Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas: 2021-04-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 68 MGL bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: jis, 2025-07-26, apie 19.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia minėto adreso tvoros, priėjęs prie automobilio VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivio pusės priekinių durelių, kuriame sėdėjo M. V. ir jo šeima, atidaręs keleivio dureles, savo dešinės rankos kumščiu ne mažiau 5 kartų sudavė M. V. į veido sritį, tokiu būdu ne mažiau keturių (4) trauminių poveikių pasėkoje padarydamas M. V. poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstos dešinėje, odos įdrėskimą dešinės ausies pagrindo srityje, tai yra sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė M. V. fizinį skausmą. Savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. D. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai, sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad 2025 m. liepos 26 d. jam paskambino jam dukra, tik nepamena, jam ar motinai, ir pasakė, kad priekabiavo, filmuoja kažkoks žmogus prie šiukšliadėžių. Jis liepė jai važiuoti namo greičiau, kad nebūtų bėdų. Vėl skambino dukra ir pasakė, kad ją seka iš paskos, liepė jai skubėti ir pasakė, kad laukia. Dukra pasakė kuris automobilis, kad vyriškis filmavo ir fotografavo. Jis nuėjo prie automobilio keleivių durelių ir atidarė dureles. Koliodamasis priėjo, jam vairuotojas spyrė ir tada jis jį puolė. Sudavė kelis smūgius, gal 2 kartus. Tada pasitraukė, vairuotojas išlipo iš automobilio, paėmė už sprando (nuleido jo (kaltinamojo) galvą), tada kaltinamasis trenkė ranka kol jį paleido. Iš automobilio rėkė moteris, liepė paleisti. Po to jis nuėjo iki namų ir išėjo į mišką. Dėl šių savo veiksmų labai gailisi. Jam dėl to nuoširdžiai gaila, tačiau mano, kad prašoma 5 000 eurų suma yra per didelė. Jis nesiekė jo rimtai sužaloti, tai įvyko susinervinus ir dėl emocijų, o ne iš piktybiškumo. Supranta, kad padarė klaidą, bet nukentėjusysis dėl to nebuvo sunkiai sužalotas, nieko jam nesulaužė. Jo manymu tokia didelė suma neatitinka patirtos žalos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo L. D. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad: 2025-07-26 apie 19.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), šalia minėto adreso tvoros, jam būnant automobilyje VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie priekinių keleivio pusės durelių priėjo jam nepažįstamas asmuo, asmuo atidaręs dureles, savo dešinės rankos kumščiu, nemažiau 5 kartų sudavė jam į veido sritį. Šie asmens veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-20).

Nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju ir protokole-pareiškime apklaustas kaip liudytojas M. V. parodė, kad 2025-07-26 apie 19.13 val., jam važiuojant automobiliu VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kartu su žmona D. V. gim. (duomenys neskelbtini), ir vaikais U. V. gim. (duomenys neskelbtini), J. V. gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo baltos spalvos automobilį MB valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris šalia važiuojamosios kelio dalies išmėtė šiukšles. Šiukšlinimo momentą užfiksavo telefonu. Vaizdo medžiagą pateiks po apklausos. Sustojus šalia minėto automobilio, pasakė jiems pastabą dėl šiukšlinimo. Šie jam atsakė, kad jų negalima filmuoti, dar minėjo, kad sulauks pasekmių. Apie šį įvykį buvo pranešęs bendruoju pagalbos centro numeriu. Jiems išsiskyrus važiavo link savo sodo (duomenys neskelbtini), kai pastebėjo, kad prasilenkė su prieš tai apklausoje minėtu MB automobiliu. Nusprendė, kad minėtą automobilį paseks ir apie jį praneš bendruoju pagalbos centro numeriu. Apie 19.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), jiems sustojus šalia minėto adreso tvoros prie jų ėjo nepažįstamas asmuo apie 50 m. Jam sėdint automobilio priekinėje keleivio pusėje, minėtas nepažįstamas asmuo staiga atidarė dureles ir savo dešinės rankos kumščiu, nemažiau 5 kartų sudavė jam į veido sritį. Jis ėmė gintis, jį sugriebė, kad šis nustotų savo veiksmus. Po akimirkos šis apsiramino ir išėjo (duomenys neskelbtini). Šie asmens veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Pajaustą fizinį skausmą dešimtbalėje sistemoje vertina 8 balais, kurį vis dar apklausos metu jaučia. Asmuo jį trankydamas vadino jį „mentu“, vartojo necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo (kokiais žodžiais nurodyti negali). Kai asmuo pasišalino (duomenys neskelbtini), spėjo užfiksuoti tai telefonu. Vaizdo stebėjimo medžiagą pateiks po apklausos. Nori paminėti, kad visas įvykis įvyko žmonos bei vaikų akivaizdoje. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Į jam paskirtą objektų tyrimą nevyks. Jam padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 12-20).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas asmuo M. V. gim. (duomenys neskelbtini) m. jam sutikus. Iš dešinės pusės, virš ausies yra matoma rausvos spalvos dėmė. Ant dešinės pusės ant veido, ties akim yra matoma hematoma, patinimas. Ant dešinės rankos, po pažastimi yra matoma hematoma, patinimas (b. l. 28).

Apklausta kaip liudytoja D. V. nurodė, kad 2025-07-26 apie 19.13 val., jai vairuojat automobilį VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant kartu su jos vyru M. V. gim. (duomenys neskelbtini) m., ir vaikais U. V. gim. (duomenys neskelbtini), J. V. gim. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo baltos spalvos MB autobusiuką, kuris ant šalia važiuojamosios kelio dalies, už konteinerių aikštelės, išmetinėjo šiukšles. Pastebėjęs tai jos vyras pasakė sustoti, kad nufotografuotų. Kai M išlipo, ji su vaikais liko automobilyje. Ką jos vyras su asmenimis kalbėjo, ji negali nurodyti, nes negirdėjo. Vyrui sugrįžus į automobilį, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, tada dar šiek tiek pastovėjo ir stebėjo ką darys toliau. Nori paminėti, kad jos vyras telefonu nufilmavo asmenis, kurie šiukšlino. Pamatę, kad jie atsisėdo į baltos spalvos autobusiuką MB ir išvažiavo, jie taip pat išvažiavo. Važiavo (duomenys neskelbtini), o minėti asmenys važiavo į (duomenys neskelbtini). Pakartotinai autobusiuką pamatė (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Pastebėję juos, nusprendė pasižiūrėti, kur minėti asmenys gyvena, todėl nusekė paskui, kad tiksliai policijai galėtų nurodyti, kur minėto autobusiuko asmenys gyvena. Jie juo nusekė iki (duomenys neskelbtini). Ji sustojo prie (duomenys neskelbtini). Jai sustojus M. vėl skambino policijai, kad pranešti, jog asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini), viduriu link jų eina 4 nepažįstami asmenys. Asmenys atrodė nedraugiškai nusiteikę, todėl vyrui pasiūlė važiuoti, tačiau M. pasakė, kad palauktų. Priėjo tik vienas iš keturių nepažįstamų asmenų prie automobilio, priėjęs prie vairuotojo pusės, pamatė, kad ji sėdi, nuėjo prie keleivio pusės, jas atidaręs iškarto pradėjo smūgiuoti jos vyrui į veido sritį, sudavė daugiau nei 5 kartus. M. gynėsi ir išlipęs iš automobilio apglėbė jo rankas, kad daugiau nesmūgiuotų. Nepažįstamas asmuo bandė ir toliau smūgiuoti, o jos vyras bandė laikyti. Kai jos vyras išlipo iš automobilio, neužilgo išlipo ir ji ėmė kartoti, kad nustotų, kad automobilyje yra vaikai ir kad policija jau važiuoja. Asmuo, kuris smurtavo, vartojo necenzūrinius žodžius, kokius tiksliai, nurodyti negali. Kiti trys asmenys, stovėjo ir nieko nedarė. Kai jos vyras ir minėtas vyriškis paleido vienas kitą, jie visi 4 pasišalino į (duomenys neskelbtini). Asmuo, kuris smurtavo prieš jos vyrą buvo apie 50 m. amžiaus, apie 185 cm, ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpo kirpimo plaukai, tamsiai pilkos, beveik juodos spalvos marškinėliais, juodais šortais. Asmenį galėtų atpažinti, fotoroboto sudaryti negali. Taip pat norėtų paminėti, kad asmuo, kuris smurtavo prieš jos vyrą, nebuvo tuo metu, kai šiukšlės buvo išmetamos. Taip pat norėtų paminėti, kad visą įvyki matė vaikai. Jai jokia žala nepadaryta (b. l. 55-56).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 60/2025 (03) matyti, kad: 1. M. V. konstatuota: poodinės kraujosruvos veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstos dešinėje, odos įdrėskimas dešinės ausies pagrindo srityje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje apie 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. 2. M. V. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Bet koks konstatuotas trauminis išorinis mechaninis sužalojimas sukelia vienokio ir kitokio intensyvumo fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių poveikių pasekoje.4. Sužalojimų, būdingų griuvimui, kritimui objektyvios apžiūros metu nekonstatuota.5. Labiausiai tikėtina nukentėjusiojo kuo padėtis erdvės atžvilgiu – vertikali, nors tokie sužalojimai gali būti padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose kūno padėtyse (b. l. 51-52).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota BODY kamerų padarytų vaizdo įrašų apžiūra. ??

