- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-988-265/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00114-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Borita“
- Kreditorius
- AB DNB banko
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Borita“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB banko atstovo Specialiųjų aktyvų departamento vadovo V. A. prašymą „Dėl priverstinio skolos išieškojimo”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus AB DNB banko pakartotinis pareiškimas „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkai buvo pasirašytinai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą už skolą pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodė skolos dydį pagal 2006-01-16 sudarytą kredito sutartį Nr. 1/7551 (su vėlesniais pakeitimais): 5038737,66 EUR skolos (skolą sudaro: 4795507,48 EUR negrąžinto kredito, 228556,45 EUR nesumokėtų palūkanų už kreditą, 14673,73 EUR nesumokėtų delspinigių) ir 139 Lt žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-06 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB DNB banko naudai iš skolininko ir įkeistų daiktų savininko UAB „Boritila“ skolą: 5038737,66 EUR skolą ir 139 Lt žyminio mokesčio. Už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: 101/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią I. B.; 240/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią I. B.; 100/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Irita“; 320/1000 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Borita“; butą, bendro 58,38 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį A. F. ir N. F.. Įkeistų daiktų įkainojimas hipotekos lakšto 4 punkte. Nurodė, kad nuo įspėjimų įteikimo praėjo mėnuo, skola nėra grąžinta, todėl kreditoriaus prašymas tenkintinas, 5038737,66 EUR skola 139 Lt žyminis mokestis išieškotini, už skolą įkeistas daiktas parduotinas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Borita“ prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą dėl skolos išieškojimo ir turto pardavimo iš varžytynių atmesti. Nurodo, kad skolininkui UAB „Boritila“ yra iškelta bankroto byla, skolininkui priklausantis turtas - pastatas (duomenys neskelbtini), yra įkeistas ir turi būti pardavinėjamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu UAB „Boritila“ priklausantis turtas yra pardavinėjamas, dalis skolos yra padengta, todėl negali būti išieškoma suma –įsiskolinimas, kuris egzistavo 2012-01-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo metu. Teigia, kad negali būti visas įsiskolinimas išieškotas iš tretiesiems asmenims priklausančio turto. Nurodo, kad negali būti parduotas iš varžytynių tretiesiems asmenims N. F. ir A. F. priklausantis turtas, nes šie asmenys yra visiškai atsiskaitę su BUAB „Boritila“ už perkamą butą adresu (duomenys neskelbtini). Be to, šie asmenys nežino apie išieškojimą iš jų turto, jiems procesiniai dokumentai turėtų būti įteikti tinkamai. Teigia, kad teismas netinkamai nurodė įkeisto daikto įkainojimą, nes daiktas iš esmės pasikeitęs – buvo pagerintas užbaigus jį statyti ir pripažinus100 procentų tinkamu naudoti, daikto vertė iš esmės padidėjo. Pažymi, kad hipotekos lakšto 4 punkte nėra buto, priklausančio A. F. ir N. F., įkainojimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bankas, nukreipdamas savo reikalavimo įvykdymą į įkeistą turtą, elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Nurodo, kadangi skolininkas nevykdė įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, bankas pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, priklausančio tretiesiems asmenims, nes, skolininkui iškėlus bankroto bylą, jam priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas bus išieškomas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad jeigu įkeitimo teisė, kaip daiktinė teisė, yra įgyta sąžiningai, tai sąžiningo įkaito turėtojo teisė turi būti ginama. Kreditoriaus manymu, apeliantas netinkamai aiškina ir taiko CK 4.195 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad BUAB „Boritila“ įkeisto turto nepakaks banko skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Taip pat nurodo, kad apelianto argumentai dėl įkeisto turto pagerinimo, neteisingo daikto įkainojimo neturi teisinės įtakos sprendžiant dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-06 nutarties teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų (baudų, delspinigių) bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Byloje nustatyta, kad įsipareigojimai pagal 2006-01-16 kreditavimo sutartį nebuvo įvykdyti, taigi bankas pagrįstai kreipėsi į hipotekos teisėją, prašydamas parduoti hipoteka įkeistą turtą iš viešųjų varžytinių, kad būtų jam atlyginta suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad negali būti visas įsiskolinimas išieškotas iš tretiesiems asmenims priklausančio turto. Nagrinėjamu atveju bankas buvo priverstas kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, priklausančio tretiesiems asmenims (turto savininkams), kadangi skolininkui iškėlus bankroto bylą jam priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas bus išieškomas Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 7 dalies 1, 9 punktai, 18 straipsnis). Be to, nėra ribojama hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimus iš tretiesiems asmenims priklausančio turto, kol nebus realizuotas skolininkui priklausantis įkeistas nekilnojamasis turtas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas tretiesiems asmenims, ar jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. kreipiantis į hipotekos teisėją dėl priverstinės išieškojimo procedūros iš įkeisto turto pradėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2012).
Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti paskolos sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio, taip pat dėl nekilnojamojo daikto vertės), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, o skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Taip pat pažymėtina, kad skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais, pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str. 1 d.).
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Kreditorius AB DNB bankas 2013-04-25 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Juo prašo iš apeliantų priteisti AB DNB banko patirtas 726 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo, procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. Mokėjimo pavedimas Nr. APM4036728 patvirtina, kad 2013-04-19 AB DNB bankas sumokėjo 726 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams tenkintinas kreditoriaus prašymas dėl 726 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui AB DNB bankas iš suinteresuoto asmens UAB „Borita“ 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.