- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-340/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- R. K., L. K.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4381-464/2011 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. K. ir L. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl asmens, laikiusio save santuokoje gimusio vaiko tėvu, teisės prisiteisti iš buvusios sutuoktinės bei tikrojo vaiko tėvo vaikui teikto išlaikymo sumą bei moralinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Ieškovas A. K. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo R. K. 21 600 Lt sumą už jo sūnaus išlaikymą laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.; 2) priteisti iš atsakovės L. K. 6 400 Lt už nepilnamečio sūnaus išlaikymą laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 20 d. iki 2007 m. rugsėjo mėnesio; 3) priteisti iš atsakovės L. K. 12 800 Lt už jos išlaikymą; 4) priteisti iš atsakovės L. K. 2960 Lt už studijas; 5) priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir L. K. 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 6) priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir L. K. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. N2-77-424/2010 dėl tėvystės nuginčijimo, kaip nuostolių atlyginimą.
Nurodė, kad su atsakove L. K. esant santuokoje gimė vaikas. Nutraukus santuoką 2009m. vasario 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovas įsipareigojo teikti sūnui 200Lt išlaikymą per mėnesį, rūpinosi sūnumi, dalyvavo jo auklėjime. Atsakovo R. K. iniciatyva Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimu vaiko tėvystė buvo nuginčyta (pagal DNR tyrimus biologinis vaiko tėvas yra ne ieškovas, o atsakovas, naujasis atsakovės sutuoktinis, R. K.).
Sumą, kurią ieškovas skyrė ne savo vaiko išlaikymui, prašo priteisti iš vaiko tėvo. Iš buvusios sutuoktinės atsakovės L. K. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi kol atsakovė neturėjo pajamų, ieškovas 16 mėnesių vaiką išlaikė vienas. Taip pat iš atsakovės prašo priteisti sumas, sumokėtas už atsakovės L. K. išlaikymą bei studijas.
Sužinojus apie vaiko biologinį tėvą ir atsakovės L. K. neištikimybės faktą, ieškovas patyrė psichologinį sukrėtimą, stiprius emocinius išgyvenimus, depresinę nuotaiką, todėl iš atsakovų prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino:
Priteisė A. K. naudai iš L. K. 3000 litų žalai atlyginti ir 90 litų bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.
Priteisė L. K. naudai iš A. K. 682 litus atstovavimo išlaidų;
Priteisti R. K. naudai iš A. K. 540 litų atstovavimo išlaidų.
Priteisė valstybei iš L. K. 18 litų 80 centų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimai kildinami iš delikto – bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.) pažeidimo. Atsakovų pareiga atlyginti žalą konstatuotina tik nustačius visas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: veikos neteisėtumą (veiksmus ar neveikimą), žalos padarymo faktą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246 str. – 6.249 str.).
Prievolė išlaikyti vaiką pagal įstatymą atsiranda asmenims vaiko gimimo įraše nurodytiems kaip vaiko tėvas (motina). Kraujo giminystės pagrindu vaiko išlaikymo pareiga atsiranda tik teisiškai įforminus biologinę tėvystę ir ši pareiga galioja ir į praeitį (CK 3.137 str. 3 d.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. nuo vaikų gimimo dienos (CK 3.192 str. 1 d. ir 3.200 str.), tačiau reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo biologiniam vaiko tėvui, kurio tėvystė buvo nustatyta ne nuo vaiko gimimo, o vėliau, galėtų pareikšti tik asmuo, pagal įstatymą atstovaujantis nepilnamečio vaiko interesams – nagrinėjamu atveju – motina L. K.. Ieškovas tokios reikalavimo teisės neturi, be to, reikalavimą kildina iš delikto, o byloje neįrodyta atsakovo R. K. neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys su ieškovo nuostoliais. Dėl šių motyvų atmestinas ieškinys R. K. dėl 21 600 Lt už vaiko išlaikymą nuo 2005 m. gegužės 20 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Ieškovo reikalavimas dėl vaikui teikto išlaikymo gyvenant santuokoje taip pat atmestinas. Ieškovas neįrodė iki santuokos nutraukimo teikto vaikui išlaikymo dydžio. Ieškovo darbo grafikai ar ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymo apskaitos dokumentai bei išrašai iš vaiko sveikatos istorijos vaikui teikto išlaikymo dydžio nepatvirtina. Buvimas su vaiku namuose, nenuvedant vaiko į darželį, taip pat negali būti sutapatintas su teikiamu materialiniu išlaikymu bei nepagrindžia išlaikymo dydžio. Be to, pagal byloje esančius įrodymus sutuoktinių biudžetai buvo atskiri. Ieškovė apmokėjo už vaikų lopšelio – darželio paslaugas, būsto, kuriame šeima tuo metu gyveno, komunalinius mokesčius. Ieškovas sumokėdavo mokesčius už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių pagrindu įgytus daiktus, kuriuos, pasak atsakovės, jis pats iš šeimos gyvenamojo būsto išsivežė, kad šio turto netektų sutuoktiniams dalintis.
