- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- A8.-345-853/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00279-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- M. P.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.9.1Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (ANK 627 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Įžanginė dalis
ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. P., dirbantis uždarosios akcinės bendrovės „Mindepa“ direktoriumi, kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialo Juridinių asmenų registravimo skyriaus ekspertė, 2017 m. lapkričio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. RCANP-131717502-17, kuriame nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mindepa“ (kodas 304055659) Juridinių asmenų registrui nepateikė 2015, 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal civilinio kodekso 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės įstatus bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „Mindepa“ 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2016 m. birželio 1 d., o 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d., tačiau bendrovė teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė. Tuo pažeisti Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalies, Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies, reikalavimai. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.67 straipsniu, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų patekimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Atsakomybė už šią veiką numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Protokole nurodyta, kad kvietimas UAB „Mindepa“ direktoriui M. P. atvykti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo išsiųsti 2017-09-19 adresu – Linų g.8, Voverių k., Mažeikiai, bei bendrovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), pakartotinis kvietimas išsiųstas 2017-10-25 adresu (duomenys neskelbtini)). Direktorius dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo neatvyko. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos Nr. A8.-345-853/2017, medžiaga, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas netinkamai, byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – M. P., buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, protokolas šiam asmeniui nebuvo siunčiamas ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, nepagrįstai apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą. Institucija, apsiribojo formaliu administracinio nusižengimo protokolo surašymu, tačiau nesiėmė jokių priemonių faktinei M. P. gyvenamajai vietai, ar/ir darbo vietai nustatyti, kitiems įrodymams surinkti.
Šioje byloje pagal analogiją taikytino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 6 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatuose yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Toks principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje. Nekaltumo prezumpcijos principo esmė – kaltu asmuo gali būti pripažintas tik įstatymo nustatyta tvarka vykusiame procese ir kai to proceso metu buvo laikomasi visų baudžiamojo proceso reikalavimų.
Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Institucijai atliekant administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą buvo laikomasi imperatyvių įstatymo nuostatų. Institucija perduodama administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, kai administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, savo veiksmus iš esmės galėjo grįst tik ANK 608 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuomet administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Visgi šios kodekso nuostatos nereikėtų interpretuoti pernelyg plačiai ir suprasti, kaip besąlyginio pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui du kartus neatvykus į protokolo surašymą, bylą perduoti teismui, kadangi asmuo privalo bent jau žinoti apie jo atžvilgiu vykdomą administracinį procesą, įtariamo pažeidimo apimtį, turėti galimybę gintis nuo inkriminuojamo nusižengimo ir įgyvendinti savo kitas su tuo susijusias teises, vykdyti pareigas. Protokolo surašymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (įvykdžius konkrečias ANK keliamas sąlygas) ir administracinio nusižengimo tyrimo procesas asmeniui nedalyvaujant, kuris faktiškai neįmanomas, yra ne tas pats. Šiuo atveju tokiu būdu buvo pažeisti ir proceso teisingumo, teisės į teisingą bylos išsprendimą principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurios tikslas – garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas teises, tai ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas.
ANK 629 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas gali asmenį atvesdinti, tik tuomet, kai pagal gautą šaukimą jis vengia atvykti į teismo posėdį, tos pačios nuostatos taikomos ir paieškos asmeniui paskelbimo atveju. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nė vienu iš dviejų atvejų, kuomet M. P. buvo siunčiami šaukimai atvykti dėl administracinio protokolo surašymo, nėra jokių duomenų apie jų įteikimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ar kokiam nors kitam asmeniui, taip pat Institucija nepateikė jokių duomenų apie imperatyvaus ANK 608 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo surašius administracinio nusižengimo protokolą jį siųsti asmeniui ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, įgyvendinimą. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos Institucija nesiėmė visų galimų ir tikslingų priemonių nustatyti faktinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. buvimo ar/ir darbo vietos, šaukimai išsiųsti adresu – Linų g. 8, Voverių k., Mažeikių r. sav., bei vieną kartą buveinės vietos adresu. Pažymėtina, kad buvo galima siųsti pranešimus M. P. gyvenamosios vietos adresu, nesiimta priemonių kreiptis elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), ar žinomu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ar bent jau teismui apie tai nepateikta jokių duomenų, o byla perduota teisminiam nagrinėjimui. Asmens gyvenamosios vietos adresas, ar bet kuris kitas aktualus jo kontaktas yra privalomi administracinio nusižengimo protokolo rekvizitai (ANK 609 straipsnis) ir yra itin svarbūs vykdymo procese, kadangi garantuoja, jog konkretus asmuo bus tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą proceso sprendimą ir yra sąlygos jo savanoriškam, ar priverstiniam vykdymui, kai tuo tarpu institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, teismui apie tai jokių duomenų nepateikė, ir nesiėmė tam priemonių, nors yra imperatyviai įpareigota ANK 609 straipsnio nuostatų, todėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas teisme negalimas ir tai bei šioje nutartyje nurodyti kiti, yra esminiai trūkumai dėl ko administracinio nusižengimo byla gražintina protokolą surašiusiai institucijai – Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialui, nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, gražinti protokolą surašiusiai institucijai – Valstybės įmonės Registrų centras Telšių filialui, trūkumams ištaisyti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.