Apžiūrėtas „Body“ vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20250726-194045UTC+0300. Vaizdo įrašo data 2025-07-26. Vaizdo įrašo pradžia 19:40:45. Vaizdo įrašo trukmė – 6 minutės ir 26 sekundės.

Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnus pasitinka vyriškis, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo duomenų tai nukentėjusysis – M. V.. M. nurodo, kad įtariamasis pasišalino link miško pusės, tačiau liko kiti įtariamojo pažįstami asmenys, kurie yra prie balto a/m Mercedes – Benz autobusiuko. Mindaugas pageidauja rašyti pareiškimą, kadangi gavo smūgius į akį ir į kitas veido sritis. Vaizdo įraše pas M. V. po dešine akimi matosi patinimas ir pasikeitusi odos spalva, panaši į kraujosruvą. Kiek vėliau pareigūnai užeina į kiemą, kuriame stovi minėtas baltas autobusiukas. Iš namo išeina moteris (jos duomenys nežinomi), kuri nurodo, kad įtariamasis ir yra autobusiuko savininkas (b. l. 34-35).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota skambučio garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra, padarant stenogramą. Apžiūrėtas BPC garso įrašas BPC 92407015592, Skambučio data 2025-07-26, skambučio pradžios laikas 19:23:16 val. Skambučio trukmė 0 min. 51 sek . BPC operatorius: 112

Pranešėjas: Šitą jie, ne per (duomenys neskelbtini) gatvę atvažiavo (girdisi rėksmai ir konfliktas)

Apžiūrėtas BPC garso įrašas BPC 92407015592, Skambučio data 2025-07-26, skambučio pradžios laikas 19:28:03 val. Skambučio trukmė 0 minutės 59 sekundės. BPC operatorius: 112 klausau, 112 klausau

Pranešėjas: Taip, tai apie šiukšlintojus kur pranešiau, tai dabar jau ir fizinį smurtą patyriau.

Pranešėjas: Jo, taip.

Pranešėjas: Tas pats kuris... Ne tas pats, kitas jau kolega. Policija tegul atvažiuoja (duomenys neskelbtini) BPC operatorius: Tai (duomenys neskelbtini)?

