- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-202-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01375-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
- Atsakovas
- IF P
- Ieškovas
- J. G.
- Kategorijos
- 2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo IF P&C Insurance, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per IF P&C Insurance filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. G. patikslintą ieškinį atsakovui IF P&C Insurance, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per IF P&C Insurance filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - Steponkus & co FM AB, ADB ,,Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas J. G. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti įvykį, kurio metu buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, draudžiamuoju pagal 2014-08-26 sudarytą draudimo sutartį ir priteisti iš atsakovo IF P&C Insurance AS, veikiančio per IF P&C Insurance AS filialą, 4 006,31 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2014-08-26 sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo išduotas draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00082698. Sutartimi buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu butas buvo užlietas, t. y. sugadintas į butą iš išorės patenkant vandeniui. Ieškovas 2014-11-09 kreipėsi į atsakovą, pranešė apie įvykį, nurodė jam žinomas aplinkybes, bei paprašė atsakovo nustatyti žalos dydį bei atlyginti žalą pagal draudimo sutarties sąlygas. Atsakovas ieškovui 2015-08-12 įteikė 2015-07-14 parengtą pranešimą Nr. IF/PS/0003899, kuriuo pranešė, jog įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, nes vanduo į butą patenka dėl blogai atlikto stogo/terasos statybos ir rekonstravimo darbų. Ieškovas su tuo pačiu draudiku draudimo sutartis dėl buto sudaro kasmet jau ilgą laiką. Butas buvo užlietas ne pirmą kartą ir tas pats draudikas ankstesnius įvykius yra pripažinęs draudžiamaisiais, išmokėjo draudimo išmokas.Atsakovas atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 139 punktu į nuostolių sumą neįtraukiamos išlaidos turto patobulinimams, pagerinimams, jeigu tokie daromi, lyginant su turto būkle prieš draudžiamąjį įvykį, defektų, buvusių iki draudžiamojo įvykio, taisymams. Taisyklių 203.10 punkte nurodyta, jog jeigu nauja atkuriamąja verte apdraustas pastatas, patalpa per draudžiamąjį įvykį buvo sugadinta, sunaikinta ar prarasta ir draudėjas nenori turto remontuoti ar atkurti, nuostoliai apskaičiuojami likutine verte. Byloje nėra duomenų, ar ieškovas žada remontuoti turtą, todėl ir šiuo pagrindu sunku vertinti koks galėtų būti nuostolių dydis. Jeigu įvykis butų pripažintas draudžiamuoju, pagal Taisyklių 73 punktą ieškovui būtų taikoma išskaita, kuri pagal turto draudimo polisą sudaro 86,89 Eur, todėl šia dalimi turėtų būti mažintinas ieškinio reikalavimas. Pažymėjo, kad ieškovas yra pasirašęs sutartį - suderinimo aktą Nr. V/PS/I452, kuriuo susitarė, kad draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu žala turtui būtų padaryta dėl tos pačios priežasties, todėl laikytina, kad ieškovas jau buvo informuotas ir sutiko, kad pasikartojus aplinkybėms įvykis bus vertinamas iš naujo ir draudikas tam tikroms sąlygoms esant turės teisę nemokėti draudimo išmokos. 2008 m. įvykiui buvo taikomos kitos draudimo sutarties taisyklės, kuriose buvo nustatyti kitokie nedraudžiamieji įvykiai, o dėl 2013 m. įvykio buvo nustatyta, kad priežastis yra užsikimšusi įlaja, todėl remiantis Taisyklėmis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino įvykį, kurio metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, draudžiamuoju pagal 2014-08-26 sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00082698). Priteisė ieškovui J. G. 2 058,65 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 933,68 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo IF P&C Insurance AS, Lietuvoje veikiančios per „IF P&C Insurance AS“ filialą. Likusius ieškovo reikalavimus atmetė.
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju
Teismas nurodė, kad Taisyklių 159 punkto d papunktis, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, numato, kad draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis įvyksta dėl grunto tyrimo klaidų, klaidų projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant draudžiamą turtą. Vertindamas šią nuostatą, teismas konstatavo, kad aptariamo įvykio atveju nurodyta nuostata negalėjo būti taikoma. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog įvykis įvyko (butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo aplietas) dėl grunto tyrimo klaidų, klaidų projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant draudžiamą turtą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas negalėjo nagrinėjamu atveju įvykusį įvykį - apipylimą vandeniu pripažinti nedraudiminiu (nedraudžiamuoju) įvykiu pagal Taisyklių 159 punkto d dalį.Teismas nustatė, kad draudimo apsaugos sąlygos Nr. 203 „IF MINI NAMAI“ numato, kad draudžiamajam įvykiui „vanduo“ priskiriama: vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų draudimo vietai patalpų, išskyrus atvejus, kai vanduo į gretimą patalpą pateko per angas arba nesandarumus (t. y. kiaurą stogą, nehermetiškas išorines sienas, atidarytus langus ar duris ir pan.), kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, įskaitant esamas angas arba nesandarumus nebaigtame statyti objekte ar atsiradusius dėl atliekamų statybos darbų (203.2.1 a p.). Vandens išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl šildymo, vandentiekio, nuotekų, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemų avarijos (vamzdžių trūkimo, nusimovimo ar užšalimo) arba iš įrangos, užtikrinančios pastato ar patalpos funkcionavimą ar stacionariai prijungtos prie vandentiekio (pvz. skalbyklė, indaplovės ir pan.), sudužusių ir suskilusių akvariumų, vandens lovų (203.2.1 b p.). Draudžiamųjų įvykių 6 lentelėje nurodyta vanduo, vandens prasiskverbimas iš gretimų draudimo vietai patalpų (e. b. 1 t. 6-18 l.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Lubų defektų priežasties nustatymo ataskaitoje Nr. 2015-07-08-1 nustatytos faktinės aplinkybės bei galimos buto apliejimo priežastys nesudaro pagrindo įvykusio įvykio (buto apliejimo) laikyti nedraudžiamuoju pagal Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 203 „IF MINI NAMAI“ 203.1 punkto nuostatas. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, be to, sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, negali būti aiškinamos plečiamai. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007).Teismas pažymėjo, kad Gyventojų turto draudimo sutartimi PSNTK Nr. 033433 5 punkte įtvirtintas susitarimas, kad draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ateityje, jeigu žala ateityje turtui būtų padaryta dėl tos pačios priežasties, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes jo sudarymas buvo sietas su 2007-05-14 sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi PSNTK Nr. 033433, gi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas pagal daug vėliau sudarytą 2014-08-26 draudimo sutartį (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr. 00082698).
Dėl draudimo išmokos priteisimo
Teismas nurodė, kad pats atsakovas, nors ir buvo atlikęs įvykio vietos apžiūrą, į bylą neteikė duomenų, kokio dydžio žalą ieškovas galimai galėjo patirti dėl įvykusio užliejimo įvykio. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad patenkinus ieškovo ieškinį bendra suma negalėtų būti didesne nei 1 822,80 EUR (1 909,69 EUR (suma gauta iš 1 921 EUR atėmus 16 poziciją sąmatoje) - 86,89 EUR išskaita). Atsakovas teikė duomenis, kad ieškovo pateiktas žalos įvertinimas – 4 006,31 Eur su PVM per didelis ir neatitinka pažeidimų atstatymo (e. b. 2 t. 120 l.).Teismas pažymėjo, jog apžiūros akte, kurį pasirašė ir pats ieškovas nėra nurodyta, jog reikia perdažyti sienas. Teismo vertinimu, bylos duomenų pagrindu nėra pagrįsta ieškovo teiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta 14 pozicija – sienų vidinių paviršių pagrindo gruntavimas (27,69 Eur be PVM), anksčiau dažytų sienų labai geras dažymas emulsiniais dažais (283,57 Eur be PVM). Lokalinėje sąmatoje šviestuvų ir difuzorių demontavimas ir montavimas pakabinamų lubų angose numatytas 14 vienetų, o pagal turto apžiūros aktą minimi - 6 vnt. įleidž. šviestuvų, 1 pakabinamas šviestuvas, todėl lokalinės sąmatos 13 eilutė laikytina pagrįsta tik 222,01 Eur suma be PVM. Be to, vertinant ieškovo teiktą lokalinę sąmatą apskritai nėra pagrįsta kokiu pagrindu yra skaičiuojamas papildomas darbo užmokestis (8 procentai), pridėtinės išlaidos (30 procentų), todėl minėtos sumos laikytinos nepagrįstomis, o jų nėra pagrindo priteisti. Pagrįsta nuostolių suma, vertinant bylos medžiagą bei aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas laikė 2 145,54 Eur su PVM. Šiuo atveju draudėjas ir naudos gavėjas yra fizinis asmuo. Ieškovui priteisiant draudimo išmoką taikytina 86,89 EUR išskaita pagal sudarytos draudimo sutarties sąlygas. Todėl ieškovo reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovui 2 058,65 Eur draudimo išmoką, o likusią ieškovo reikalavimo dalį teismas atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) IF P&C Insurance, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per IF P&C Insurance filialą apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. Teismas neteisingai įvertinęs įrodymus priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes nevertino, jog žalos atsiradimo priežastis yra pro hidroizoliacinį sluoksnį patekęs vanduo. Taigi teismas nevertino visos ataskaitos, kaip įrodymo, o tik pasirėmė jame nurodytais keliais sakiniais. Net jeigu ir vertinti tai, kad pagrindinė priežastis nenurodyta, ataskaitoje aiškiai nurodoma, jog įlaja yra per toli nuo vandens prasiskverbimo vietos, tuo tarpu vanduo patenka pro vietą, kuri yra ties buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų slenksčiais ir langų apačia, ir kurioje nurodoma, kad tarp metalinio profiliuočio ir hermetiko atsivėrę plyšiai. Taigi akivaizdu, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
9.2. Draudimo sutarties sąlyga numatė, jog draudžiamajam įvykiui „vanduo“ priskiriama vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų draudimo vietai patalpų, išskyrus atvejus, kai vanduo į gretimą patalpą pateko per angas arba nesandarumus, kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, įskaitant esamas angas arba nesandarumus (t.y. kiaurą stogą, nehermetiškas išorines sienas, atidarytus langus ar duris ir pan.), kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, įskaitant esamas angas arba nesandarumus nebaigtame statyti objekte ar atsiradusius dėl atliekamų statybos darbų.
9.3. Teismas, vertindamas užliejimo priežastį, nevertino taisyklių nuostatų, o tiesiog nurodė, jog taisyklėse nėra nurodyta angos sąvoka, ataskaitoje nenurodyta pagrindinė užliejimo priežastis, nors atsakovas ir aiškiai bei nedviprasmiškai nurodė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, nes nepatenka į sąlygos 203.2.1. apsaugos ribas. Ataskaitoje nurodyta, jog vanduo, ties durų slenksčiais patenka po hidroizoliaciniu sluoksniu, drenuojasi žemyn, kol pasiekia Buto Nr. 10 lubų apdailą. Pažymėtina, jog nėra proporcingas reikalavimas atsakovui nurodyti kiekvieno žodžio, turinčio bendrinę reikšmę, aiškinimo, juo labiau, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtino, jog Buto Nr. 12 terasa įrengta nesilaikant reikalavimų ir negavus leidimų, hermetikas sukietėjęs ir tarp metalinio profiliuočio ir hermetiko atsivėrę plyšiai. Teismui priėmus sprendimą ir nurodžius, jog nėra teisinio pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, teismas nepateikė jokių motyvų, kuriais remiantis padarė tokią išvadą, todėl laikytina, kad teismas pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles netinkamai išaiškino sutartį.
9.4. Teismas taip pat nurodė, kad sutartis turi būti aiškinama vartotojo naudai, tačiau teismas nenurodė kuo remiantis taisyklės bei konkreti sąlyga galėtų būti neaiški ar dviprasmiška. Priešingai, atsakovas labai konkrečiai nurodė kokie įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais pagal sąlygą „Vanduo“, o iš ataskaitoje nurodytų išvadų ir tyrimo analizės darytina išvada, kad žala padaryta būtent tokio įvykio metu, kuris pagal taisyklių nuostatas yra nedraudžiamasis.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Teismas nurodė, jog ankstesniais kartais draudimo išmoka buvo mokama, tačiau teismas nevertino atsakovo argumentų, kad ankstesni įvykiai buvo reguliuojami pagal kitas draudimo sutartis, buvo nustatytos kitos aplinkybės, lubų defektų atsiradimo priežastis nustatantys ekspertai buvo iškviesti pirmą kartą, net jeigu ir būtų analogiškos aplinkybės nustatytos ankstesniais kartais, draudimo bendrovė turi pareigą tirti draudimo priežastis kiekvieną kartą ir jos nesaisto ankstesni sprendimai.
9.6. Sutartyje - Suderinimo akte Nr. V/PS/1452 nebuvo nurodyta, jog šis susitarimas (draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ateityje, jeigu žala turtui būtų padaryta dėl tos pačios priežasties) galioja tik tol, kol galioja 2007-05-14 sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, todėl laikytina, kad šis susitarimas yra neterminuotas, o atsakovas net ir šiuo pagrindu turi teisę nemokėti draudimo išmokos, tačiau analizuodamas įvykio priežastis atliko tyrimą, pateikė ataskaitą, kurios ieškovas niekada neginčijo ir įvykį pripažino nedraudžiamuoju remiantis eksperto išvadomis pagal taisyklėse nustatytus nedraudžiamųjų įvykių apibrėžimus.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. G. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:
10.1. Atsakovas negalėjo taikyti Taisyklių 159 p. d dalį šiam įvykiui, kadangi šioje nuostatoje parašyta, jog žala neatlyginama tuo atveju, jeigu būna padarytos klaidos statant, įrengiant ir montuojant tik draudžiamąjį turtą. Ieškovas, su atsakovu sudaryta draudimo sutartimi (draudimo liudijimas serija PSNTA Nr.00082698) buvo apdraudęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo tarpu ekspertų ataskaitoje yra nustatyti pažeidimai projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant bute, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio ieškovas nedraudė, nestatė, nerekonstravo ir neremontavo, taigi nėra niekaip su kaimynystėje esančiu butu susijęs, bei negali nukentėti dėl svetimame turte padarytų klaidų.
10.2. Teismas pripažino, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu taip šalių kilo ginčas dėl Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 159 punkto d dalies traktavimo, taip pat jau pradėjus bylą nagrinėti, atsakovo atsiliepime nurodyto jau kito tų pačių Taisyklių punkto (203.2.1.), todėl ieškovas, kaip vartotojas, pagrįstai manė, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį su ieškovu, taikė jo atžvilgiu nesąžiningas ir nesuprantamas sąlygas. Kadangi ieškovas yra vartotojas, todėl, kilus ginčui, šalia bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos ir specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.
10.3. Įvertinus tą aplinkybę, jog apeliantas, pripažindamas įvykį nedraudžiamuoju, rėmėsi savo sukurtų taisyklių vienu punktu (159 d), o bylos teisme nagrinėjimo metu kitu (203.2. l), parodo atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas draudikas IF P& C Insurance AS, veikiantis per IF P& C Insurance AS filialą Lietuvoje, su draudėju ieškovu J. G. sudarė draudimo sutartį nuo 2014-09-07 iki 2015-09-06 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, draudimo. Nurodyta, kad draudžiama atkuriamąja verte. Draudimo galiojimo laikotarpiu butas buvo užlietas. Apie šį įvykį ieškovas pranešė atsakovui 2014-11-09. Atsakovas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis bei nepriklausomo eksperto išvadą, įvykį pripažino nedraudžiamuoju (vanduo į butą patenka dėl blogai atliktų stogo/terasos statybos ir rekonstravimo darbų). Pirmos instancijos teismas buto užliejimą pripažino draudžiamuoju įvykiu. Apelianto teigimu, teismas neteisingai įvertinęs įrodymus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes ginčo įvykis, vadovaujantis draudimo taisyklėmis, nelaikytinas draudžiamuoju. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.987 str. nurodoma, kad draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka mokama, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis. Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nurodyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. D. v. UADB „Baltijos garantas”, bylos Nr. 3K-3-1445/2002).Pagal Draudimo sutarties Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 017 Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 203 ,,If mini namai“ 203.2.1. p. draudžiamajam įvykiui „vanduo“ priskiriama: vandens prasiskverbimas iš draudėjui nepriklausančių gretimų draudimo vietai patalpų, išskyrus atvejus, kai vanduo į gretimą patalpą pateko per angas arba nesandarumus (t. y. kiaurą stogą, nehermetiškas išorines sienas, atidarytus langus ar duris ir pan.), kurių neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose, įskaitant esamas angas arba nesandarumus nebaigtame statyti objekte ar atsiradusius dėl atliekamų statybos darbų (203.2.1 a p.). Draudžiamajam įvykiui „vanduo“ taip pat priskiriamas vandens išsiveržimas ne pagal paskirtį dėl šildymo, vandentiekio, nuotekų, ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemų avarijos (vamzdžių trūkimo, nusimovimo ar užšalimo) arba iš įrangos, užtikrinančios pastato ar patalpos funkcionavimą ar stacionariai prijungtos prie vandentiekio (pvz. skalbyklė, indaplovės ir pan.), sudužusių ir suskilusių akvariumų, vandens lovų (203.2.1 b p.). Taisyklių 159 punkto d papunktis, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, numato, kad draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką, jeigu įvykis įvyksta dėl grunto tyrimo klaidų, klaidų projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, montuojant draudžiamą turtą.Byloje pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lubų defektų atsiradimo priežasties nustatymo ataskaita Nr. 2015-07-08-1, kurioje nustatyta, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, terasoje stogo danga įrengta nesilaikant STR 2.05.02:2001 ,,Statinio konstrukcijos. Stogai“ 67.3 ir 73.1 punktų, kuriuose reikalaujama, kad hidroizoliacinė danga ant stačių paviršių butų užleista 300 mm, o slenkstis įrengtas ne žemiau kaip 250 mm. Taip pat hidroizoliacinė danga nėra patikimai pritvirtinta prie pagrindo ir vietomis atšokusi – susiformavusios pūslės. Tiriamojoje buto Nr. 12 terasoje buvo įrengta viena įlaja, kuri buvo atitraukta nuo sienos per 465 mm ir nuo parapeto per 475 mm. Vadovaujantis STR 2.05.02:2001 ,,Statinio konstrukcijos. Stogai“ 66.1 punkto reikalavimais, turėjo būti įrengtos nemažiau kaip dvi įlajos arba viena įlaja bei perpylimo įrenginys parapete, taip pat pagal 66.5 punkto reikalavimus, įlaja tiek nuo sienos, tiek nuo parapeto turėjo būti įrengta nemažesniu kaip 500 mm atstumu. Ataskaitoje taip pat nurodyta, jog vanduo, ties durų slenksčiais patenka po hidroizoliaciniu sluoksniu, drenuojasi žemyn, kol pasiekia Buto Nr. 10 lubų apdailą. Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 159 punkto d papunktį ginčo įvykis galėtų būti pripažintas nedraudžiamuoju, tik tuo atveju, jei būtų nustatyti ieškovo buto konstrukcijų projektavimo, statymo, rekonstrukcijos klaidos, o ne virš jo esančio buto klaidos. Taisyklės aiškiai numatyta, kad ši nuostata galioja draudžiamam turtui, vadinasi - ieškovo butui. Lubų defektų atsiradimo priežasties nustatymo ataskaitoje nurodoma, kad vanduo pateko iš 12 buto terasos, o pagal Taisyklių Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 203 ,,If mini namai“ 203.2.1. p. draudžiamuoju įvykiu pripažintinas įvykis tada, kai vanduo prasiskverbia iš draudėjui nepriklausančių gretimų draudimo vietai patalpų. Taisyklių Draudimo apsaugos sąlygų Nr. 203 ,,If mini namai“ 203.2.1. p. nurodytos išimtys netaikytinos, nes byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo buto lubose būtų buvę angos ar kiti nesandarumai, kurie neturėtų būti išoriniuose atitvariniuose pastato ar patalpos elementuose ir pro kuriuos galėtų pratekėti vanduo. Priešingai, ataskaitoje nurodoma, kad vanduo dėl netinkamai užsandarintos terasoje esančio hidroizoliacinio sluoksnio ties durimis ir langais patenka į stogo konstrukcijas, o iš čia prasiskverbė pro ieškovo lubas. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad vandens pratekėjimas atsirado dėl buto, esančio Konstitucijos pr. 15-12, Vilniuje, terasoje esančių defektų. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo įvykio laikyti nedraudžiamuoju.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad 2008-05-07 Sutartyje - Suderinimo aktas Nr. V/PS/1452 negali būti vertinamas kaip teisiškai reikšmingas, nes jo sudarymas buvo susietas su 2007-05-14 sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartimi, kuria patvirtinta gyventojų turto draudimo polisas PSNTK Nr. 033433, tačiau šio susitarimo 5 p. nurodyta, jog draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ateityje, jeigu žala turtui būtų sudaryta dėl tos priežasties, nesiejant įvykio su draudimo sutartimi, priešingai, siejant su įvykiu. Apelianto teigimu, sutartyje nebuvo nurodyta, jog jis galioja tik tol, kol galioja 2007-05-14 sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis, todėl laikytina, kad šis susitarimas yra neterminuotas, o atsakovas net ir šiuo pagrindu turi teisę nemokėti draudimo išmokos. Su šiuo apelianto argumentu taip pat nėra jokio pagrindo sutikti, nes kaip matyti Sutartyje - Suderinimo aktas Nr. V/PS/1452 buvo pasirašytas galiojant 2007-05-14 sudaryta Gyventojų turto draudimo sutarčiai (2007.05.14 - 2008.05.13 imtinai). Sutartyje-suderinimo akto 2 punktu draudikas (apeliantas) įsipareigojo išmokėti draudimo išmoką pagal 2007-05-14 sudarytą draudimo polisą ieškovui, o šio susitarimo 5 punktu šalys susitarė, kad draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ateityje, jeigu žala turtui būtų padaryta dėl tos pačios priežasties. Taigi susitarimas buvo pasirašytas 2007-05-14 sutarties pagrindu, todėl susitarimas galiojo tik sutarties galiojimo laikotarpiu, o ne būsimoms sutartims. Be to, net jei sutikti su apelianto pozicija, kad 2008-05-07 susitarimas galiojo ir po 2007-05-14 sutarties sudarytai 2014-08-26 draudimo sutarčiai, tuomet susitarimas negaliotų vien dėl to, kad, kaip apeliantas savo procesiniuose dokumentuose tiek pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, visi ieškovo buto apliejimai buvo skirtingi, t.y. apliejimai įvyko skirtingomis aplinkybėmis. 2008-05-07 susitarime nurodyta, kad draudikas yra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką ateityje, jeigu žala turtui būtų padaryta dėl tos pačios priežasties, o laikyti, kad 2008-05-07 susitarimas eliminuoja visas būsimų šalių sudarytų draudimo sutarčių su buto vandens apliejimu susijusias sąlygas būtų nelogiška ir nesąžininga ieškovo kaip silpnesniosios šalies – vartotojo atžvilgiu.Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 str., 263 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.