Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neužsiregistravęs, teistas 9 kartus:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 metams, paskirtos bausmės vykdymą, pritaikius BK 47¹ straipsnį, atidedant 2 metams;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, subendrinus paskirtą bausmę su 1999 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

3) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 6 metams, konfiskuojant 1/6 turto. Subendrinus su 2001 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, konfiskuojant 1/6 turto. 2003 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, ir galutinė bausmė sumažinta iki 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo, turto konfiskavimas panaikintas. 2004 m. gegužės 26 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 1 metams 7 mėnesiams 2 dienoms, 2005 m. rugpjūčio 5 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2001 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

6) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikęs 7 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi pasiųstas atlikti likusią bausmės dalį pagal Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. nuosprendį;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio l dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 45 paroms arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu l metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, subendrinus paskirtas bausmes, galutinė bausmė paskirta 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą bausmės subendrintos, paskirtos pagal paskutinius teismo sprendimus ir galutinė bausmė paskirta 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo (2014 m. balandžio 15 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę);

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu l metams 4 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, pagal BK 63 straipsnio l dalį, 4 dalį, subendrinus paskirtas bausmes, galutinė bausmė paskirta 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir galutinė bausmė paskirta 1 metams;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. birželio 10 d., apie 2.50 val., būdamas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Saltoniškių g. 36, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsuktuvu išlaužus L. R. priklausančio automobilio VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 300 Eur vertės, jis (A. B.), patekęs pro langą į automobilio vidų, iš salono pagrobė A. S. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo A. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir studento pažymėjimas, „Swedbank“ kortelė ir elektroninės bankininkystės kodų kortelė, dvi sporto klubo abonemento kortelės, „Lietuvos geležinkeliai“, „Medus“, „Ačiū“, „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Euronics“ nuolaidų kortelės, degalinių „Lukoil“, „Emsi“ ir „Luktarna“ nuolaidų kortelės, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį 20 Eur vertės turtą, ir sugadino svetimą, nukentėjusiajam L. R. priklausantį 300 Eur vertės turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. B. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, jog su nenustatytu asmeniu, kurio vardas V., jis susipažino kazino „Admiral“, Konstitucijos pr. Jiems baigėsi pinigai ir V. pasiūlė pasipelnyti. Įvykis buvo praeitais metais vasarą, nakties metu. Į požeminį garažą, kuris yra Žirmūnuose, įlipo per namo laiptinės balkoną ir įėjo į apačią. Tarp priekinių sėdynių automobilyje WV CC pamatė piniginę. Tikslas buvo įgyti pinigų, tačiau tikslo pagrobti daugiau daiktų nebuvo, taip kaip nebuvo tikslo ir pagrobti atsiskaitymo/mokėjimo kortelių. V. su atsuktuvu išdaužė keleivio pusės priekinį stiklą, o jis pro langą įkišo ranką ir pasiėmė piniginę. Piniginėje pinigų nebuvo, todėl ją paliko automobilių stovėjimo aikštelėje. Paaiškino, kad jeigu piniginėje būtų pinigai, būtų pasiėmęs tik pinigus, piniginės neimtų. Abu ėjo link išėjimo, prie vartų stovėjo pareigūnai. Nuo pareigūnų bėgo, jis nepastebėjo tvoros, pargriuvo ir pareigūnai jį sulaikė, o V. pabėgo. Piniginė liko požeminėje aikštelėje, ji buvo palikta dar iki to, kai jis pamatė pareigūnus. Dėl įvykio gailisi, tačiau tąkart realiai nieko nepagrobė. Po to buvo dar įvykių, susijusių su turto pagrobimu. Paaiškino, kad jau atlieka paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. birželio 10 d. apklaustas kaltinamasis A. B. su įteiktu pranešimu apie įtarimą sutiko, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 23.30 val., jis Naujininkų rajone sutiko savo pažįstamą J. J. (J. J.), kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų, pasakė, kad reikės su juo nueiti kur nors, kur jis pagrobs nuo automobilių kelis veidrodėlius. Jis sutiko, nes pačiam reikėjo pinigų pragyvenimui, nes niekur nedirba. Jie nuvažiavo su autobusu iki Žaliojo tilto, paskui pėsti nuėjo iki Saltoniškių gatvės. J. J. (J. J.) pasakė, kad reikės ten eiti, nes yra požeminis parkingas. Jiems nuėjus iki 36 namo, jie pabandė įeiti per duris į parkingą, bet jos buvo uždarytos. Tada J. (J.) jį pakėlė, jis užsikabino už bendro koridoriaus balkono, pakilo iki 2 aukšto, nusileido liftu iki 1 aukšto ir įleido J. J. (J. J.), paspausdamas iš vidaus mygtuką. Jie liftu nusileido į parkingą, ten pasivaikščiojo apie 15 minučių, J. (J.) ieškojo automobilių, kurių veidrodėlių jam reikia, bet nerado. Tada jie nutarė ką nors pagrobti iš automobilių. J. (J.) pamatė automobilį VW CC, kurio numerio neatsimena, ir pasakė, kad viduje tarp sėdynių guli piniginė. Dar jie su savimi turėjo atsuktuvą. J. (J.) užkišo atsuktuvą tarp dešinės pusės priekinio stiklo ir durelių rėmo. Palenkus atsuktuvą, stiklas trūko, kažkiek išbyrėjo, J. (J.) dar aplaužė stiklą, o jis (A. B.) įlindo iki pusės ir paėmė rudos spalvos piniginę. Telefono automobilyje nebuvo. Jis dar apžiūrėjo tarp sėdynių esančius daiktus, bet nieko vertingo nepamatė. Automobilis pradėjo kaukti ir jie išbėgo. Jiems bėgant jis laikė piniginę, pinigų joje nebuvo, tik visokios kortelės, kurių jis neatsimena. Jis padėjo piniginę ant laiptų ir jie su J. (J.) nubėgo į viršų link išėjimo. Jiems atidarius duris į lauką, jie pamatė policijos pareigūnus, kurie pradėjo juos gaudyti. J. (J.) pabėgo, o jį pagavo (b. l. 42).

