- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2YT-12227-960/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dariuš Lučinski
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą teikiančiai institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. išvadą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos dukrai I. C. pavardę į „C.“.
Pareiškime nurodė, kad 2018-05-12 Vilniuje pareiškėja susilaukė dukros I. C., kurios tėvas yra S. C. (Jungtinės Karalystės pilietis). Gimimo įraše nurodoma dukters pavardė C. neatitinka tėvo pavardės C.. 2018-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau - Vilniaus CMS) pateikė išvadą, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti pareiškėjos dukrai pavardę į C.. Pareiškėja nesutinka su Vilniaus CMS išvada, kuria atsisakyta įregistruoti civilinės būklės aktą, t. y. gimimo įraše vaiko pavardę įrašyti C.. Nurodė, kad Vilniaus CMS išvada pažeidžia pareiškėjos, jos šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja. Pažymėjo, kad dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėjai ir jų šeima patiria nuolat daug nepatogumų, t. y. šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, keliauja po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint skirtingus dokumentus su pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjos prašymų. Tačiau atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo praktiką, kol nėra įstatymų leidėjo valios sureguliuoti šiuos klausimus įstatymu, pareiškėja priversta savo teises ginti teisme, todėl suinteresuotas asmuo pareiškėjos prašymą prašė spręsti teismo nuožiūra.
Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjos prašymai rašyti pavardę „C.“ prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-12-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 1 p. nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus“. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide „v“. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 str. pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 su vėlesniais jo pakeitimais visoje Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, esant pareiškėjos prašymui bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir suinteresuoto asmens bei išdavą teikiančios institucijos prašymams bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnio 1 dalis), byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantys asmenys informuoti CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 12 d. Vilniuje susilaukė dukros, kurios tėvas yra Jungtinės Karalystės pilietis S. C.. Nepilnamečio vaiko gimimo įraše Nr. 5592, sudarytame 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus CMS, vaiko pavardė yra C.. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus CMS, prašydama pakeisti pareiškėjos dukrai pavardę į C., tačiau Vilniaus CMS sprendimu Nr. A133-2670/18(3.3.2.11-TD1) netenkino pareiškėjos prašymo. Tokį sprendimą skyrius motyvavo tuo, kad pagal galiojančius teisės aktus raidė W sulietuvinta forma rašoma V.
Civilinės būklės aktų registravimo civilinės metrikacijos įstaigose tvarką, civilinės būklės aktų įrašų turinį, jų sudarymo, keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-05-28 įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės (toliau – Taisyklės) (Taisyklių 1 p.). Šių Taisyklių 23 p. nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai nėra raidės „w“.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Tiek ginčijamo Vilniaus CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus apie Lietuvos Respublikos piliečius daryti nelietuviškais rašmenimis.
Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos vaiko pavardė skiriasi nuo jo abiejų tėvų pavardės. Akivaizdu, kad tokia situacija sukuria rimtus tiek administracinius, tiek asmeninius nepatogumus visiems šeimos nariams, kuomet pareiškėjai nuolatos reikia imtis papildomų veiksmų (su savimi turint bei pateikiant papildomus dokumentus), įrodinėjant, kad pareiškėja A. K. ir S. C. yra dukros tėvai (siekiant laisvai judėti tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, keliauti po kitas valstybes). Tokia situacija, kuomet nepagrįstai suvaržomos/apsunkinamos asmenų prigimtinės teisės, laikytina tiek asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo pažeidimu, tiek asmens teisės į vardą pažeidimu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 2 dalis, CK 2.20 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, suinteresuoto asmens nuomonę, konstatuoja, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija neatitinka teisingumo principo, yra neproporcinga, atsižvelgiant į galinčias kilti pasekmes, kurias pareiškėja patirtų, esant įrašytoms skirtingoms pareiškėjos, jos vaiko tėvo S. C. ir vaiko pavardėms. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. A133-2670/18(3.3.2.11-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos ir S. C. dukrai I. C. pavardę į „C.“.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Panaikinti 2018 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą A133-2670/18(3.3.2.11-TD1).
Įpareigoti suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, veikiančią per Civilinės metrikacijos skyrių, civilinės būklės aktuose pakeisti įrašą apie pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. C., gim. 1975-05-31, dukros I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „C.“ į „C.“ ir išduoti gimimo įrašą liudijantį išrašą.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.