Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Algirdas Auruskevičius Civilinė byla Nr. 2A-777-115/2011

2011 m. gruodžio 8d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1808-827/2010 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos dujos“ dėl žalos ir kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys D. S. bei V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantei S. B. nuosavybės teise priklauso 190/570 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis yra miškų ūkio (b. l. 19-21). 2004 m gruodžio 21 d. Utenos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 14-1117 nustatė servitutą, suteikiantį teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudoti ir juos prižiūrėti – magistralinio dujotiekio Pabradė - Visaginas įrengimui, apeliantės bei trečiųjų asmenų D. S. ir V. S. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. 4567-0003-0034, esančiam (duomenys neskelbtini)r., 0,21 ha plotui (administracinė bylos Nr. I-731-320-2005, b. l. 9). 2005 m. vasario 9 d. VĮ Valstybinio žemėtvarkos institutas S. B. paskaičiavo 106,30 Lt dėl servituto nustatymo patiriama nuostolių sumą (administracinė bylos Nr. I-731-320-2005, b. l. 31). 2005 m. gegužės 30 d. Utenos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 60-28 nustatė, kad AB Lietuvos dujos dviejų mėnesių laikotarpyje turi atlyginti nuostolius atsiradusius dėl servitutų nustatymo išmokant vienkartines kompensacijas, tame tarpe S. B. 106,30 Lt (administracinė bylos Nr. I-731-320-2005, b. l. 6). Utenos rajono apylinkės teismo ieškovė prašė panaikinti Utenos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 60-28 dalį, kuria nuostolių bei vienkartinių kompensacijų, nustačius servitutą, klausimas buvo išspręstas S. B. atžvilgiu (civilinės bylos Nr. 2-99-356/2007, t. 2, b. l. 18). 2007 m. sausio 23 d. sprendimu Utenos rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė (civilinės bylos 2-99-356/2007, t. 2, b. 1. 67-71). Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi S. B. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. sprendimą (civilinės bylos Nr. 2-99-356/2007, l. t. 2, b. 1. 105 – 110). Apeliantė S. B. pareikštu ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos dujos“ iš pastarojo prašė priteisti 70 817 Lt nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo (b. l. 5-8). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė praleidus įstatymų nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos priteisimo pareikšti (b. l. 114-121). Apeliantė nesutikimą su tokiu teismo sprendimu grindžia tuo, jog teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino eigos pradžią bei nepagrįstai atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Dėl ieškinio senaties.

CK 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Taigi šis institutas nustatytas tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialių teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, nes kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kiti, bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kiti, bylos Nr. 3K-7-38/2008).

CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas apibrėžiamas momentu, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog sužinojimu apie teisės pažeidimą laikoma diena, kada asmuo faktiškai suvokė ar turėjo suvokti, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas. Būtent nuo to momento pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Sprendžiant, kada asmuo sužinojo apie pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą, teismų praktikoje įprastai svarstoma, kaip vidutinis, apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Vertinant tokias situacijas reikšmės turi pareiškėjo amžius, išsilavinimas, faktinės bylos aplinkybės ir susiklosčiusi teisinė situacija. Tik įvertinęs faktorių visumą, teismas gali nustatyti, kada asmuo, prašantis apginti pažeistas teises, sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti.

Apeliantės reikalavimas yra susijęs su patirtos žalos atlyginimu, todėl pagal CK 1.125 str. 8 d. tokio pobūdžio reikalavimui yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Patirtą turtinę žalą apeliantės nuomone sudaro nuostoliai dėl iškirsto miško ir kompensacija už servituto nustatymu sukeltus savininkei priklausančio žemės sklypo suvaržymus. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino. Remiantis apeliantės 2004 m. gruodžio 9 d. prašymu adresuotu atsakovui AB „Lietuvos dujos“ nustatyta, kad faktą, jog apeliantei priklausančio miško dalis yra iškirsta ji sužinojo 2004 m. lapkričio 17 d. (b. l. 78). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimui dėl turtinės žalos priteisimo pareikšti 3 metų senaties terminas prasidėjo 2004 m lapkričio 17d ir suėjo 2007 m. lapkričio 17 d. Todėl atmestini apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ji ieškinio padavimo senaties termino nepraleido, kadangi tik Panevėžio apygardos teismui 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetus ieškinį, dalyje dėl jai paskaičiuotos kompensacijos, ieškovei tapo aišku, kad ji privalo kreiptis į teismą. Tačiau kolegija sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti praleisto ieškinio padavimo termino atnaujinimo klausimą (CK 1.131str.2d.). Pažymėtina, kad CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas kiekvienoje byloje turi spręsti atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija, bylos Nr. 3K-3-856/2000), taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CPK 11 str. 6 d., CK 1.5 str.). Iš administracinės bylos Nr. I-731-320-2005 ir civilinės bylos Nr. 2-99-356/2007 medžiagos matyti, kad administracinėje byloje apeliantė ginčijo Utenos apskrities viršininko sprendimą dėl kompensacijos jai nustatymo, o Utenos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar Utenos apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 60-28 galėjo nuspręsti dėl nuostolių, atsiradusių dėl servituto nustatymo, dydžio ir atlyginimo tvarkos. Kolegija mano, kad nors ieškinys atsakovui AB „Lietuvos dujos“ dėl žalos atlyginimo iki 2007 m. lapkričio 17 d. nebuvo pareikštas, tačiau atsižvelgiant į apeliantės aktyvius veiksmus ginant savo galimai pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, o taip pat jos senyvą amžių ir CK 1.5str. įtvirtintus principus, yra pagrindas pripažinti, jog įstatymu numatytas 3 metų ieškinio padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas ir ginamos ieškovės pažeistos teisės(CK 1.131str.2d.).

Dėl reikalaujamos priteisti žalos.

Apeliantė S. B. teigia, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl žalos priteisimo turi būti tenkinami visiškai. Byloje nustatyta, kad apeliantei priklausančiam žemės sklypui 2004 m gruodžio 21 d. Utenos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 14-1117 nustatyto servituto turėtojas yra atsakovas AB „Lietuvos dujos“. Be to, nustatyta, kad atsakovui įgyvendinant jo kaip servituto turėtojo teises, siekiant užtikrinti viešpataujančio daikto (dujotiekio) tinkamą eksploatavimą, apeliantei priklausančiame žemės sklype buvo iškirsta dalis miško ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra išaiškinęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.).

Apeliantė ieškiniu reikalavo priteisti tiek vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą, tiek konkrečių nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, atlyginimą.

Byloje minėta, kad 2004 m gruodžio 21 d. Utenos apskrities viršininkas įsakymu Nr. 14-1117, kuriuo buvo nustatytas servitutas ieškovės bei trečiųjų asmenų D. S. ir V. S. žemės sklypui. Iš šio įsakymo turinio aišku, kad servitutas buvo nustatytas atlygintinis ir numatytas vienkartinės kompensacijos apskaičiavimas bei išmokėjimas. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 63 000 Lt vienkartinės kompensacijos priteisimo yra nepagrįstas ir netenkintinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad vienkartinę kompensaciją kaip atlyginimą už tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymą atsakovas apeliantei jau išmokėjo remdamasis 2005 m. gruodžio 30 d. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 60-28 ir jame nustatytu apeliantei mokėtinu kompensacijos dydžiu. Utenos rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 23 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą) konstatavo, kad Utenos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 60-28 yra teisėtas, vienkartinė kompensacija apskaičiuota laikantis teisės aktų reikalavimų. Taigi priteisti jokiais skaičiavimais ir įstatymu nepagrįstą 63000Lt dydžio kompensaciją pagrindo nėra.