Atsakovės elgesį teismas pripažino neatitinkančiu pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str., 6.263 str.) ir taip išvengti žalos kitam asmeniui padarymo, kadangi jai, santuokos metu bendravus ne tik su sutuoktiniu (ieškovu), bet ir su atsakovu, turėjo kilti pagrįstos abejones dėl biologinės sūnaus tėvystės, tačiau ji šios aplinkybės ieškovui neatskleidė ir nesiėmė priemonių tikrajai sūnaus tėvystei išsiaiškinti, t.y. eliminuoti abejones, kad vaiko biologiniu tėvu galėtų būti ir R. K.. Taip atsakovė neveikimu sudarė sąlygas šalių sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti nepilnamečio I. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, sudaryti ir ją patvirtinti teismo sprendimu. Šiuos kaltus atsakovės veiksmus ir pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovės po santuokos nutraukimo sumokėtus 2400 Lt vaikui išlaikyti.
Ieškovo reikalavimą atlyginti atsakovei santuokos metu teikto išlaikymo išlaidas, įmokas už atsakovės studijas teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad santuokos metu sutuoktiniai turėjo pareigą vienas kitą remti materialiai (CK 3.27 str.). Be to, šis reikalavimas taip pat kildinamas iš delikto ir ieškovas neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo dėl jai atsiradusio poreikio į materialinį išlaikymą. Visus su sutuoktinio kalte susijusius klausimus privalu išspręsti byloje dėl santuokos nutraukimo (CK 3.49 str. 2 d., 3.53 str. 3 d., 3.60 str., 3.70 str.), tačiau šis klausimas nutraukiant santuoką nebuvo keltas, santuoka nutraukta bendru šalių pareiškimu. Be to, ieškovo išlaidų už atsakovės studijas faktas neįrodytas (pagal mokėjimo dokumentus už mokslą mokėjo pati ieškovė, to nepaneigia ieškovo pateiktos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė, nenustatęs R. K. kaltės, o dėl reikalavimo atsakovės atžvilgių pasisakęs, kad L. K. atveju kaltės klausimas, kaip pagrindas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, turėjo būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje (CK 3.70 str. 2 d.). Santuokos iširimo priežastimi atsakovės neištikimybės ieškovas neįvardijo, nors jam toks faktas buvo žinomas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra prejudicinis sutuoktiniams ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybė negali būti nagrinėjama iš naujo (CPK 182 str. 2 p.). Už veiksmus (neveikimą), susijusius su vaiko biologinės kilmės patvirtinimu, neturtinės žalos atlyginimas asmeniui, anksčiau buvusiam įrašytu kaip vaiko tėvas, įstatyme nėra nustatytas (CK 3.147 str. – 3.153 str.).
Ieškovo reikalavimas atlyginti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje dėl tėvystės nuginčijimo turėjo būti sprendžiamas toje byloje. Kartu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatuota, kad susiklosčiusioje situacijoje dėl vaiko kilmės nustatymo nesąžiningai veikė L. K. (tuometinė pavardė K.), kuri turėtų kompensuoti bylinėjimosi toje byloje išlaidas R. K. per nuostolių atlyginimo institutą. Todėl tokia pati pareiga, teismo nuomone, jai tenka ir ieškovo A. K. toje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atžvilgiu. Iš atsakovės L. K. priteistina ieškovo naudai 600 Lt nuostoliams atlyginti (CK 6.246 str., 6.263 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
A. K. apeliaciniu skundu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės L. K., taip pat priteisti nuostolius, susijusius su svetimo vaiko I. K. išlaikymu nuo jo gimimo iki 2008 m. lapkričio 20 d., kai faktiškai santuoka tarp A. K. ir L. K. iširo: 18 600,00 Lt iš L. K., ir 13 675,00 Lt iš R. K.. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi byla yra iš šeimos teisinių santykių, ją prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai motyvavęs ir pasisakęs, kad atsakovė L. K. pažeidė CK 6.246 straipsnyje ir 6.263 straipsnyje numatytas pareigas (atsakovės neteisėti veiksmai neatskleidžiant pagrįstai turėtų abejonių dėl vaiko kilmės ir nesiimant veiksmų abejones išsklaidyti net santuokos nutraukimo metu), turėjo ją pripažinti kalta dėl ieškovui atsiradusios neturtinės žalos. Kaltė civilinėje teisėje yra preziumuojama, todėl konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus, ji turi būti laikoma kalta dėl žalos atsiradimo (padarymo), jei neteisėti veiksmai ir žala yra susieti priežastiniu ryšiu. Nesant atsakovės neteisėto neveikimo, klausimas dėl vaiko tėvystės galėjo būti išspręstas nedelsiant po vaiko gimimo ir apeliantas nebūtų patyręs neturtinės žalos.
2. Santuokos nutraukimo metu ieškovas dar nežinojo, kad nėra vaiko tėvas, todėl ir atsakovės kaltės klausimo bei neturtinės žalos atlyginimo klausimo tuomet nekėlė. Faktas, kad santuokoje gimęs vaikas nėra sutuoktinio A. K. sūnus, paaiškėjo praėjus metams nuo santuokos nutraukimo teismine tvarka nuginčijus tėvystę. Todėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo klausimas negalėjo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje, o atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ieškovas negali, kadangi atsakovai sudarė santuoką dar iki vaiko tėvystės nuginčijimo. Atitinkamai naujai paaiškėjusi aplinkybė - santuokinė neištikimybė, kurios rezultate gimė svetimo vyro kūdikis, tuo metu, kai sutuoktiniai gyveno kartu ir vedė bendrą (santuokinį) gyvenimą - yra pagrindas ir galimybė ieškovui reikalauti priteisti neturtinę žalą.
3. Neturtinė žala priteistina CK 6.250 straipsnio pagrindu, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad teisės normos nenumato neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju.
A. K. ir L. K. sudarę santuoką siekė sukurti šeimos teisinius santykius - susilaukti vaikų. Santuokoje A. K., nežinodamas apie L. K. neteisėtus veiksmus, savo laisvalaikį skyrė vaikui, siekdamas, kad jis taptų visaverte asmenybe. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl po 5 metų paaiškėjus, kad A. K. augino ir šeimos santykius siejo su svetimo vyro vaiku, jam sukėlė itin gilius dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovė žinojo, kas yra vaiko tėvas, tačiau tai nuslėpdama (teisme R. K. teigė, kad faktą, jog I. K. yra jo vaikas, pasakė L. K.) keletą metų, sukėlė ieškovui neturtinę žalą. Daugiau vaikų ieškovas neturi, o su I. jį siejo glaudus emocinis ryšys.
3. Teismas, konstatavęs, kad R. K. (I. K. tėvas) nuo vaiko gimimo įgijo pareigą vaiką išlaikyti, nepagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti turėtas vaiko išlaikymo išlaidas nuo vaiko gimimo iki faktinio santuokos iširimo.