Papildomos apklausos 2016 m. birželio 14 d. metu kaltinamasis A. B. paaiškino, kad pirmos apklausos metu parodė, kad su juo buvo J. J. (J. J.), bet tai buvo ne jis. Jis (A. B.) buvo ant jo supykęs dėl asmeninių priežasčių (dėl moters), todėl jį apkalbėjo. Ten su juo buvo vaikinas, vardu V., su kuriuo jis susipažino tą patį vakarą kazino. Pas juos vienu metu baigėsi pinigai ir V. pasiūlė jam lengvai „pasidaryti“ pinigų. Tai V. jam nurodė nueiti į garažą Saltoniškių g. 36, Vilniuje, ir iš ten pavogti ką nors vertingo. V. apie 30-35 metai, jis šiek tiek žemesnis už jį. Tuo metu V. buvo susižeidęs koją, nes šiek tiek šlubavo. Kur šis gyvena, jis nežino, jo kontaktų neturi, daugiau su juo nebendravo ir nematė. Gailisi dėl visko, norėtų atsiprašyti J. J. (J. J.), kad jį apkalbėjo nepelnytai (b. l. 58).

Papildomos apklausos 2016 m. birželio 17 d. apklausos metu kaltinamasis A. B. liko prie savo ankstesnių parodymų. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d., apie 2.50 val., veikdamas kartu su vaikinu, vardu V., kuris išlaužė automobilio VW CC, stovėjusio požeminėje aikštelėje Saltoniškių g. 36, Vilniuje, langą įsibrovė į vidų, iš kur paėmė piniginę, bet, kai suskambėjo signalizacija, jie pradėjo bėgti. Tas vaikinas pabėgo, o jis pats nespėjo pabėgti. Dėl įvykio gailisi. Sutinka dėl supaprastinto įrodymų tyrimo teisme (b. l. 64).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2015 m. birželio 9 d., apie 23.00 val., jis paliko savo draugo L. R. automobilyje VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo rudos spalvos pinginę, kurioje buvo jo vairuotojo pažymėjimas, el. bankininkystės prisijungimo kodų kortelė, Swedbank kortelė, studento pažymėjimas, sporto klubo kortelės bei degalinių ir kitos nuolaidų kortelės. Pinigų piniginėje nebuvo. Jis paprasčiausiai ją ten pamiršo. 2015 m. birželio 10 d., ryte jam paskambino jo draugas ir pasakė, kad jo automobilis naktį buvo apvogtas ir iš jo vidaus pagrobta piniginė su joje buvusiomis kortelėmis. Piniginė jam grąžinta, žala nepadaryta, pretenzijų niekam neturi. Bylą teisme prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. R. paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d., apie 02.13 val., savo automobilį VW CC, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė požeminėje aikštelėje Vilniuje, Saltoniškių g. 36. Apie 03.45 val. jam telefonu paskambino iš policijos ir pranešė, jog buvo įsilaužta į jo automobilį. Atėjęs iki aikštelės pastebėjo, kad sudaužytas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, kurį vertina 300 Eur. Viduje daiktai buvo išversti ir nebuvo draugo A. S. piniginės, kurią vėliau rado apsauginis kažkur aikštelėje. Ar draugo piniginėje prieš tai buvo pinigų, jis nežino, nes suradus piniginę joje pinigų nebuvo. Automobilis draustas Kasko draudimu (b. l. 7-8, 30, 31). 2016 m. sausio 20 d. nukentėjusysis L. R. pranešė, kad turtinę žalą dėl 2015 m. birželio 10 d. įvykio, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam atlygino draudimo bendrovė „Lietuvos Draudimas“. Pretenzijų niekam neturi, bylą teisme prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. J. (UAB „Mano sauga“ apsaugos darbuotojas) paaiškino, kad 2015 m. birželio 10 d., būdamas savo darbo vietoje – UAB „Mano sauga“ dislokacijos vietoje Ulonų g. 5, Vilniuje, apie 2.38 val. iš operatorės gavo pranešimą, kad Vilniuje, Saltoniškių g. 36, du asmenys bando patekti į požeminę aikštelę pro vartus. Į vietą atvyko po 5-7 minučių. Prie vartų asmenų nerado. Operatorė jam pranešė, kad asmenys apėjo namą ir pro laiptinės įėjimą pateko į aikštelę ir šiuo metu apžiūrinėja automobilius. Neturėdamas galimybės patekti į aikštelės vidų, jis iškvietė policiją pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui su vieno iš gyventojų pagalba pateko į aikštelę. Apžiūrint aikštelę jis pastebėjo automobilį VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės priekinių durelių stiklas buvo sudaužytas. Vėliau išėjęs į lauką pamatė, kad policijos pareigūnai sulaikė vieną vyriškį, kurį išsivežė. Jis pats liko laukti aikštelėje ir netrukus atėjo minėto automobilio savininkas, kuris pasakė, kad iš jo automobilio pavogta draugo piniginė. Laukdamas kriminalinės policijos pareigūnų, jis dar kartą nuosekliai apžiūrėjo aikštelę ir po automobiliu „Range Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė gulinčią rudos spalvos piniginę, kurią paėmė ir atidavė automobilio savininkui (b. l. 22).

2015 m. birželio 10 d. Apžiūros protokolo duomenimis, liudytojo D. J., UAB „Mano sauga“ apsaugos darbuotojo, pateikto vaizdo įrašo (b. l. 12-13), padaryto adresu Saltoniškių g. 36, Vilniuje, užfiksuota, kaip du asmenys su kapišonais ant galvų, iš kurių vienas šiek tiek šlubuoja, vaikšto prie pastato, nueina prie įėjimo durų, pajudina duris, grįžta atgal į tą pusę, iš kur atėjo, vėliau vėl grįžta atgal prie tų durų; po to pro duris įeina į požeminę automobilių aikštelę, šiek tiek pastovi ir kažkur nueina, vėliau vaikšto po aikštelę, apžiūrinėja stovinčius ten automobilius, žiūri pro automobilių langus; vėliau užsidega šviesa ir policijos pareigūnas už parankės vedasi A. B., po to juodu stovi, o kiti du policijos pareigūnai vaikšto po aikštelę, apžiūrinėja automobilius, kažko ieško, bendrauja su apsaugos darbuotoju. Viskas vyksta laikotarpiu apie 2.46-3.29 val. (b. l. 14-21).