Kaip jau minėta, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pagrindas atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Apeliantės manymu jos patirtą žalą sudaro pelnas iš nupjauto miško ir būsimo negauto pelno dabartinės vertės, t.y. jeigu miškas 2004 m. nebūtų buvęs nupjautas, tai 2008 m. rugpjūčio 29 d. jo vertė būtų buvusi 7 017 Lt, bei išlaidos turto vertinimui atlikti (800 Lt). Žalos dydį grindžia 2008 m. sausio 20 d. „Miško ūkio žemės sklypo, esančio Ignalinos raj. sav., Mieliatilčio k., vertinimo ataskaita“ (b. l. 33-61).

Vertinant ar reikalavimas priteisti patirtą žalą yra pagrįstas, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti būtinąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, t.y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors miškas buvo iškirstas teisėtais atsakovo veiksmais, tačiau jam kyla pareiga atlyginti apeliantės dėl tokių veiksmų patirtus nuostolius (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės prašoma priteisti žala yra tiesiogiai susijusi su servituto nustatymu, kadangi miškas (0,2505ha ploto) buvo iškirstas siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą. Iš turto vertinimo pažymos matyti, kad dėl nustatyto servituto 0,205ha miško ūkio paskirties žemei, iškirsto miško ir negalėjimo auginti miško, yra padaryta 7017Lt žala, iš kurios 5568Lt sudaro negautas pelnas dėl galimo 42,50kub.m. medienos pardavimo ir 1449Lt sudaro tęstinumo vertė, atsižvelgiant į vidutinį būsimą metinį pelną (b.l.45-46). Kad ši žala yra paskaičiuota neteisingai atsakovas įrodymų nepateikė (CPK 178str.). Paskaičiuotos žalos dydžio negali paneigti ir NTR nurodyta 5,7ha miško 7942Lt vidutinė rinkos vertė, nes ji faktiškai yra nustatyta masinio vertinimo metodu (b.l.51-53). Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantei S. B. pagrindus patirtos žalos faktą leistinais įrodymais bei nustačius visas įstatymo nustatytas būtinąsias sąlygas atsakovo AB „Lietuvos dujos“ civilinei atsakomybei kilti, o taip pat atnaujinus ieškinio padavimo terminą, apeliantės reikalavimas dėl 7 017 Lt žalos priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Atsakovas teigia, kad ieškovė viena negali reikalauti priteisti visos žalos, nes jai tenka tik 1/3 bendro 5,7ha miško ploto. Tačiau nustatyta, kad pagal bendraturčių susitarimą (b.l.55,76-77), kuris yra registruotas NTR, būtent ieškovei tenka 1,90ha miško dalis, kurioje nustatytas servitutas, o kiti bendraturčiai dėl pareikšto ieškinio pretenzijų ieškovui ar atsakovui neturėjo, todėl atsiliepime nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepime nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis panaikinamas dalyje dėl atmesto reikalavimo priteisti 7017Lt žalą ir šis reikalavimas patenkinamas (CPK 326str.1d.2p.).

Taip pat apeliantės naudai iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7017 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str. yra perskirstomos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai. T.y. ieškovei priteistina 210,51Lt (7017Ltx3proc.) žyminio mokesčio ir 800Lt žalos nustatymo išlaidų (b.l. 9, 15, 61). Kadangi ieškinys yra patenkintas 10,02proc. (7017Ltx100proc.:70017Lt), atsakovui priteistina 1959,76Lt advokato išlaidų (2178Ltx89,98proc.), o taip pat tokiu pat principu paskirstomos 16,85Lt pašto išlaidos ir priteisiamos ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaido apeliacinėje teismo instancijoje. Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dokumentų dėl turėtų advokato ar kitų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje nepateikė (CPK 98str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės S. B. reikalavimas priteisti iš atsakovo 7 017 Lt žalos atlyginimą

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ (į. k. 120059523) ieškovės S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7 017 Lt žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. vasario 24 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, pakeičiant šioje dalyje sprendimo rezoliucinę dalį.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ ieškovei S. B. 1010,51 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1,69Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. B. 1959,76Lt atsakovui AB“Lietuvos dujos“ advokato ir 15,16Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos dujos“ 210,51Lt ieškovei S. B. žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.