Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė dabartinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas, teistas, paskutinis teistumas - 2018-03-29 Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 1 m. ir 4 mėn., kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. 2021 m. gruodžio 12 d. apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, 3 kartus kumščiu smogė sugyventinei E. R. į veidą, nukentėjusiajai bandant pabėgti sugriebęs už plaukų ją tempė, stumdamas parbloškė ant lovos, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies srityje, minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, nosies kaulų lūžiu, nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės E. R. sveikatą.

Šiais veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. P. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo per daug girtas, jo draugai prišnekėjo daug negražių žodžių apie jo sugyventinę ir tai prisidėjo prie to, kad jis pakėlė ranką. Jam grįžus neblaiviam namo, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, jis nesusilaikė ir sudavė smūgius iš rankos į veido sritį savo sugyventinei. Sudavė tris smūgius, tempė už plaukų, išsirovė plaukų truputį. Nosis buvo užgauta, bet nelabai galėjo padaryti taip, kad būtų nosis sulaužyta. Po to ji išėjo iš buto. Sutinka, kad po smūgių jai buvo padarytas galvos sumušimas, nosies kaulo lūžis. Jis su sugyventine susitaikė, bet kartu negyvena. Ji nepareiškė jokių pretenzijų, jam atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis L. P. parodė, kad 2021 m. gruodžio 12 d., jis nuo ryto vartojo alkoholį. Apie 18 val., būdamas stipriai girtas, jis grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo patekti į butą, nes neturėjo rakto, o sugyventinės E. R. nebuvo namuose. Grįžus E. R. ir abiem įėjus į butą, virtuvėje kilo konfliktas su E. R., nes atsiminė, kad pastaroji anksčiau buvo jam neištikima. Supykęs, jis kelis kartus kumščiu smogė E. R. į veidą, kiek kartų smogė - tikslai nepamena, bet galėjo smogti apie 3 kartus. E. R. bandant išeiti iš virtuvės, jis sugriebė jai už plaukų ir tempė bei stūmė. Ar dėl jo smūgių kraujavo E. R. veidas, nurodyti negali. Gailisi dėl padarytos veikos (b. l. 51-52, 55-56).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, neblaivus sugyventinis L. P. apie 3 kartus kumščiu smogė į veidą, bandant pabėgti pro duris iš buto, pasivijęs ir sugriebęs už plaukų nutempė į kambarį ir ją pastūmė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl L. P. suduotų smūgių, jai buvo sužalota nosis - buvo nustatytas nosies kaulų lūžis. Sužalota nosis stipriai kraujavo, bute ant grindų prilašėjo kraujo. Pabėgusi iš buto, ji iškvietė policiją. Su L. P. apie 5-6 metus gyvena kartu. L. P. jos atsiprašė, ji civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 12-13, 21-22).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas R. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 12 d., apie 18.36 min., nuvykus pagal pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje pas E. R. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji buvo išsigandusi, verkė, veide matėsi sužalojimai, buvo patinusi nosis. E. R. nurodė, kad namuose neblaivus sugyventinis L. P. ją sumušė, tempė už plaukų. Bute daiktai buvo išmėtyti, virtuvėje ant grindų matėsi prilašėjusio kraujo. E. R. nurodė, kad po sugyventinio suduotų smūgių, jai kraujavo nosis. L. P. iš namų buvo pasišalinęs. Dėl sužalojimų, E. R. buvo pristatyta į Anykščių rajono savivaldybės ligoninę apžiūrai (b. l. 39-40).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 12 d. 18 val. 36 min. registruotas pranešimas, kad neblaivus sugyventinis L. P. bute sumušė pranešėją E. R.. Moteris pabėgo, policijos laukia kieme (b. l. 8-11)

Iš 2021-12-13 Įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta -butas, esantis (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų matyti dėmė panaši į kraują, išmėtyti daiktai (b. l. 15-19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2021-12-28 Specialisto išvados Nr. G 1146/2021(05) nustatyta, kad E. R. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva nosies srityje, minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, nosies kaulų lūžiu. Dėl nustatyto nosies kaulų lūžio E. R. sveikata sutrikdyta nesunkiai (b. l. 37).

Iš 2022-01-13 Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2021 m. gruodžio 12 d. įvykio body kameros įrašai, kuriuose užfiksuota, kad į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams E. R. nurodo, kad L. P. prieš ją smurtavo (b. l. 41-43).

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į bylos duomenis, matoma, jog kaltinamasis L. P. ir nukentėjusioji E. R. yra sugyventiniai, kartu gyvenantys apie 6 metus, vedantys bendrą ūkį.

Įvertinus teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, panešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, paeiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, vietos apžiūros protokolą, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, nukentėjusiosios E. R. ir liudytojo R. S. parodymus, specialisto išvadą, daroma išvada, kad L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes jis 2021 m. gruodžio 12 d., apie 18.30 val., artimoje aplinkoje, namuose, nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą t. y. jis tyčia smogė tris smūgius kumščiu sugyventinei E. R. į veidą, nukentėjusiajai bandant pabėgti sugriebęs už plaukų ją tempė, stumdamas parbloškė ant lovos, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva nosies srityje, minkštųjų audinių patinimu dešinio užausio srityje, nosies kaulų lūžiu. Šie sveikatos sužalojimai vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu. Minėti smurtiniai veiksmai, nulėmę nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai padarymą, kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, o atsižvelgiant į tai, kad nesunkiai sutrikdyta kaltinamojo šeimos narės sveikata – teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatyta ir atitinkamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, dėl ko kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Minėti veiksmai negali būti paaiškinami kaip netyčiniai, dėl ko pripažįstama, kad kaltinamasis juos atliko tyčia (suvokdamas jų pavojingumą, galimas sukelti pasekmes, bei jų atitinkamai norėdamas). Tokiu būdu, konstatuojama, kad kaltinamojo L. P. veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Bylos duomenimis kaltinamasis yra teisiamas antrą kartą (b. l. 62-66, 68-70), kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 71-74), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 75), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 76).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, ir į tai, kad L. P. teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jam skirtina dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė mažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Kaltinamasis L. P. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, ir nors anksčiau teistas, tačiau paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra atlikęs. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog turi problemų su alkoholio vartojimu, sutiktų gydytis, todėl tikėtina, kad jo asmenybės pavojingumas gali būti linkęs mažėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi, nors šiuo atveju L. P. inkriminuoto nusikaltimo pobūdis ir padarymo aplinkybės, jo teistumas ir kitos asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kurios buvo aptartos sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės teisingumo, visgi rodo jo polinkį nusikalsti, tačiau bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir, teismo nuomone, jie gali būti pasiekti nuteistajam taikant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktų nuostatomis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui kaltinamajam L. P. skirtini įpareigojimai: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R. (b. l. 57-59), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o po to – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –kompaktinė plokštelė su body kameros įrašais, paliktina baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant L. P.: tęsti darbą, o jo netekus, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam L. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. R., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, –kompaktinę plokštelę palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.