- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- I-4699-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07576-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- O. M.
- Atsakovas
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Advokatai
- Nikolajus Voinovas
- Kategorijos
- 10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiškėjui O. M., pareiškėjo atstovui advokatui Nikolajui Voinovui, atsakovės atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo O. M. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. M. skunde (b. l. 1 prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 10000257950 ,,Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė ginčijamu sprendimu nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš jo, kaip mokėtojo sąskaitos esančios AB SEB banke. Priimdama sprendimą atsakovė rėmėsi tuo, kad jis iki nustatyto termino neįvykdė muitinės 2013-10-31 raginimo Nr. 10000255376 mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju. Nesutinka, kad muitinė įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką Bendrijos muitinės kodekso 232 str. l d. (a) punkto pagrindu. Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo teisės pradėti priverstinį nepriemokos vykdymą ir nurašyti nuo jo sąskaitos, esančios AB SEB banke, mokestinę nepriemoką, nes visi Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimai yra apskųsti. Vilniaus teritorinė muitinė 2013-11-29 priėmė sprendimą Nr. 10000257950, kuris paremtas neįsiteisėjusiais sprendimais. Vilniaus teritorinė muitinė negalėjo pradėti priverstinį nepriemokos nurašymą, nes tiek Vilniaus teritorinė muitinė tiek ir Muitinės departamentas buvo įspėti apie tai, kad sprendimai, kuriais Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi skundžiamame sprendime, įstatymo nustatyta tvarka apskųsti kompetentingoms institucijoms, neįsiteisėję ir negali būti vykdomi. Priverstinis nepriemokos vykdymas skolininkui sukelia papildomas nepageidaujamas pasekmes, todėl Vilniaus teritorinės muitinės pareiga prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti išsiaiškinti visas galimas kliūtis vykdymo veiksmams pradėti. Šios akivaizdžios kliūtys Vilniaus teritorinei muitinei bei Muitinės departamentui buvo nurodytos, todėl Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo teisės pradėti priverstinių sprendimo vykdymo veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-08-09 sprendimu Nr. 3PM190642 pripažino O. M. kartu su kitais asmenimis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir jų vardu įregistravo 16 327 Lt muito, 194 518 Lt akcizo, 47 912 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 90 733 Lt akcizo delspinigių ir 22 303 Lt PVM delspinigių mokestinę prievolę. O. M., nesutikdamas su apskaičiuota skola, pasinaudojo įstatymų nustatyta apskundimo tvarka ir Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris patvirtino Kauno teritorinės muitinės sprendimą. Muitinės departamento priimtas sprendimas Nr. 1A-380 įstatymais nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, todėl ginčas dėl mokestinės prievolės pagrįstumo laikytinas baigtu ir Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 3PM190642 yra vykdytinas. Atsižvelgdama į nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 34 ir 89 straipsniais, Vilniaus teritorinė muitinė 2013-10-31 raginimu Nr. 10000255376 įpareigojo pareiškėja sumokėti 326 773,43 Lt nesumokėtą importo mokesčių nepriemoką per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos, tačiau šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas. Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB). Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 232 str. 1 dalies (a) punktu bei Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 2 dalimi, muitinė įgijo teisę išieškoti Kauno muitinės sprendimu Nr. 3PM190642 įregistruotą importo mokesčių nepriemoką. To paties Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnyje yra reglamentuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai, kurio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, duodant kredito įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos. Šis nurodymas vykdomas šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Remdamasi šio punkto nuostata Vilniaus teritorinė muitinė priėmė 2013-11-29 sprendimą Nr. 1000257950 dėl 326 773,43 Lt mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo O. M. sąskaitos kredito įstaigoje. Vilniaus teritorinė muitinė atliko visus veiksmus, kurie įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais priskirti muitinės kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl to, kad dar nepasibaigus mokestiniam ginčui dėl mokestinės nepriemokos, Vilniaus teritorinė muitinė 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 10000257950 ,,Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“ nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitos kredito įstaigoje.
Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-08-09 sprendimu Nr. 3PM190642 pripažino pareiškėją kartu su kitais asmenimis: S. G., O. V., A. S., S. Š., R. Ž. ir I. S. solidariai atsakančiais skolininkais muitinei ir jų vardu įregistravo 16 327 Lt muito, 194 518 Lt akcizo, 47 912 Lt PVM, 90 733 Lt akcizo delspinigių ir 22 303 Lt PVM delspinigių (viso – 371 793 Lt) mokestinę prievolę. O. M., nesutikdamas su apskaičiuota skola, pasinaudojo įstatymų nustatyta apskundimo tvarka ir minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui.
Vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005-05-27 įsakymu Nr. 1B-374 patvirtintų Mokestinių nepriemokų ir mokesčių bei su jais susijusių sumų permokų administravimo organizavimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių 4 punktu, mokestinę nepriemoką administruoja ta teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo deklaruota gyvenamoji vieta arba juridinio asmens buveinė. Pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą mokestinės nepriemokos administravimą vykdo Vilniaus teritorinė muitinė.
Vilniaus teritorinė muitinė 2013-09-13 sprendimu Nr. 5MA-34-1436 nusprendė areštuoti pareiškėjo turtą mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui ir įformino Turto arešto aktą Nr. 2MA-59 su turto disponavimo teisės apribojimu bei šį aktą įregistravo Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre. Vilniaus teritorinė muitinė gavusi informaciją, kad O. M. apskundė 2013-08-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimą Nr. 3PM190642 Muitinės departamentui, 2013-09-17 sprendimu Nr. 10000251244 sustabdė nesumokėtų 14 188,50 Lt muito, 171 399, 25 Lt akcizo, 42 407,75 Lt PVM, 79 233,75 Lt akcizo delspinigių ir 19 565,25 PVM delspinigių (viso – 326 794,50 Lt) skolos išieškojimą, kol bus baigtas mokestinis ginčas.
Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Kauno teritorinės muitinės sprendimo, 2013-10-02 sprendimu Nr. 1A-380 Kauno teritorinės muitinės 2013-08-09 sprendimą Nr. 3PM190642 patvirtino.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą dėl Muitinės departamento 2013-10-02 sprendimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-03-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-84/2014 pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-11-11 nutarties atmetė. Tokiu būdu, ginčas dėl mokestinės prievolės pagrįstumo laikytinas baigtu ir 2013-08-09 Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 3PM190642 yra vykdytinas.
Ginčo santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas.
Pagal MAĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau tai nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.
Pažymėtina, kad MAĮ 14 straipsnio 6 dalis nustato, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 23 punkte nurodyti muitai pagal šį Įstatymą administruojami tiek, kiek šio Įstatymo nuostatos neprieštarauja Bendrijos muitų teisės aktams. MAĮ 161 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėjant skundus, susijusius su muitų administravimu, Bendrijos muitų teisės aktai turi viršenybę nacionalinės teisės atžvilgiu.
Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio 1 dalis numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį muitinė gali visai arba iš dalies sustabdyti tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad apskųstasis sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo arba eksporto muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Apskundimo procedūros taikymo tvarką nustato valstybių narių nuostatos (BMK 245 str.). Teismas daro išvadą, kad atsakovė Vilniaus teritorinėm muitinė neturėjo pareigos sustabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Byloje nustatyta, kad 2003-10-31 raštu Nr. 10000255376 atsakovė paragino pareiškėją mokestinę nepriemoką įvykdyti geruoju. Paaiškino, kad raginimo neįvykdžius, muitinė tęs priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą (b. l. 13). Kadangi pareiškėjas neįvykdė Muitinės reikalavimų, per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos nesumokėjo nepriemokos, todėl atsakovė, vadovaudamasi MAĮ 34, 89 str. atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus – 2013-11-29 priėmė sprendimą Nr. 10000257950 ,,Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje“.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės 203-11-29 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo O. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.