Vilniaus aps. VPK rinktinės „Vytis“ 4-osios kuopos vyriausiasis patrulis J. A. (J. A.) tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2015 m. birželio 10 d., patruliuodamas su vyr. patruliais B. P. ir U. P., apie 2.53 val., išgirdo VPK OVS pranešimą, kad Saltoniškių g. 36, Vilniuje, į požeminį garažą įsibrovė du vyrai ir policijos ekipažams reikalinga pagalba apsupti namą, kadangi yra daug išėjimų, pro kuriuos įtariamieji galėjo pasišalinti. Atvykus nurodytu adresu, kai kiti policijos pareigūnai pateko į garažą, pamatė, kaip per duris išbėgo du vyrai. Vienas tų vyrų, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., jį pastūmė ir bandė pasišalinti. Todėl, panaudojus kovinius veiksmus ir antrankius, buvo sulaikytas. Įtariamasis parodė automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šoninį priekinį stiklą jis su draugu išdaužė, turėdamas tikslą pavogti mobiliojo ryšio priemonę, tačiau išdaužus stiklą paaiškėjo, kad telefono automobilyje nebuvo. Kitas įtariamasis buvo apsirengęs tamsiai. Sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK (b. l. 6).

2015 m. birželio 10 d. apžiūrint įvykio vietą – požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Saltoniškių g. 36, Vilniuje, nustatyta, jog yra išdaužtas automobilio VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklas (b. l. 7-9).

2015 m. birželio 11 d. Apžiūros protokolo, taip pat Pakvitavimo duomenimis, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo apžiūrėta rudos spalvos odinė piniginė su joje buvusiais dokumentais ir nuolaidų kortelėmis (b. l. 23-25), kuri grąžinta nukentėjusiajam A. S. (b. l. 26).

2016 m. birželio 16 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą J. J. (J. J.) atžvilgiu (b. l. 59). 2016 m. birželio 17 d. priimtas nutarimas atskirti ikiteisminio tyrimo medžiagą nenustatyto asmens, vardu V., atžvilgiu (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. B., veikdamas tiesiogine tyčia, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas iš anksto apgalvotą tikslą pagrobti svetimą turtą ir tam pasiruošęs (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo turėjo su savimi atsuktuvą), 2015 m. birželio 10 d., apie 2.50 val., būdamas požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Saltoniškių g. 36, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsuktuvu išlaužus L. R. priklausančio automobilio VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklą, 300 Eur vertės, jis, t. y. A. B., patekęs pro langą į automobilio vidų, iš salono pagrobė A. S. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo A. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir studento pažymėjimas, Swedbank kortelė ir elektroninės bankininkystės kodų kortelė, dvi sporto klubo abonemento kortelės, „Lietuvos geležinkeliai“, „Medus“, „Ačiū“, „Kaišiadorių paukštynas“ ir „Euronics“ nuolaidų kortelės, degalinių „Lukoil“, „Emsi“ ir „Luktarna“ nuolaidų kortelės, tokiu būdu jis, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovęs į patalpą (automobilį), pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. S. priklausantį 20 Eur vertės turtą, ir sugadino svetimą, nukentėjusiajam L. R. priklausantį 300 Eur vertės turtą. Tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šias nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto (nukentėjusiajam L. R. priklausančio automobilio VW CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinių durelių stiklo, 300 Eur vertės) sugadinimo byloje ginčo nekilo. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas teigė, jog kaltinamojo veiksmai dėl svetimo turto (nukentėjusiajam A. S. priklausančios piniginės, 20 Eur vertės) pagrobimo turėtų būti vertinami kaip nebaigta veika, t. y. pasikėsinimas įvykdyti svetimo turto pagrobimą.

BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra ir tada, kai kaltininkas nesuvokia, jog jis veikos negali pabaigti todėl, kad kėsinasi į netinkamą objektą arba naudoja netinkamas priemones (BK 22 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsuktuvu išlaužus nukentėjusiajam L. R. priklausančio automobilio durelių stiklą, kaltinamasis A. B. paėmė iš automobilio jame buvusią nukentėjusiajam A. S. priklausančią piniginę, ir, pamatęs, kad joje nėra grynųjų pinigų, ją išmetė, o tada nusprendė išeiti iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jis nusprendė piniginę išmesti dar iki automobilių stovėjimo aikštelės vartų atidarymo ir policijos pareigūnų pamatymo, kadangi apžiūrėjęs piniginę, pamatė, kad joje nėra piniginių lėšų (tik kortelės). Taigi akivaizdu, jog kaltinamasis laisva valia nusprendė dar aikštelėje išmesti ką tik pagrobtą piniginę, t. y. savo valia ja jau galėjo disponuoti, turėjo realią galimybę pasinaudoti pagrobtu daiktu (jį apžiūrėti, paimti iš piniginės lėšas, jeigu tokių būtų radęs) bei savo nuožiūra sprendė šio daikto (piniginės) tolesnį likimą, jį išmesdamas. Dėl nurodyto šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Be to, nėra pagrindo teigti ir tai, kad kaltinamasis nesuvokė, jog jis veikos negali pabaigti, kadangi kėsinosi į netinkamą objektą. Kaltinamasis suprato, kad automobilyje esančioje piniginėje galėjo būti grynųjų pinigų, todėl, nors galutinis tikslas jo veikos buvo surasti ir pagrobti pinigines lėšas, tačiau šios piniginės lėšos turėjo būti piniginėje. Taigi pirminis jo tikslas buvo pagrobti piniginę. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo gynėjo argumentai dėl kaltinamojo veikos kvalifikavimo pagal BK 22 str. 1 ar 2 d. ir 178 str. 2 d. yra nepagrįsti.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. B., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai nuosavybei, sugadinant ir įsibraunant į automobilį, iš jo pagrobiant svetimą turtą), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, apysunkis ir nesunkus, tyčiniai nusikaltimai), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę atvyko, jau turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasiruošęs priemones nusikalstamai veikai padaryti), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – pakankamai jauno amžiaus, tačiau teistas jau 9 kartus, iš esmės už analogiškas nusikalstamas veikas, pirmasis teistumas – 1999 metais, t. y. būnant 17 metų, šiuo metu nagrinėjamos dar 3 baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų, turi neišnykusį teistumą, jam jau buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė ir vėl pakartotinai ne kartą nusikalto, baustas administracine tvarka 6 kartus pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį dėl narkotinių medžiagų vartojimo (b. l. 88-89), nėra duomenų, kad kada nors legaliai būtų dirbęs (b. l. 69-70), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 74), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 72), Vilniaus priklausomybės ligų centre 2004 m. lapkričio 30 d. įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 73); pagal specialisto išvadą Nr. 91TPK-PL-311/2015 vien dėl priklausomybės ir draugų rato skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 76); nevedęs, vaikų neturi, nedirbantis, neužsiregistravęs darbo biržoje.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis: už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė, o už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardintas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek ir jo įvykdytas nusikalstamas veikas, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, bausmės, paskirtos už jas, subendrintinos taikant apėmimą ir A. B. už padarytus nusikaltimus paskirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, kaltinamajam A. B. paskirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. B. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį.

Bylos duomenimis, kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2015 m. birželio 10 d., 2.56 val., paleistas 2015 m. birželio 10 d., 13.45 val. (1 para; b. l. 36, 43). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme (iš viso 1 para) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 44), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusysis L. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 300 Eur civilinį ieškinį, tačiau jo atsisakė, kadangi draudimo bendrovė jam padarytą žalą atlygino, o nukentėjusysis A. S. paaiškino, jog žala jam nepadaryta, abu nukentėjusieji pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 27-28, 31-32).

Nagrinėdamas į bylą pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teismas pažymi, jog šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BPK 51 str. 2 d.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl nurodyto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. B. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 10 d., 2.56 val. iki 2015 m. birželio 10 d., 13.45 val. išbūtą laiką (1 para) ir atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį bausmės dalį.

Kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.