Pranešėjas: Aš dabar stoviu ties jo išvažiavimu iš tos gatvelės

Pranešėjas: Laukiam, jo.

BPC operatorius: Ačiū, viso (b. l. 32-33).

III. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų.

Kaltinamasis L. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme savo kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, kad naudojo smurtą prieš nukentėjusioje, t. y. sudavė jam smūgius, kurie nurodyti kaltinime. Be L. D. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kur jis nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jam fizinį skausmą sukėlė L. D.; liudytojos D. V. parodymai, BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kiti byloje esantys duomenys. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. L. D. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnyje 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į L. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, išsiskyręs, nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos dydį parenkant didesnį už įstatyme numatytą minimalų.

Laisvės apribojimas yra viena iš BK numatytų bausmių kurios esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema (BK 48 straipsnis). Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų kaltinamasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalyje be kita ko numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, tikslinga ir proporcinga priemonė, koreliuojanti su bausmės instituto paskirtimi, ir nepagrįstai neapsunkinanti kaltinamojo padėties, įtvirtinta BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktuose, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, kadangi kaltinamojo nusikalstami veiksmai atlikti kitu paros metu, nenustatytas nusikalstamo elgesio tendencingumas, netikslinga skirti jam įpareigojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

V. Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis M. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. V. prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Turtinės žalos atlyginimo nereikalauja. Iš byloje esančio civilinio ieškinio matyti, kad kaltinamojo veiksmais jam buvo sužalotas veidas, jautri kūno vieta, dėl ko jis patyrė didelį fizinį skausmą, susiformavo mėlynė matomoje vietoje, kas sumenkino jo savivertę, būdamas sužalotas jis negalėjo visapusiškai mėgautis suplanuotomis atostogomis kurortinėje kelionėje, sumenkėjo jo bendravimo galimybės, kas lėmė emocinės depresijos formavimąsi. Be to, sumušimas jam sukėlė didelį dvasinį sukrėtimą bei išgyvenimus. Juo labiau, kad įvykio metu kartu su juo buvo artimi asmenys – sutuoktinė ir mažamečiai vaikai, kurių emocinę būklę išbalansavo kaltinamojo smurtas, o jam teko malšinti šeimoje kylančią įtampą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. D. nukentėjusiojo M. V. atžvilgiu padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaip minėta anksčiau, M. V. buvo padaryti poodines kraujosruvas veide, dešinėje rankoje, krūtinės ląstos dešinėje, odos įdrėskimą dešinės ausies pagrindo srityje, tai yra sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nusikalstami veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti pakankamai įžūliai ir netikėtai. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis M. V. patyrė išgąstį ir baimę, įtampą ir stresą, didelį fizinį skausmą, jo psichologinė pusiausvyra buvo neabejotinai sutrikdyta. Smurtas vyko vaikų ir sutuoktinės akivaizdoje, dėl ko, neabejotina, kilo papildomos nukentėjusiojo ieškinyje nurodytos pasekmės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes, duomenų apie tai, kad padaryti sveikatos pakenkimai ir išgyventos neigiamos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, kuris nukentėjusįjį lydi iki šiol, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, dėl įvykio nukentėjusiojo patirti sveikatos pakenkimai ir išgyventos emocijos negali būti laikomi ypač giliais ir trunkančiais ilgą laiką. Taigi, įvertinęs bylos aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos pobūdį ir pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, neįgalus), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1 500 Eur sumos, kas atitinka, teisingumo ir protingumo reikalavimus.

Kompaktinis diskas su BPC garso ir kūno kamerų vaizdo įrašais, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dalyvauti elgesio pataiso programoje; 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; 3) per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. D. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės ir darbo ministerijos; 3) per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Kompaktinį diską su BPC garso ir kūno kamerų vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nukentėjusiojo M. V. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. D. M. V. naudai 1 500 Eur neturtinę žalą, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.