Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-5051-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
A15.-5051-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04251-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
T. S.
Suinteresuotas asmuo
L. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-5051-957/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04251-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.8.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. S.,suinteresuotam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruojančiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Justiniškių g. vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Be to, T. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino ir parodė, kad visą laiką šią mašiną vairuodavo draugas, jis ir dukrą vežiodavo į darželį su ja. Tą dieną paėmė automobilį, su blaiviu draugu paėmė dukrą, kuris vairavo ir nuvažiavo prie garažų aptvarkyti mašiną, išgėrė alaus ir draugas pasakė, kad jam būtinai reikia namo, todėl jam (T. S.) nebuvo kaip grįžti namo, nes neturėjo pinigų taksi. Automobilis žmonos, ji jam davė jį, nes buvo blaivus draugas, kuris vairavo. Anksčiau yra baustas dėl vairavimo esant neblaiviam.

Suinteresuotas asmuo L. S. apklausiama teisme parodė, kad yra T. S. žmona ir automobilis priklauso jai, kurį įsigijo, kad pažįstamas nuvežtų vaiką į darželį. Tą dieną vyras vairavo neblaivus, nes jos šalia nebuvo, ji apie tai nieko nežinojo.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-85277-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, T. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties paaiškinimas, kuriame nurodo, jog turėjo grįžti namo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį vartojo prieš kelias valandas, išgėrė nedaug. Gailisi, kad vairavo išgėręs (b. l. 1-2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val. Vilniuje, Justiniškių-Rygos g. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu V. B., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad automobilį vairuoja T. S., gim. (duomenys neskelbtini). T. S. nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs prieš keturis metus ir alkoholinius gėrimus, o būtent alų vartojo prieš porą valandų. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,65 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais supažindintas, jų neginčijo. Patikrinus per VRIS CDB buvo nustatyta, kad T. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones, taip pat automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su juo supažindintas, kopija įteikta, apie bylos nagrinėjimą informuotas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 9).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. 1.51 val. T. S. nustatytas 0,65 promilės girtumas. Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 4 d. patikros sertifikato Nr. 1089158 duomenimis, alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARFM-0209 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. kovo 4 d. (b. l. 10).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra T. S. (T. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo pranešta apie transporto priemonės pardavimą ir nuo minėtos datos naujas savininkas yra L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11).

Iš asmens anketinių duomenų apie asmens dokumentus matyti, kad T. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas (duomenys neskelbtini), negalioja (b. l. 14).

Dėl T. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už vairavimą neturint tam teisės ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S., 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Justiniškių g. vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Visų pirma pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino pažeidimą ir parodė, kad tą dieną su draugu paėmė dukrą, nuvažiavę prie garažų išgėrė alaus. Draugas pasakė, kad jam būtinai reikia namo. Kadangi jis neturėjo pinigų taksi, tai nebuvo kaip grįžti namo, todėl važiavo namo neblaivus. Iš esmės tokią poziciją T. S. išreiškė ir administracinio nusižengimo tyrimo metu. Antai iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad turėjo grįžti namo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, kurio vartojo prieš kelias valandas ir išgėrė nedaug (b. l. 1-2). Tokie T. S. parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, tą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu įvykį detalizuoja policijos pareigūnės E. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val. Vilniuje, Justiniškių-Rygos g. patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nustatyta, kad automobilį vairuoja T. S., kuris nurodė, kad teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs prieš keturis metus, o alų vartojo prieš porą valandų. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos buvo juntamas alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,65 promilių girtumas, su alkotesterio parodymais supažindintas, jų neginčijo. Buvo nustatyta, kad T. S. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 9). Aplinkybę, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, jog jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis (b. l. 14). Tuo tarpu iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., 1.51 val. T. S. buvo nustatytas 0,65 promilės girtumas (b. l. 10).

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog T. S. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Justiniškių g. vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė 14 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Dėl T. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą. KET 226 punkte numatyta taisyklė, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog T. S. 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 1.50 val., Vilniuje, Justiniškių g., būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 promilės girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė minėto KET 226 punkto reikalavimus.

Pirmiausia paminėtina, jog šį faktą patvirtina byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad jame užfiksuota šio administracinio nusižengimo aplinkybė (b. l. 1-2). Apklausiamas teismo posėdžio metu T. S. parodė, kad pažeidimą pripažino. Be kita ko, šios aplinkybės užfiksuotos ir policijos pareigūnės E. B. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 9)

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad byloje visiškai įrodyta, jog T. S. aptariamo įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Remiantis šiais įrodymais konstatuotina, kad T. S. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kuris protokole kvalifikuotas tinkamai.

Dėl T. S. skirtinų nuobaudų

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. O už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Skirdamas administracines nuobaudas T. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (T. S. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs, be to, šį nusižengimą padarė vairuodamas automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamo T. S. asmenybę – jauno amžiaus, daugybę kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimus nėra (b. l. 3-8), be to, yra baustas už analogiško nusižengimo padarymą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti (b. l. 15). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis teistas, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 4 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, taip pat šiuo metu jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla. T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėti faktai T. S. charakterizuoja daugiau neigiamai ir rodo, kad jis yra linkęs daryti ne tik administracinius nusižengimus, bet ir nusikaltimus, susijusius su KET pažeidimais. Matyti, kad nuteisus jį už vairavimą neblaiviam (2019 m. rugsėjo 4 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2019 m. rugpjūčio 21 d.), jis praėjus mažiau nei mėnesiui vėl vairavo išgėręs, o tai rodo, kad yra linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė teigiamo poveikio nepadarė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. S. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 424 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini šių straipsnių sankcijose numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti T. S. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju T. S. savo kaltę pripažino ir nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis T. S. ar jo padarytas veikas kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad T. S. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudų dydį lygų vidurkiams, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad tokių nuobaudų dydžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti T. S. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos yra alternatyvios, o tai reiškia, kad teismas turi nustatydamas bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų, turi aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad transporto priemonė „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso pažeidėjo žmonai (b. l. 11, 14). L. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilis priklauso jai, kurį įsigijo, kad pažįstamas nuvežtų vaiką į darželį. T. S. teisme patvirtino žmonos išsakytus teiginius, kad šia mašina draugas dukrą vežiodavo į darželį. Tą dieną paėmė automobilį, su draugu paėmė dukrą, išgėrė alaus ir vežė draugą namo. Automobilis žmonos, ji jam davė jį. Aptartos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog L. S. davė sutuoktiniui automobilį, kuria jų draugas vežiodavo dukrą, tačiau nežinojo, kad jos turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas vairavimui esant neblaiviam. Duomenų, kad L. S. būtų žinojusi, jog įvykio dieną sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus, ir leidusi jam naudotis jai priklausančia transporto priemone, bylos medžiagoje nėra. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad L. S. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Nenustačius nei vienos iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, transporto priemonės „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam septyniasdešimt penkių eurų (75 Eur) dydžio baudą.

T. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1 300 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, T. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio trijų šimtų eurų (1 300 Eur) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19106197262 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius