Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos advokatės Alisos Kostiuk apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį D. Ž. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla D. Ž. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 644 877 Lt (186 769,29 Eur) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Taip pat nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį A. G. ir K. D. nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuteista už tai, kad būdama UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), rūbų rūšiuotoja, turėjusi teisę disponuoti UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) AB Parex banke, nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d., turėdama išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas, per 7 kartus, AB „Parex“ banke, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) išėmė grynuosius pinigus – 290 100,55 Lt, kurių į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą neįnešė ir tokiu būdu juos pasisavino, o būtent: 1) 2005 m. vasario 24 d. iš sąskaitos išėmė grynaisiais – 49 350 Lt ir juos pasisavino; 2) 2005 m. kovo 7 d. – 16 815,14 Lt ir juos pasisavino; 3) 2005 m. kovo 18 d. – 49 700 Lt ir juos pasisavino; 4) 2005 m. kovo 23 d. – 43 816,03 Lt ir juos pasisavino; 5) 2005 m. kovo 30 d. – 30 880 Lt ir juos pasisavino; 6) 2005 m. balandžio 11 d. – 49 750 Lt ir juos pasisavino; 7) 2005 m. balandžio 14 d. – 49 789,38 Lt ir juos pasisavino. Tokiu būdu D. Ž. nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 290 100,55 Lt UAB „D“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

A. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas, iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Hansabankas“, per 5 kartus išėmė 175 233 Lt, jų neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą, kurių išėmimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), užregistruotas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Hansabankas išraše, ir juos pasisavino, o būtent: 1) 2005 m. liepos 14 d. UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktorius A. Ž. iš sąskaitos išėmė grynaisiais 40 833 Lt; 2) 2005 m. rugpjūčio 4 d. – 300 Lt; 3) 2005 m. rugpjūčio 5 d. – 40 000 Lt; 4) 2005 m. rugsėjo 12 d. – 45 400 Lt; 5) 2005 m. spalio 10 d. – 48 700 Lt. Tokiu būdu, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. A. Ž. pasisavino 175 233 Lt UAB „D“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Ž., būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, 2005 m. rugpjūčio 3 d., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas, Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini), iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB „Parex“ banke, išėmė 5 179,20 Lt, jų neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą, kurių išėmimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), užregistruotas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB „Parex“ banke išraše ir juos pasisavino.

Iš viso A. Ž. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 180 412,20 Lt UAB „D“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

N. N. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. birželio 22 d., turėdamas išankstinį tikslą pasisavinti UAB „D“ (duomenys pakeisti) turtą – pinigines lėšas, per 7 kartus iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB Parex banke, išėmė 296 826,70 Lt, kurių neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą, kurių išėmimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) užregistruotas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB „Parex“ banke išraše, ir juos pasisavino, o būtent: 1) 2005 m. balandžio 19 d. N. N. iš sąskaitos išėmė grynaisiais 49 823,90 Lt; 2) 2005 m. balandžio 25 d. – 36 730 Lt; 3) 2005 m. gegužės 13 d. – 48 140 Lt; 4) 2005 m. birželio 7 d. – 44 540 Lt; 5) 2005 m. birželio 10 d. – 49 400 Lt; 6) 2005 m. birželio 16 d. – 34 355,36 Lt; 7) 2005 m. birželio 22 d. – 33 837,44 Lt. Tokiu būdu N. N. nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. birželio 22 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – 296 826,70 Lt UAB „D“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų.

D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 13 d., būdama UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktore, UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo nenustatytu laiku įgijo dėvėtų rūbų, o jų įsigijimą laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2005 m. sausio 12 d. įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė žinomai netikrais, UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentais – dvejomis Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis: 1) 2005-01-05 PVM sąskaita-faktūra Nr. 000050 – 245 000 Lt, PVM – 44 100 Lt, iš viso – 289 100 Lt; 2) 2005-01-12 PVM sąskaita-faktūra Nr. 000052 – 228 000 Lt, PVM – 41 040 Lt, iš viso – 269 040 Lt. Šias sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) D. Ž. pateikė bendrovės buhalterei D. M., nurodydama jas įtraukti į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą. D. M., nesuvokdama D. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir remdamasi D. Ž. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, patikslino 2005 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją, kurią pasirašė UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktorius N. N., nežinodamas, kad realiai sandoriai tarp UAB „D“ (duomenys pakeisti) ir UAB „E“ (duomenys pakeisti) neįvyko ir 2005 m gegužės 6 d. ją pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005 m. gegužės 6 d. pateiktoje 2005 m. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. sausio mėnesio 85 140 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 85 140 Lt. Tokiu būdu D. Ž. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo turtinę teisę į 85 140 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės –sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 85 140 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 9 d. UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo nenustatytu laiku įgijo dėvėtų rūbų, o jų įsigijimą įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė žinomai netikrais, UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentais – 7 (septyniomis) PVM sąskaitomis – faktūromis, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 1) 2005-09-01 PVM sąskaita-faktūra serija TEP Nr. 0000176 – 68200 Lt, PVM – 12276 Lt, iš viso – 80476 Lt; 2) 2005-09-02 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000177 – 68200 Lt, PVM – 12276 Lt, iš viso – 80476 Lt; 3) 2005-09-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000178 – 73997 Lt, PVM – 13319,46 Lt, iš viso – 87316,46 Lt; 4) 2005-09-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000178/1 – 59620 Lt, PVM – 10731,60 Lt, iš viso – 70351,60 Lt; 5) 2005-09-06 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000203 – 84700 Lt, PVM – 15246 Lt, iš viso – 99946 Lt; 6) 2005-09-07 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000204 – 76560 Lt, PVM – 13780,80 Lt, iš viso – 90340,80 Lt; 7) 2005-09-09 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000205 – 47487 Lt, PVM – 8547,66 Lt, iš viso – 56034,66 Lt, pagal kurias, dėvėti rūbai tariamai įgyti iš UAB „T“ (duomenys pakeisti).

Tęsdamas nusikalstamą veiką A. Ž. pagal 7 (septynias) 2005 m. rugsėjo mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-09-01 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000176; 2) 2005-09-02 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000177; 3) 2005-09-05 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000178; 4) 2005-09-05 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000178/1; 5) 2005-09-06 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000203; 6) 2005-09-07 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000204; 7) 2005-09-09 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000205, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, patikslino 2005 m. rugsėjo mėnesio PVM deklaraciją, kurią patvirtino savo parašu ir šią deklaraciją 2006 m. sausio 13 d. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2006 m. sausio 13 d. pateiktoje 2005 m. rugsėjo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. rugsėjo mėnesio 86 178 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 86 178 Lt. Tokiu būdu A. Ž. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 86 178 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir taip išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 86 178 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

N. N. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. birželio 1 d. apgaule, kitų – UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės 473 559 Lt PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

N. N., būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę finansinę veiklą, UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir tyrimo nenustatytu laiku įgijo dėvėtų rūbų, o jų įsigijimą laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. įmonės buhalterinėje apskaitoje pagrindė žinomai netikrais, UAB „E“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), apskaitos dokumentais – 12 PVM sąskaitų-faktūrų, taip pat dėvėtų rūbų įsigijimą nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2005 m. gegužės 27 d. pagrindė žinomai netikrais UAB „T“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentais – 15 PVM sąskaitų-faktūrų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys: 2005-01-26 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000060 – 76340 Lt, PVM – 13741,20 Lt, iš viso – 90081,20 Lt; 2005-01-28 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000070 – 213 000 Lt, PVM – 38 340 Lt, iš viso – 251 340 Lt; 2005-02-07 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000074 – 90 800 Lt, PVM – 16 344 Lt, iš viso – 107 144 Lt; 2005-02-14 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000079 – 95 400 Lt, PVM – 17 172 Lt, iš viso – 112 572 Lt; 2005-02-21 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000083 – 125 000 Lt, PVM – 22 500 Lt, iš viso – 147 500 Lt; 2005-02-28 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000087 – 97 920 Lt, PVM – 17 625,60 Lt, iš viso – 115 545,60 Lt; 2005-03-02 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000091 – 284 580 Lt, PVM – 51 224,40 Lt, iš viso – 335 804,40 Lt; 2005-03-16 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000105 – 234 180 Lt, PVM – 42 152,40 Lt, iš viso – 276 332,40 Lt; 2005-04-01 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000150 – 43 002 Lt, PVM – 7 740,36 Lt, iš viso – 50 742,36 Lt; 2005-04-05 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000152 – 42 993 Lt, PVM – 7 738,74 Lt, iš viso – 50 731,74 Lt; 2005-04-08 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000153 – 43 002 Lt, PVM – 7 740,36 Lt, iš viso – 50 742,36 Lt; 2005-04-12 PVM sąskaita-faktūra ERM Nr. 000154 – 43 038 Lt, PVM – 7 746,84 Lt, iš viso – 50 784,84 Lt, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įgyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti), bei 2005-03-25 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000143 – 35 100 Lt, PVM – 6 318 Lt, iš viso – 41 418 Lt, 2005-03-31 PVM sąskaita-faktūra Serija TER Nr. 0000001 – 50 004 Lt, PVM – 9 000,72 Lt, iš viso – 59 004,72 Lt; 2005-04-04 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000141 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 2005-04-11 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000142 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt, 2005-04-15 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000144 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 2005-04-21 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000145 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 2005-04-26 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000146 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 2005-05-02 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000147 – 140 000 Lt, PVM – 25 200 Lt, iš viso – 165 200 Lt; 2005-05-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000148 – 140 280 Lt, PVM – 25 250,40 Lt, iš viso – 165 530,40 Lt; 2005-05-09 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000149 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt; 2005-05-12 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000150 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt; 2005-05-17 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000151 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt; 2005-05-20 PVM sąskaita-faktūra serija TEP Nr. 0000152 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt; 2005-05-23 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000153 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt; 2005-05-27 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000154 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įgyti iš UAB „T“ (duomenys pakeisti).

Tęsdamas nusikalstamą veiką N. N. įmonės buhalterei D. M. pateikė 2 (dvi) 2005 metų sausio mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-01-26 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000060; 2) 2005-01-28 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000070, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir nurodė jas įtraukti į apskaitą. D. M., nesuvokdama N. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir remdamasi N. N. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, patikslino 2005 m. sausio mėnesio PVM deklaraciją, kurią pasirašius N. N., ją 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005 m. gegužės 6 d. pateiktoje 2005 m. sausio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. sausio mėnesio 52 081 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 52 081 Lt. Tokiu būdu N. N. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 52 081 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 52 081 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tęsdamas nusikalstamą veiką N. N. įmonės buhalterei D. M. pateikė 4 (keturias) 2005 metų vasario mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-02-07 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000074; 2) 2005-02-14 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000079; 3) 2005-02-21 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000083; 4) 2005-02-28 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000087, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti), ir nurodė jas įtraukti į apskaitą. D. M., nesuvokdama N. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir remdamasi N. N. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, patikslino 2005 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją, kurią pasirašius N. N., ją 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005 m. gegužės 6 d. pateiktoje 2005 m. vasario mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. vasario mėnesio 73 642 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 73 642 Lt. Tokiu būdu N. N. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 73 642 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 73 642 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tęsdamas nusikalstamą veiką N. N. įmonės buhalterei D. M. pateikė 4 (keturias) 2005 metų kovo mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000091; 2) 2005-03-16 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000105; 3) 2005-03-25 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000143; 4) 2005-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TER Nr. 0000001, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) bei UAB „T“ (duomenys pakeisti) ir nurodė jas įtraukti į apskaitą. D. M., nesuvokdama N. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir remdamasi N. N. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, patikslino 2005 m. kovo mėnesio PVM deklaraciją, kurią pasirašius N. N., ją 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005 m. gegužės 6 d. pateiktoje 2005 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. kovo mėnesio 108 696 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 108 696 Lt. Tokiu būdu N. N. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 108 696 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 108 696 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tęsdamas nusikalstamą veiką N. N. įmonės buhalterei D. M. pateikė 9 (devynias) 2005 metų balandžio mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-04-01 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000150; 2) 2005-04-05 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000152; 3) 2005-04-08 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000153; 4) 2005-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą ERM Nr. 000154; 5) 2005-04-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000141; 6) 2005-04-11 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000142; 7) 2005-04-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000144; 8) 2005-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000145; 9) 2005-04-26 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000146, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „E“ (duomenys pakeisti) bei UAB „T“ (duomenys pakeisti), ir nurodė jas įtraukti į apskaitą. D. M., nesuvokdama N. N. nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir remdamasi N. N. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, patikslino 2005 m. balandžio mėnesio PVM deklaraciją, kurią pasirašius N. N., ją 2005 m. gegužės 6 d. pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. 2005 m. gegužės 6 d. pateiktoje 2005 m. balandžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. balandžio mėnesio 128 166 Lt pirkimo PVM ir taip deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 128 166 Lt. Tokiu būdu N. N. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 128166 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 128 166 Lt pridėtinės vertės mokesčio.

Tęsdamas nusikalstamą veiką N. N. pagal 8 (aštuonias) 2005 m. gegužės mėnesio PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2005-05-02 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000147; 2) 2005-05-05 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000148; 3) 2005-05-09 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000149; 4) 2005-05-12 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000150; 5) 2005-05-17 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000151; 6) 2005-05-20 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000152; 7) 2005-05-23 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000153; 8) 2005-05-27 PVM sąskaitą-faktūrą Serija TEP Nr. 0000154, kuriose nurodytos žinomai neatitinkančios tikrovės ūkinės operacijos, pagal kurias dėvėti rūbai tariamai įsigyti iš UAB „T“ (duomenys pakeisti), užpildė 2005 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją, kurią pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip, jo užpildytoje ir pateiktoje PVM deklaracijoje už 2005 m. gegužės mėnesį buvo nurodyti neteisingi duomenys apie UAB „D“ (duomenys pakeisti) 2005 m. gegužės mėnesio 110 974 Lt pirkimo PVM ir taip buvo deklaruota mažiau mokėtina į biudžetą PVM suma – 110 974 Lt. Tokiu būdu N. N. apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai įgijo teisę į 110 974 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės – sumokėti į Lietuvos Respublikos biudžetą 110 974 Lt PVM.

D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2005 m. sausio 13 d. tyčia, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, organizavo apgaulingą UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

D. Ž., nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. sausio 13 d. būdama UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktore, nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2005 m. sausio 13 d. tyčia, siekdama iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, duodama nurodymus bendrovės buhalterei D. M., nesuvokusiai D. Ž. nusikalstamų veiksmų esmės, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens(ų), kuris(ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(ai) arba pirmoji(-osios) vardo (-ų) raidė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės-finansinės operacijos, o būtent: nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2005 m. sausio 12 d. UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu įsigijo dėvėtus rūbus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku, o jų įsigijimą pagrindė žinomai netikrais UAB „E“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentais – dvejomis PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu: 1) 2005-01-05 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000050; 2) 2005-01-12 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000052, kurias D. Ž. nurodymu bendrovės buhalterė D. M., nesuvokusi D. Ž. nusikalstamų veiksmų esmės, įtraukė ankščiau minėtas PVM sąskaitas-faktūras į bendrovės buhalterinę apskaitą ir taip, UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje buvo atvaizduotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – dėvėtų rūbų pirkimas iš UAB “E” (duomenys pakeisti).

A. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, organizavo apgaulingą UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. Ž., būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens(ų), kuris(ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(ai) arba pirmoji(-osios) vardo(-ų) raidė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos, 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės-finansinės operacijos taip pat neatvaizduotos įvykusios ūkinės-finansinės operacijos, o būtent:

A. Ž. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Hansabankas, per 5 (penkis) kartus išėmė grynuosius pinigus – 175 233 Lt: 1) 2005-07-14 iš sąskaitos išėmė grynais – 40 833 Lt; 2) 2005-08-04 iš sąskaitos išėmė grynais – 300 Lt; 3) 2005-08-05 iš sąskaitos išėmė grynais – 40 000 Lt; 4) 2005-09-12 iš sąskaitos išėmė grynais – 45 400 Lt; 5) 2005-10-10 iš sąskaitos išėmė grynais – 48 700 Lt, kurių neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą.

Taip pat A. Ž. 2005 m. rugpjūčio 3 d. iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB Parex banke, išėmė grynais 5 179,20 Lt, kurių neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą.

Taip pat A. Ž. laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 9 d. UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu įsigijo dėvėtus rūbus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku, o jų įsigijimą pagrindė 7 (septyniomis) PVM sąskaitomis-faktūromis, iš viso 478 764 Lt, PVM – 86 177,52 Lt, bendrai 564 941,52 Lt, išrašytomis UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu: 1) 2005-09-01 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000176; 2) 2005-09-02 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000177; 3) 2005-09-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000178; 4) 2005-09-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000178/1; 5) 2005-09-06 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000203; 6) 2005-09-07 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000204; 7) 2005-09-09 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000205, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą dėvėtų rūbų pirkimą iš UAB „T“ (duomenys pakeisti), šias PVM sąskaitas-faktūras įtraukė į apskaitą, UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje atvaizduodamas realiai neįvykusias ūkines operacijas.

Taip pat A. Ž. laikotarpiu nuo 2005-09-02 iki 2005-09-30 patvirtino 20 kasos pajamų orderio kvitų, išrašytų UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu: 1) 2005-09-02 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000156; 2) 2005-09-05 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000157; 3) 2005-09-07 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000158; 4) 2005-09-08 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000159; 5) 2005-09-09 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000160; 6) 2005-09-10 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000161; 7) 2005-09-12 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000162; 8) 2005-09-13 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000163; 9) 2005-09-14 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000164; 10) 2005-09-15 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000165; 11) 2005-09-16 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000166; 12) 2005-09-19 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000168; 13) 2005-09-21 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000169; 14) 2005-09-22 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000170; 15) 2005-09-23 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000171; 16) 2005-09-26 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000173; 17) 2005-09-27 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000174; 18) 2005-09-28 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000175; 19) 2005-09-29 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000176; 20) 2005-09-30 kasos pajamų orderio kvitas TER Nr. 000177, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys, juos pats įtraukė į apskaitą ir taip UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo realiai neįvykusias finansines operacijas – 983 500 Lt sumokėjimą UAB „T“ (duomenys pakeisti).

N. N. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2005-01-26 iki 2005-06-22 tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, organizavo apgaulingą UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

N. N., būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) vadovas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. birželio 22 d., tyčia, siekdamas iškreipti išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad privalomi šie apskaitos rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens(ų), kuris(ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas(ai) arba pirmoji(-osios) vardo (-ų) raidė(-ės), parašas(-ai) ir pareigos, 6 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo atvaizduotos neįvykusios ūkinės-finansinės operacijos, taip pat neatvaizduotos įvykusios ūkinės-finansinės operacijos, o būtent:

N. N. UAB „D“ (duomenys pakeisti) vardu įsigijo dėvėtus rūbus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir nenustatytu laiku, o jų įsigijimą nuo 2005 m. sausio 26 d. iki 2005 m. balandžio 12 d. pagrindė 12 (dvylika) PVM sąskaitų-faktūrų, iš viso 1 389 255 Lt, PVM – 250 065,90 Lt, bendrai – 1 636 320,90 Lt sumai, išrašytų UAB „E“ (duomenys pakeisti) vardu, kuriose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamai įsigytus dėvėtus rūbus iš UAB „E“ (duomenys pakeisti), kurias atvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje: 1) 2005-01-26 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000060; 2) 2005-01-28 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000070; 3) 2005-02-07 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000074; 4) 2005-02-14 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000079; 5) 2005-02-21 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000083; 6) 2005-02-28 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000087; 7) 2005-03-02 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000091; 8) 2005-03-16 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000105; 9) 2005-04-01 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000150; 10) 2005-04-05 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000152; 11) 2005-04-08 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000153; 12) 2005-04-12 PVM sąskaita-faktūra Serija ERM Nr. 000154.

N. N. nuo 2005-03-25 iki 2005-05-27 pagal 15 (penkiolika) PVM sąskaitų-faktūrų iš viso 1 241 624 Lt, PVM – 223 492,32 Lt, bendrai – 1 465 116,32 Lt sumai pagrindė tariamą dėvėtų rūbų įsigijimą iš UAB „T“ (duomenys pakeisti), kurias atvaizdavo bendrovės buhalterinėje apskaitoje: 1) 2005-03-25 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000143, – 35 100 Lt, PVM – 6 318 Lt, iš viso Lt – 41 418 Lt; 2) 2005-03-31 PVM sąskaita-faktūra Serija TER Nr. 0000001 – 50004 Lt, PVM – 9 000,72 Lt, iš viso – 59 004,72 Lt; 3) 2005-04-04 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000141 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 4) 2005-04-11 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000142 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 5) 2005-04-15 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000144 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 6) 2005-04-21 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000145 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 7) 2005-04-26 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000146 – 108 000 Lt, PVM – 19 440 Lt, iš viso – 127 440 Lt; 8) 2005-05-02 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000147 – 140 000 Lt, PVM – 25 200 Lt, iš viso – 165 200 Lt; 9) 2005-05-05 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000148 – 140 280 Lt, PVM – 25 250,40 Lt, iš viso – 165 530,40 Lt; 10) 2005-05-09 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000149 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt; 11) 2005-05-12 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000150 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt, 12) 2005-05-17 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000151 – 90 480 Lt, PVM – 16 286,40 Lt, iš viso – 106 766,40 Lt; 13) 2005-05-20 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000152 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt; 14) 2005-05-23 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000153 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt; 15) 2005-05-27 PVM sąskaita-faktūra Serija TEP Nr. 0000154 – 21 600 Lt, PVM – 3 888 Lt, iš viso – 25 488 Lt.

N. N. nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. birželio 22 d., iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), esančios AB Parex banke, per 7 kartus išėmė iš viso 296 826,70 Lt: 1) 2005-04-19 iš sąskaitos išėmė grynaisiais – 49 823,90 Lt; 2) 2005-04-25 – 36 730 Lt; 3) 2005-05-13 – 48 140 Lt; 4) 2005-06-07 – 44 540 Lt; 5) 2005-06-10 – 49 400 Lt; 6) 2005-06-16 – 34 355,36 Lt; 7) 2005-06-22 – 33 837,44 Lt, kurių neįtraukė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais grynųjų pinigų gavimo į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą.

Gynėja pažymi, kad A. G. ir K. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) dideliais kiekiais nupirkdavo iš UAB „T“ (duomenys pakeisti) dėvėtus rūbus. Atkreipia dėmesį, jog visi kaltinamieji šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įmonės vadovais, nedisponavo įmonės buhalteriniais dokumentais, todėl nuosprendyje nurodytas argumentas, jog nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimą UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai, vertintinas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes reikalaujama įrodinėti aplinkybes, kurių įrodyti kaltinamieji negali dėl objektyvių priežasčių. Banko sąskaitų išklotinės patvirtina tik pinigų išgryninimo faktą. Byloje taip pat nėra paneigti nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. parodymai, kad pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už įsigytas prekes ir darbo užmokesčio mokėjimui, ir ne dėl jų kaltės UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje nebuvo išsaugoti pirminiai buhalteriniai dokumentai. Tvirtina, kad jos ginamieji, UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriais būdami skirtingais laikotarpiais, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, prekių įgijimą pagrįsdami tais dokumentais, kuriuos gavo iš prekių tiekėjo – UAB „T“ (duomenys pakeisti).

Gynėja taip pat pažymi, jog ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas neobjektyviai ir tendencingai. Tai patvirtina bylos grąžinimas ikiteisminiam tyrimui papildyti, kurio metu papildomai buvo apklausti kaltinamieji ir liudytojai. Ginamosios D. Ž. skirtingą poziciją ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu advokatė aiškina tendencingai atliekamu ikiteisminiu tyrimu ir poveikiu jos ginamajai.

Nuteistieji D. Ž. ir A. Ž. bei jų gynėja advokatė Alisa Kostiuk atsikirtimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji D. Ž. ir A. Ž. bei jų gynėja prašė D. Ž. ir A. Ž. gynėjos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo N. N. gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje apeliacinių skundų dėl N. N. pripažinimo kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat dėl baudžiamosios bylos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukimo D. Ž., A. Ž. ir N. N. suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui nėra gauta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas teisiamojo posėdžio metu ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų ir pagrįstai N. N. pripažino kaltu dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai nutraukė D. Ž., A. Ž. ir N. N. baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šioje bylos dalyje nenustatyta esminių BPK pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl D. Ž., A. Ž. ir N. N. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž., A. Ž. ir N. N. buvo išteisinti dėl jiems pareikštų kaltinimų apgaule UAB „D“ (duomenys pakeisti) naudai išvengus didelės vertės turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei prašoma D. Ž., A. Ž. ir N. N. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

Pažymėtina, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daroma išvada, jog Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl D. Ž., A. Ž. ir N. N. inkriminuoto sukčiavimo, įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos, esminių BPK pažeidimų šioje bylos dalyje nenustatyta, todėl D. Ž., A. Ž. ir N. N. pagrįstai išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

D. Ž., A. Ž. ir N. N. teisme neigė, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) sandoriai su UAB „E“ (duomenys pakeisti) ir UAB „T“ (duomenys pakeisti) buvo fiktyvūs. Teisiamojo posėdžio metu apklausti buvę UAB „T“ (duomenys pakeisti) direktoriai K. D. ir A. G. taip pat teigė, jog sandoriai su UAB „D“ (duomenys pakeisti) buvo realūs – pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dėvėti rūbai buvo parduoti. Nors apklausiami ikiteisminio tyrimo metu D. Ž., A. Ž., N. N., K. D. ir A. G. pripažino sandorių fiktyvumą, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo ikiteisminio tyrimo parodymų nepatvirtino. Teisėjo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teisminio nagrinėjimo metu duotais asmenų parodymais, kadangi šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausti nebuvo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį gali būti perskaitomi tik byloje esantiems įrodymams patikrinti, t. y. tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, apkaltinamasis nuosprendis vien šiais duomenimis negali būti grindžiamas. Nagrinėjamoje byloje kitų įrodymų, kurie atitiktų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nėra. Byloje esančios specialisto išvados iš esmės yra paremtos asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patvirtinti teisminio nagrinėjimo metu.

2013 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada ir specialų tyrimą atlikusios R. K. paaiškinimai, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) 2005 metų PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti ūkinių operacijų duomenys (ūkinių operacijų turinys, rezultatas pinigine ir kiekine išraiška) neatitinka tikrovės, buvo paremti išimtinai liudytojo R. P. parodymais, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių, ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų D. Ž. ir N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių jie teisminio nagrinėjimo metu nepatvirtino. Kadangi tiek specialisto išvada, tiek R. K. paaiškinimai pagrįsti teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais, todėl minėti įrodymai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Analogiškai teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais yra paremtos 2011 m. kovo 21 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados, specialų tyrimą atlikusios R. K. paaiškinimai, kad UAB „T“ (duomenys pakeisti) išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka tikrovės, nes neva UAB „T“ (duomenys pakeisti) pagal PVM sąskaitas-faktūras nepardavė UAB „D“ (duomenys pakeisti) dėvėtų rūbų. Iš specialisto išvadų matyti, jog darant išvadas buvo remiamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais D. Ž., A. Ž., N. N., K. D. ir A. G. parodymais, kurių, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, teisminio bylos nagrinėjimo metu šie asmenys nepatvirtino.

Be to, specialisto išvadose dėl UAB „T“ (duomenys pakeisti) finansinės-ūkinės veiklos iš esmės yra atkartotos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. birželio 18 d. patikrinimo akto Nr. 7.-06-10-6 išvados, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti), neturėdama veiklos vykdymo vietos, veiklai reikalingų išteklių (samdomų tam tikros kvalifikacijos darbuotojų, ilgalaikio turto, transporto priemonių, prekių ir pan.) ir nesudariusi bendradarbiavimo sutarčių su kitomis įmonėmis, kurios galėjo atlikti PVM sąskaitose-faktūrose įformintas bendrovės vardu paslaugas, ekonominės veiklos ir ūkinių operacijų realiai nevykdė, dėvėtų rūbų įsigijusi nebuvo, todėl jų parduoti negalėjo. Tačiau Klaipėdos apskrities VMI patikrinimo akto išvados ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino. Mokestinio patikrinimo akte fiktyviais sandoriais pripažinti ne tik K. D. ir A. G. vadovavimo metu UAB „T“ (duomenys pakeisti) su UAB „D“ (duomenys pakeisti) sudaryti sandoriai, bet ir M. Z. vadovavimo metu nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudaryti sandoriai, bet pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis niekam nebuvo inkriminuotas sukčiavimas pagal M. Z. išrašytas UAB „T“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas-faktūras. Be to, prokurorės apeliaciniame skunde taip pat pripažįstama, jog M. Z. vadovavimo UAB „T“ (duomenys pakeisti) metu suklastotų PVM sąskaitų-faktūrų nebuvo nustatyta. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nepasitvirtino pagrindinė mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti) realiai ūkinės veiklos nevykdė, nebuvo įsigijusi dėvėtų rūbų ir jų negalėjo parduoti UAB „D“ (duomenys pakeisti). Tiek M. Z., tiek K. D. ir A. G. teisiamojo posėdžio metu vienodai aiškino dėvėtų rūbų pardavimo UAB „D“ (duomenys pakeisti) procesą – dėvėtų rūbų siuntos iš karto būdavo pristatomos į UAB „D“ (duomenys pakeisti) sandėlį, kur būdavo iškraunamos, pasveriamos, perrūšiuojamos, po to atitinkamai išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog UAB „T“ (duomenys pakeisti) ne tik vadovaujant M. Z., bet ir K. D. bei A. G. lygiai taip pat galėjo parduoti UAB „D“ (duomenys pakeisti) dėvėtus rūbus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina D. Ž., A. Ž. ir N. N. inkriminuotų veikų aplinkybių, iš byloje surinktų įrodymų visumos negalima daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados dėl D. Ž., A. Ž. ir N. N. kaltės padarius jiems inkriminuotas veikas, todėl jie pagrįstai išteisinti dėl pareikštų kaltinimų apgaule išvengus didelės vertės turtinės prievolės – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išteisinantis A. Ž. ir N. N. dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, nors jie buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies, dėstant motyvus dėl išteisinimo aptariama būtent BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl toks nuosprendžio netikslumas laikytinas ne netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, o nuosprendžio esmės nekeičiančiu rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas.

Dėl D. Ž. ir A. Ž. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Apeliaciniame skunde nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažįstant D. Ž. ir A. Ž. kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl turto pasisavinimo.

Pažymėtina, kad kaltinamieji ir jų gynėjai gali teikti teismui savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien kaltinamiesiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

Įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl D. Ž. ir A. Ž. nusikalstamos veikos yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis nėra. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, D. Ž. ir A. Ž. gynėjos apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija yra tapati nuteistųjų ir jų gynėjos pozicijai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliaciniame skunde iš esmės atkartota nuteistųjų gynėjos baigiamoji kalba. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir aptartos skundžiamame nuosprendyje.

Skundžiamu nuosprendžiu D. Ž. ir A. Ž. nuteisti už jiems patikėto ir jų žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto – UAB „D“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimą, o būtent: D. Ž. nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. per 7 kartus iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos išėmė 290 100,55 Lt, A. Ž. nuo 2005 m. liepos 14 d. iki 2005 m. spalio 10 d. iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos per 6 kartus išėmė 180 412,20 Lt, kurių neįnešė į UAB „D“ (duomenys pakeisti) kasą.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

Nors D. Ž. inkriminuotos veikos laikotarpiu UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriumi buvo N. N., bet D. Ž. turėjo teisę disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. Pati D. Ž. parodė, kad tuo metu banke nebuvo patvirtintas naujojo direktoriaus N. N. parašas, todėl pinigus nuo banke esančios įmonės sąskaitos nuiminėjo ji. Tuo tarpu A. Ž. jam inkriminuotos veikos laikotarpiu buvo UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriumi ir taip pat turėjo teisę disponuoti įmonės sąskaitose esančiomis lėšomis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. Ž. ir A. Ž. išėmė iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) banko sąskaitos jiems inkriminuotas pinigų sumas. To neneigia ir patys nuteistieji, bet tvirtina, kad iš įmonės sąskaitos išimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms. Tačiau byloje surinkti duomenys pastarosios aplinkybės nepatvirtina. UAB „D“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje iš sąskaitos išimtų pinigų įnešimas į įmonės kasą neužfiksuotas, kas paneigia D. Ž. ir A. Ž. teiginius apie pinigų įnešimą į kasą ir kasos pajamų orderių išrašymą. Taip pat nuteistieji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių iš banko sąskaitos išimtų piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms, tik deklaratyviai teigė, jog pinigai buvo panaudoti apyvartinėms lėšoms, atsiskaitymui su kreditoriais, darbo užmokesčiui mokėti. Vien tai, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) vykdė ūkinę – komercinę veiklą, nesant objektyvių ir neginčijamų duomenų apie iš banko sąskaitos išimtų ir į įmonės kasą neįneštų piniginių lėšų panaudojimą, nepatvirtina piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. Ž. aiškindama piniginių lėšų panaudojimą buvo nenuosekli – teigė, jog išimtus pinigus perduodavo įmonės direktoriui N. N., bet tuo pačiu aiškino, kad pinigai buvo panaudoti seniems įsiskolinimams padengti. N. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neigė gavęs pinigus iš D. Ž.. Nuosekliais N. N. parodymais netikėti nėra pagrindo, be to, N. N. parodymai atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes. Akivaizdu, jog išimdami iš įmonės sąskaitos pinigines lėšas ir jų neįnešdami į įmonės kasą nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikaltimus padarė veikdami tiesiogine tyčia.

Byloje nebuvo nustatyta, kaip buvo panaudoti iš įmonės sąskaitos išimti ir į kasą neįnešti pinigai, bet pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2014).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus ir perkėlė įrodinėjimo pareigą nuteistiesiems. Kasacinės instancijos teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tvirtinimai, jog bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti, kad įmonės turtas buvo pasisavintas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-332/2014 ir kt.).

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad D. Ž. ir A. Ž. iš įmonės sąskaitos išimtos piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaitymui su UAB „T“ (duomenys pakeisti), kadangi nesutampa pinigų išėmimo iš sąskaitos ir kasos pajamų orderių išrašymo datos. Kasos pajamų orderiai dėl 983 500 Lt sumokėjimo UAB „T“ (duomenys pakeisti) buvo išrašyti laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d., kai D. Ž. pinigus iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos išėmė laikotarpiu nuo 2005 m. vasario 24 d. iki 2005 m. balandžio 14 d. Taip pat UAB „T“ (duomenys pakeisti) išrašytų kasos pajamų orderių datos nesutampa su A. Ž. inkriminuotu pinigų išėmimo iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos laikotarpiu, išskyrus 2005 m. rugsėjo 12 d. pinigų išėmimą, tačiau iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitos išimta pinigų suma (45 400 Lt) nesutampa su tuo metu UAB „T“ (duomenys pakeisti) sumokėtomis pinigų sumomis (50 000 Lt).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad specialistė R. K. 2010 m. spalio 7 d. paaiškinimuose pagal tuo metu surinktus duomenis nurodė, jog D. Ž. apskaitos dokumentais nepagrindė 6 438 595,90 Lt sumokėjimo. Įvertinus vėliau proceso metu surinktus duomenis, D. Ž. veikos apimtis sumažėjo, tačiau nusikalstamos veikos apimties sumažėjimas atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nesudaro pagrindo abejoti D. Ž. ir A. Ž. kalte pagal galutinius jiems pareikštus kaltinimus.

Nors dalis ikiteisminio tyrimo D. Ž., A. Ž. ir N. N. atžvilgiu dėl iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) gautų piniginių lėšų pasisavinimo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu buvo nutraukta, tačiau kaip matyti iš nutarimo turinio, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas tik dėl piniginių lėšų, kurios iš UAB „R“ (duomenys pakeisti) buvo gautos pagal kasos pajamų orderius, tuo tarpu D. Ž. ir A. Ž. pasisavintos piniginės lėšos į UAB „D“ (duomenys pakeisti) sąskaitą buvo pervestos mokėjimo pavedimais, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl veikų, už kurias D. Ž. ir A. Ž. buvo nuteisti, todėl šiuo atveju prokurorės 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutarimas nelaikytinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybe, dėl kurios negali vykti baudžiamasis procesas.