Išlaikymas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti reikalingas nuolat. Pareiga išlaikyti vaiką nekyla vaiko motinos sutuoktiniui, vaiko gimimo įraše įrašytam kaip vaiko tėvas, tačiau nesančiam biologiniu vaiko tėvu. Nuo vaiko gimimo – 2005 m. gegužės 20 d. metus laiko iki 2006 m. gegužės 20 d. ir nuo 2007 m. rugsėjo 20 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. (šalys pradėjo gyventi skyriumi) pareigą išlaikyti I. K. vykdė abu tėvai. Nuo 2006 m. gegužės 20 d. iki 2007 m. rugsėjo 20d., kada L. K. negavo pajamų, vaiką visiškai išlaikė ieškovas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, įvykdė pareigą išlaikyti vaiką už trečiuosius asmenis, dėl ko tiek L. K. (kol ji nedirbo), tiek R. K. nepagrįstai praturtėjo.
Teismų praktikoje nepilnamečio vaiko išlaikymo minimalus dydis yra preziumuojamas, t. y. negali būti mažesnis nei 1 MMA. Atitinkamai laikotarpiu, kai vaiką išlaikė vienas ieškovas, vaiko išlaikymui pagal atitinkamais laikotarpiais valstybės nustatytus MMA dydžius buvo skirta 9 850 Lt suma. Šią sumą ieškovui turėtų atlyginti abu vaiko tėvai – atsakovai lygiomis dalimis - po 4 925 Lt. Laikotarpiais, kai vaiką ieškovas išlaikė kartu su sutuoktine, ieškovas prie vaiko išlaikymo prisidėjo 1/2 dalimi ir vaiko išlaikymui ieškovo skirta suma sudaro 8 750 Lt suma. Šią sumą ieškovui turėtų atlyginti vaiko tėvas - R. K..
Atsiliepimas
Atsakovai L. K. ir R. K. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš ieškovo 605 Lt išlaidas advokato pagalbai bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.) ir šis klausimas galėjo būti sprendžiamas nutraukiant santuoką (CK 3.70 str. 2d.). Be to, santuokos nutraukimo bylose neturtinė žala priteisiama dėl santuokos nutraukimo fakto, o ne dėl nutraukiamoje santuokoje įvykusių aplinkybių. Ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta bendru šalių sutarimu, todėl ieškovas nepatyrė neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, kad ieškovas neturi galimybės atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir ten reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Negalima atnaujinti tik santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokos pripažinimo negaliojančia arba santuokos nutraukimo. Kitiems santuokos nutraukimo byloje spręstiems klausimams proceso atnaujinimo ribojimas netaikomas.
2. Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių išlaikant ne savo vaiką santuokos metu fakto bei dydžio. Išlaikymo faktas negali būti grindžiamas tikėtinomis prielaidomis ar hipotetiniais paskaičiavimais, prezumpcijomis vaiko išlaikymo priteisimo bylose.
3. Byloje spręstini klausimai yra daugiau susiję su žalos atlyginimo klausimais, o ne su šeimos teisiniais santykiais, todėl netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Byloje apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl asmens, laikiusio save santuokoje gimusio vaiko tėvu, teisės prisiteisti iš buvusios sutuoktinės bei tikrojo vaiko tėvo vaikui teikto išlaikymo sumą bei moralinės žalos, kilusios sužinojus, jog augino ne savo vaiką, atlyginimą.
Dėl teikto išlaikymo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškovui A. K. iš L. K. priteisė 3000Lt (tokią sumą ieškovas po santuokos nutraukimo su atsakove L. K. sumokėjo ne savo vaikui išlaikyti pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį). Dėl šios sumos nėra ginčo ir jos priteisimas atitinka kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009), kad vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos ir atsakovės L. K. uzufrukto teisėmis tvarkytos lėšos negali būti civilinės atsakomybės objektas (CK 3.185 str. 1 d.) vadovaujantis vaikų ir tėvų turto atskyrimo principu, tačiau atsakovė L. K., būdama jos nepilnamečiam sūnui išlaikyti po santuokos nutraukimo sumokėtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, yra deliktinės civilinės atsakomybės subjektas.
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. K. esant santuokoje su atsakove L. K., 2005 m. gegužės 20 d. gimė vaikas I. K., kuriam po santuokos nutraukimo 2009 m. vasario 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, ieškovas teikė po 200 Lt per mėnesį išlaikymą. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimu I. K. tėvystė buvo nuginčyta (pagal DNR tyrimus biologinis vaiko tėvas yra ne ieškovas, o atsakovas, naujasis atsakovės sutuoktinis, R. K.) ir tuomet ieškovas sužinojo nesąs vaiko, kurį išlaikė ir kuriuo rūpinosi, tėvas.
