Telšių apylinkės teismo nutartis

civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą skolininkui R. L., suinteresuotiems asmenims A. L., J. R., UAB „LVS Intergroup“, D. B., UAB „Minibank“, UAB „4finance“, UAB „Bitė Lietuva“, antstolei E. M., dėl skolininko turto dalies nustatymo, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti skolininko R. L. ir A. L. turto dalis jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti, kad R. L. nuosavybės teisę sudaro ½ dalį A. L. visų rūšių gaunamų pajamų. Pažymėjo, kad antstolės E. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0009/10/01420 pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-171-672/2010 dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš R. L. išieškotojų Valstybės, J. R., UAB „LVS Intergroup“, D. B., UAB „Minibank“, UAB „4finance“ ir UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė priėmė turto arešto aktą ir areštavo pusę skolininko sutuoktinės gaunamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnis reglamentuoja skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, individualizuojant skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją – preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Tai reiškia, kad vykdydamas išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu, ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kaip minėta, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis) ir vykdymo procese privalo nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte.

Pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui R. L. priklauso ½ sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

Byloje nėra duomenų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta ar sudarytos Vedybų ar povedybinės sutartys, įregistruoti turto padalijimo faktai, kad skolininkas turėtų kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip užtikrinant kreditoriaus interesus.

Vykdomojoje byloje Nr.009/10/04472 antstolis 2017 m. gegužės 31 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės A. L. priklausančią darbo užmokesčio dalį – ½ skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Šis prašymas gali būti tenkinamas tik iš dalies, nes aukščiau paminėtų nuostatų pagrindu skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik antstolės patvarkymu areštuotame turte, t. y. antstolės 2017 m. gegužės 31 d. Patvarkymu „Dėl skolininko sutuoktinės lėšų arešto ir siūlymo atidalinti turtą“ Nr. bS3g-24286 areštuotame darbo užmokestyje, gaunamame UAB „(duomenys neskelbtini)“, skaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir ½ dalį CPK 736 straipsnio nustatyto dydžio procentinę dalį nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, nustatytina, kad skolininkui R. L. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. L. darbo užmokesčio, mokamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 667 straipsniu,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, mokamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.