigandusi, jai skaudėjo. Liudytojas D. M. patvirtino, kad pamatęs keliu einant savo mamą J. M., kurios rankos buvo surištos už nugaros, kurią už virvės laikė ir vedė kaip gyvulį virvę vis patemdamas Z. Ž., o kartu ėjo V. Ž. ir L. T., mamai šaukiantis pagalbos, išbėgęs į kiemą liepė paleisti motiną, tačiau Z. K. liepė jam trauktis, o V. Ž. ir L. T. jį užsipuolė, plūdosi necenzūriniais žodžiais, V. Ž. rėkė, kad užmuš jo mamą, kurią nusivedė pas R. R., kad jam iškvietus policiją ir greitąją pagalbą nuvyko pas R. R., kur rado savo mamą susijaudinusią, išbalusią, ji skundėsi, kad jai silpna, skauda galvą, rankas, kad mama jam pasakojo, jog pakviestai nuėjus pas Z. K. šis užlaužė jai rankas ir surišo su virve, kurią atnešė L. T., o V. Ž. ją mušė rankomis ir kojomis. Liudytojas R. R. patvirtino, kad išėjusi sugyventinė sugrįžo kartu L. T., Z. K. ir jo seserimi J. M., kurios rankos buvo surištos virve, kurią laikė Z. K., Z. K. kaltino jo seserį šmeižtu, tačiau sesuo tai neigė. Matė, kaip jo sugyventinė V. Ž., plūsdamasi necenzūriniais žodžiais, sudavė keletą kartų nukentėjusiajai į veidą. Tai, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, buvo surišta, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje fiksuotos ne tik likusios žymės dėl smūgių, bet ir žymės, likusios dėl nukentėjusiosios rankų surišimo. Pats Z. K. tyrimui pateikė virvę, kuria buvo surišta nukentėjusioji.

Darytina išvada, kad nusikaltimą kaltinamosios padarė turėdamos išankstinį ir nepateisinamą tikslą atkeršyti nukentėjusiajai, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jos veikė bendrininkų grupėje. Šiuo atveju kvalifikuojant jų veiką pagal BK 146 str. 2 d. nesvarbu, kuri iš kaltinamųjų kokius veiksmus atliko, sudavė smūgius nukentėjusiajai ar ne ir pan., nes nusikaltimą daryti tokiu būdu, kokiu būdu jis buvo padarytas, kaltinamųjų iš esmės buvo tartasi iš anksto, nusikaltimas/ uždrausti veiksmai buvo daromi dalyvaujantiems asmenims pritariant vienas kito veiksmams, todėl kaltinamosios tapo bendrininkėmis – bendravykdytojomis nusikaltimo padaryme, kurio metu, panaudojant fizinį smurtą ir sukeliant pavojų nukentėjusiosios sveikatai, nukentėjusiajai neteisėtai buvo atimta laisvė.

Nusikaltimą kaltinamosios padarė veikdamos tiesiogine tyčia. Jos aiškiai suvokė, kad surišant, panaudojus smurtą, grasinant, sukeliant pavojų nukentėjusiosios sveikatai, buvo neteisėtai atimta nukentėjusiosios laisvė, nukentėjusioji negalėjo laisvai judėti, pasirinkti savo buvimo vietos, jautė fizinį skausmą, baimę dėl savo sveikatos, būdamos suaugusios ir psichiškai sveikos privalėjo numatyti ir numatė nusikalstamos veikos padarinius ir padarinių norėjo. Nusikalstama veika baigta nuo nukentėjusiosios nelaisvės būklės sudarymo pradžios, tai yra surišus nukentėjusiajai rankas.

Nustatyta, jog kaltinamosios alkoholį vartojo savo valia, todėl prieš apsispręsdamos vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, kokios jos tampa būdamos neblaivios. Kaltinamųjų tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jų gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, apsprendžia ir pačių kaltinamųjų parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamosios, nors ir buvo neblaivios, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jų pačių valios priklausančių aplinkybių.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad V. Ž. ir L. T. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Abiejų kaltinamųjų prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamųjų parodymų turinys ir elgesys teismui neleidžia daryti išvados, kad jos nuoširdžiai gailisi. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdamos apsvaigę nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pačios kaltinamosios, bei veikiant bendrininkų grupe.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamosioms, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas, padarytas veikiant bendrininkų grupėje; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas dėl niekuo nepateisinamo keršto ir pykčio; į kaltininkių asmenybes: 1. V. Ž. (I tomas, b. l. 120-132): neteista, bausta administracine nuobauda, nuobauda galioja, sveika, dirba; 2. L. T. (I tomas, b. l. 159-168): praeityje teista, tačiau teistumai išnykę, nebausta, sveika, nedirba, darbo biržoje neregistruota.

Atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybių ciniškumą, į tai, kad prieš porą metų kaltinamosios taip pat buvo sumušę nukentėjusiąją, ką patvirtino ir pačios kaltinamosios, dėl ko nukentėjusioji pakankamai ilgai sirgo, tačiau tą kartą - prašant kaltinamosioms, prašant artimiesiems, nukentėjusioji joms atleido, tai yra atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios išvadų nepadarė, vėl sumušė ir paniekino nukentėjusiąją, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslui pasiekti abiem kaltinamosioms turi būti paskirta arešto bausmė - kuri sankcijoje numatyta ir kaip švelniausia bausmė (BK 49 str.), bausmių trukmę individualizuojant atsižvelgiant į kaltinamųjų atliktų veiksmų turinį, į V. Ž. paskirtą bausmę įskaitant jos laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), ir bausmes pasiunčiant atlikti į areštinę.

Kardomoji priemonė. Kaltinamoji V. Ž. buvo sulaikyta ((duomenys neskelbtini) str.) nuo 2017-05-11 iki 2017-05-12. Paleidus jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 92, 93, 117-118). Kaltinamoji L. T. sulaikyta nebuvo. Byloje jai buvo paskirta kardomoji priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 156-157). Abiem kaltinamosioms paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąsias sulaikius, panaikintinos.

Civilinis ieškinys. Nukentėjusioji J. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį (I tomas, b. l. 49-50) dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo ieškinį palaikė. Abi kaltinamosios su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutiko, prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų, kurios veikė su nepakaltinamu Z. K., kuris nėra nusikaltimo subjektas, nukentėjusioji patyrė ir fizinį skausmą, ir dvasinius išgyvenimus, buvo išgąsdinta, pažeminta, iš jos buvo išsityčiota, ji buvo sužalota, nusikaltimo padarymo metu, o ir po nusikaltimo pakankamai ilgą laiką jautė fizinį skausmą, dar iki šiol jaučia baimę, po nusikaltimo negalėjo užmigti, pirko ir gėrė raminamuosius vaistus, pablogėjo jos sveikata. Nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamosios padarė veikdamos tyčia. Abi kaltinamosios sveikos ir darbingos. Turtinės žalos nukentėjusioji atlyginti neprašė. Kaltinamosios, nors nusikaltimas buvo padarytas 2017 m. gegužės mėn., iki šiol nukentėjusiajai neatlygino nė dalies jos prašomos priteisti žalos, nuoširdžiai nukentėjusiosios neatsiprašė. Prieš du metus taip pat sumušė nukentėjusiąją.

Teismas nustato, kad, atsižvelgiant ir į kaltinamųjų veiksmų ciniškumą, nukentėjusiajai J. M. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra – 1000 Eur, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 1000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti solidariai priteistina iš abiejų kaltinamųjų nukentėjusiajai (BPK 115 str.).

Daiktinis įrodymas. Virvės dalis, saugoma Kėdainių r. PK (2017-06-16 kvitas Nr. 0045529, I tomas, b. l. 86), panaudota darant nusikalstamą veiką, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir sunaikintina (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., proceso išlaidomis, kurios yra pagrįstos dokumentu - pažyma apie pašto išlaidas, pripažintinos 7,98 Eur pašto išlaidos, todėl po 3,99 Eur priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas), ir nuteisti - 50 (penkiasdešimties) parų areštu.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamosios laikino sulaikymo laiką nuo 2017-05-11 iki 2017-05-12 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąją sulaikius, panaikinti.

L. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas laisvės atėmimas) ir nuteisti - 36 (trisdešimt šešių) parų areštu.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į areštinę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir kaltinamąją sulaikius, panaikinti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. Ž. ir L. T., 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai išaiškinti, kad jei kaltinamosios gera valia žalos neatlygins, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju kaltinamosios antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.

Daiktinį įrodymą – virvės dalį, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamųjų V. Ž. ir L. T. po 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).