Šie faktai yra pakankami išvadai, kad atsakovė L. K., įstatyminė jos nepilnamečio sūnaus atstovė (uzufruktorė) prigimtinę ir kartu asmeninę biologinio jos vaiko tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą perkėlė kitam asmeniui (ieškovui). Tokie atsakovės veiksmai nesąžiningi, neapdairūs ir nerūpestingi, neatitinka bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė savo kaltais veiksmais (neatidžiu ir nerūpestingu neveikimu) (CK 6.248 str.o 3 d.), lėmė 3 000 Lt nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnamečiui sūnui 3000 Lt dydžio išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Todėl atsakovei L. K. kyla deliktinė atsakomybė.
Apeliaciniu skundu ginčijamas teismo sprendimas atmesti reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui skirtas lėšas tuo laikotarpiu, kai ieškovas su atsakove buvo santuokoje. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti jam 18 600 Lt iš L. K. ir 13 675 Lt iš R. K. (I. biologinis tėvas) ne savo vaiko išlaikymo, teikto iki santuokos faktinio iširimo 2008 m. lapkričio 20 d., kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi, išlaidas. Prašomą priteisti sumą paskaičiuoja pagal vaiko išlaikymui preziumuojamą reikalingą sumą -1 MMA, atsižvelgdamas į tai, kokiais laikotarpiais vaiką su atsakove išlaikė kartu (už šį laikotarpį prašo priteisti ½ MMA kas mėnesį iš biologinio tėvo R. K.) ir į tai, kokiu laikotarpiu atsakovei nedirbant išlaikė vaiką vienas (už šį laikotarpį prašo priteisti po ½ MMA kas mėnesį iš atsakovės L. K. ir atsakovo R. K.). Teigia, kad ieškovui išlaikant ne savo vaiką, jo biologiniai tėvai, nepagrįstai praturtėjo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo reikalavimus ir argumentus, pažymi, kad taikyti teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą šiuo atveju nėra pagrindo. Kaip jau pasisakyta anksčiau, vaikų ir tėvų turtas yra atskiras (CK 3.185 str. 1 d.), vaikui priklausančios kaip išlaikymas gautos lėšos netapo ir nėra atsakovės L. K. ar atsakovo R. K., nuosavybė. Šias lėšas vaiko motina L. K. tvarkė uzufrukto teisėmis. Tačiau savo esme tais pačiais motyvais kaip ir dėl po santuokos nutraukimo teikto išlaikymo galėtų būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, tačiau tam būtina nustatyti ieškovo vaikui iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyriumi teikto išlaikymo faktą ir dydį.
Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus šioje dalyje, t.y. dėl nepilnamečio I. K. išlaikymo iki sutuoktiniai A. ir L. K. pradėjo gyventi skyriumi priteisimo atmetė kaip neįrodytus (byloje neįrodytas iki santuokos nutraukimo vaikui teikto išlaikymo faktas ir dydis). Įrodymus apie ieškovo darbo grafiką, vaiko ikimokyklinės ugdymo įstaigos lankymo apskaitos dokumentus, išrašus iš vaiko sveikatos istorijos teismas laikė nepakankamais įrodyti išlaikymo teikimo faktą bei dydį. Be to, teismas nustatė, kad už vaikų lopšelio – darželio paslaugas, taip pat būsto, kuriame šeima gyveno komunalines paslaugas apmokėdavo atsakovė L. K.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sutiko su atsakovės L. K. argumentais, kad sutuoktinių biudžetai buvo atskiri: kiekvienas disponavo savo uždirbtais pinigais, ieškovas mokėdavo mokesčius už jam nuosavybės teise priklausantį turtą, vėliau perleistą dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartimis ieškovo motinai, mokėdavo už išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčių pagrindu įgytus daiktus, kurių nutraukiant santuoką sutuoktiniai nesidalino.
Apeliaciniame skunde ieškovas vaikui teikto išlaikymo dydį sieja su MMA dydžiu, kadangi teismų praktikoje preziumuojama tokio dydžio išlaikymo reikalingumas vaikui. Pažymėtina, kad sutuoktiniams kaip šeimai vedus bendrą ūkį ir kartu išlaikius vaiką po tam tikro laiko tarpo būtų sunku ar dažnai net nebeįmanoma nustatyti, kokia apimti prie finansinių išlaidų vaikui išlaikyti prisidėjo kiekvienas iš sutuoktinių savo gautomis pajamomis ar įgytu (turėtu) turtu. Tokia situacija susiklostė ir šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie sutuoktinių išlaidas, sprendė, kad sutuoktiniai iš esmės šeimoje neturėjo bendro biudžeto, pinigus naudojo ne bendrai, o kiekvienas tam tikroms reikmėms (atsakovė L. K. mokėjo už būsto, kuriame gyveno šeima, komunalines paslaugas, už savo studijas, vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ieškovas už lizinguojamus daiktus, kurie nutraukiant santuoką kaip bendras šeimos turtas nebuvo dalijami. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis kaip su atitinkančiomis byloje esančių įrodymų visumą šiuo klausimu apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka ir jų išsamiau neatkartoja, pripažindama, kad byloje neįrodytas nei iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyriumi ieškovo I. K. teiktas išlaikymas nei jo dydis. Pažymėtina ir tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje L. ir A. K. sutarė dėl 200 Lt per mėnesį išlaikymo vaikui sumos. Tai palyginti nedidelė suma, kuri, be to, yra gerokai mažesnė už sumą, kurią apeliantas nurodo kaip įprastą teismų praktikoje ir į kurią orientuojasi apskaičiuodamas vaikui teikto išlaikymo sumą. Kadangi šalys dėl tokios sumos (200 Lt per mėnesį) sutarė, dėl jos nekilo ginčas, akivaizdu, kad abiem šalims tokia suma buvo priimtina. Atitinkamai ieškovui buvo priimtina teikti išlaikymą vaikui tik 200 Lt per mėnesį, o atsakovė – vaiko motina L. K. nesiekė didesnės sumos. Ši aplinkybė sustiprina teismo abejones dėl to, ar ieškovas realiai iki sutuoktiniams pradedant gyventi skyriumi teikė vaikui tokio dydžio išlaikymą, kokį ieškiniu siekia susigrąžinti. Tai, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje šalys sutarė dėl vaiko išlaikymo dydžio – tik 200 Lt per mėnesį, rodo ieškovą neturėjus ketinimų ženkliai prisidėti prie vaiko išlaikymo (daugiau vaikų ieškovas neturi, gauna nuolatines pakankamas pajamas).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Byloje kilo ginčas, ar ieškovas gali šioje byloje reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, pažymi, kad neturtinė žala gali būti atlyginama būtent tik įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Byloje nagrinėjamu atveju ji kildinama iš atsakovės santuokinės neištikimybės fakto ir jo pasėkoje susiklosčiusios situacijos, kai apeliantas keletą metų tiek gyvendamas su atsakove santuokoje tiek ir ją nutraukus ne savo vaiką laikė savu. Ieškovo santuoka su atsakove yra nutraukta bendru sutarimu, santuokos nutraukimo byloje kaltės dėl santuokos iširimo klausimas nebuvo keliamas, atitinkamai nebuvo keliamas ir neturtinės žalos dėl santuokos iširimo atlyginimo klausimas (CK 3.70 str. 2 d.). Teismo sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutarimu yra įsiteisėjęs ir šalims turi res judicata galią.
Ieškovui pareiškus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nauju ieškiniu, būtų reikalinga pasisakyti dėl buvusių sutuoktinių elgesio tiek santuokos metu, tiek ją nutraukiant, o šis klausimas neatsiejamai susijęs su būtent santuokos nutraukimo byloje nagrinėtinu klausimu dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.
Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas, kadangi byloje yra išsamūs šalių paaiškinimai ir reikiami rašytiniai įrodymai. Žodinis nagrinėjimas nėra būtinas.
Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantui nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (605 Lt) priteistinos atsakovei L. K..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 605 Lt (šešis šimtus penkis litus) teisinės pagalbos išlaidų.