Nenustatyta, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) būtų pareiškusi pretenzijas D. Ž. ir A. Ž. dėl pasisavintų piniginių lėšų, byloje UAB „D“ (duomenys pakeisti) nėra pareiškusi civilinio ieškinio. Nustatyta, kad UAB „D“ (duomenys pakeisti) valdymas buvo perleistas T. L., kuri parodė įmonės reikalais nesirūpinusi, nes įmonė jai nereikalinga, įmonės valdymą perėmusi tik prašoma pažįstamo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „D“ (duomenys pakeisti) kitiems asmenims buvo perleista siekiant nuslėpti nusikalstamus veiksmus, todėl reikalavimų atlyginti padarytą žalą kaltininkams nepareiškimas šiuo atveju dar nereiškia, kad turtinė žala nuteistųjų veiksmais nebuvo padaryta. Akivaizdu, jog D. Ž. ir A. Ž. veiksmais pasisavinant didelės vertės įmonės lėšas UAB „D“ (duomenys pakeisti) buvo padaryta turtinė žala, byloje nėra duomenų, kad pasisavintos piniginės lėšos būtų grąžintos ir padaryta turtinė žala būtų atlyginta.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, D. Ž. ir A. Ž. pagrįstai nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Dėl pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta išimtinai vien tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmė. D. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 120 MGL dydžio bauda, o A. Ž. ir N. N. buvo paskirtos 100 MGL dydžio baudos. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir prašoma nuteistiesiems paskirti laisvės atėmimo bausmes.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Nuteistieji D. Ž., A. Ž. ir N. N. neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisingumo principas baudžiamosios teisės paskirties kontekste reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Pastarasis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems švelnesnes nei sankcijoje numatytas bausmes, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybių ir jų padarytų nusikaltimų pavojingumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės įvertintos atsietai viena nuo kitos, pateiktas tik formalus jų vertinimas bei nepagrįstai sureikšminamas vienintelis bausmės tikslas, kaip nubaudimas.

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistieji anksčiau nebuvo teisti. D. Ž. dirba, teigiamai charakterizuojama, turi šeimą, jai nustatytas 40 proc. darbingumas. A. Ž. dirba, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko šeimą, augina du vaikus. N. N. nedirba dėl sunkios sveikatos būklės, yra netekęs 80 proc. darbingumo. Padarytas nusikaltimas yra turtinio pobūdžio ir nors buvo pasisavintos didelės pinigų sumos, nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėję daugiau kaip devyneri metai, byloje nėra duomenų apie per šį laikotarpį nuteistųjų padarytas kitas nusikalstamas veikas, kas, atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes, rodo, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, taip pat rodo baudžiamojo proceso prevencinę reikšmę nuteistiesiems. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstytas aplinkybes, rodančias, kad nuteistieji ir jų padaryta veika nėra tiek pavojingi visuomenei, kad jiems būtų būtina skirti laisvės atėmimo bausmes, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo jau yra praėję daugiau kaip devyneri metai, galima laikyti išimtinėmis. Bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, atitinka nuteistųjų asmenybes ir jų padarytų veikų aplinkybes bei padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Tačiau nors minimaliais gyvenimo lygiais išreikštas baudos dydis skundžiamame nuosprendyje buvo paskirtas teisingai, bet pirmosios instancijos teismas taikė neteisingą MGL dydį litais, dėl ko nuteistiesiems buvo paskirta neteisinga bausmė. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL buvo 125 litai, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo taikytas MGL dydis – 130 litų – galiojo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, 130 litų MGL dydžio taikymas nagrinėjamoje byloje neatitinka BK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog veikos nusikalstamumą numatantis, bausmę griežtinantis ar kitaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas atgal negalioja. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), skiriant nuteistiesiems baudas pritaikius nusikalstamų veikų metu galiojusį 125 litų MGL dydį.

Dėl turto konfiskavimo

Taip pat skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nes pirmosios instancijos teismas nekonfiskavo nuteistųjų pasisavintų piniginių lėšų.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 72 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas, tos pačios dalies 3 punkte buvo nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014 ir kt.).

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį D. Ž. pripažinta kalta dėl 290 100,55 Lt (84 018,93 Eur) pasisavinimo, A. Ž. – dėl 180 412,20 Lt (52 250,98 Eur) pasisavinimo, N. N. – dėl 296 826,70 Lt (85 966 95 Eur) pasisavinimo. Taigi, nusikalstamu būdu užvaldytos UAB „D“ (duomenys pakeisti) priklausančios lėšos buvo nuteistųjų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitiko BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių. Byloje nėra duomenų, kad pasisavintas turtas būtų grąžintas UAB „D“ (duomenys pakeisti) ar įmonė būtų pareiškusi civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar būtų kitokiu būdu susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo. Taip pat piniginių lėšų nėra galimybės paimti iš nuteistųjų, kadangi jos ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rastos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš nuteistųjų išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti.

D. Ž., pripažintai kalta padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirti 120 MGL (4 344,30 Eur / 15 000 Lt) dydžio baudą.

A. Ž., pripažintam kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirti 100 MGL (3 620,25 Eur / 12 500 Lt) dydžio baudą.

N. N., pripažintam kaltu padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, paskirti 100 MGL (3 620,25 Eur / 12 500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš D. Ž. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 84 018,93 Eur (290 100,55 Lt).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. Ž. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 52 250,98 Eur (180 412,20 Lt).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš N. N. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 85 966,95 Eur (296 826,70 Lt).

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant, kad A. Ž. ir N. N. išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų D. Ž. ir A. Ž. gynėjos Alisos Kostiuk apeliacinį skundą atmesti.