Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinė bylą Nr.e2-307-544/2017 pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie LR FM) skundą atsakovei bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2016 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kuriam 2016 m. gruodžio 29 d. tinkamai per EPP pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, į jį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas visiškai.

Kadangi bylose, kylančiose iš bankroto teisinių santykių, egzistuoja viešasis interesas, teismas nutarė nepriimti sprendimo už akių ir nesinaudoti kitais galimais bylos baigimo būdais, bet išnagrinėti bylą iš esmės priimant atitinkamą procesinį sprendimą.

Bankroto procedūros ne teismo tvarka tikslas – užbaigti įmonės veiklą ir patenkinti kreditorių reikalavimus bendru visų suinteresuotų asmenų sutarimu dėl nemokios įmonės finansinių problemų sprendimų būdų ir terminų, neinicijuojant įmonės kreditorių ginčo bei neįtraukiant į šią procedūrą teismo.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 20 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „Pritarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų vykdymui ne teismo tvarka“. Pareiškėjos ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinsi ginčas pasibaigė 2016 m. rugpjūčio 23 d., todėl skundžiamo nutarimo priėmimo dienai (2016 m. spalio 20 d.) pareiškėja VMI prie FM turėjo 808 421,01 Eur galiojančią reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. spalio 20 d. vykusiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkime pareiškėja VMI prie FM nebalsavo ir nedalyvavo, nes atsakovė jos neinformavo nei apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, nei apie siūlymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka.

Sąlygos, kurioms esant gali būti pradedama įmonės bankroto procedūra, yra nustatytos ĮBĮ 12 str. 1 d., kurioje įtvirtinta, kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad ši teisės norma būtų buvusi pažeista.

ĮBĮ 12 str. 4 d. numatyta, kad nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu „Pritarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų vykdymui ne teismo tvarka“ bei kiti su šio nutarimo įgyvendinimu susiję nutarimai buvo priimti vieno kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) L.P., kurio kreditorinis reikalavimas sudaro 95,58 procentus nuo visų bendrovės kreditorių reikalavimų, balsais. Todėl šis teisės normos reikalavimų taip pat laikytasi.

ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), įmonės vadovas, savininkas (savininkai), numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.

Kadangi byloje įrodyta, kad pareiškėja VMI prie FM, būdama viena didžiausių kreditorių, kurios balsavimas būtų turėjęs esminės reikšmės priimant ginčijamą nutarimą, nebuvo informuota apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, apie siūlymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl ginčijamo nutarimo, vadinasi, buvo pažeistos imperatyvios ĮBĮ 12 str. 2 d. nuostatos bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 str.). Todėl, teismo nuomone, byloje nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjos skundą.

Teismo nuomone, atsakovės argumentai, kad pareiškėjai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir siūlymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka nereikėjo pranešti, nes ji tuo metu nebuvo atsakovės kreditorė, yra nepagrįsti ir atmestini dėl šių motyvų.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 m. rugpjūčio - spalio mėnesius pagal pačios atsakovės pateiktas deklaracijas, o pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nepriemoka sudarė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovei nurodžius sumokėti į biudžetą 528 344,53 Eur PVM, 123 887,82 Eur PVM delspinigius ir 158 503,00 Eur PVM baudą. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio nurodymo sumokėti mokesčius pradėjo mokestinį ginčą. Jis buvo nagrinėjamas centrinio mokesčių administratoriaus, kuris 2016 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti Panevėžio AVMI 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mokestinių ginčų komisijoje (toliau – ir MGK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri 2016 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą patvirtinti 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). MGK 2016 m. liepos 29 d. sprendimas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas 2016 m. liepos 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi jo atsakovė neskundė, tai mokestinis ginčas buvo baigtas 2016 m. rugpjūčio 23 d. Pasibaigus mokestiniam ginčui, Panevėžio AVMI 2016 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo, o VMI prie FM įgijo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę.

Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnyje yra numatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (1 d.). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (2 d.).

Mokesčių administravimo įstatymo 81 str. 2 d, numatyta, kad sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino.

Atsakovė minėtame įstatyme jai nustatytų pareigų ir minėtų faktų apie mokestinio ginčo metu priimtus procesinius sprendimus, apie sprendimo sumokėti į biudžetą mokestinę nepriemoką įsiteisėjimą ir terminą, per kurį privaloma sumokėti priskaitytas sumas, nežinoti ir nesuprasti negalėjo, nes yra profesionali verslininkė, pati teikdavo deklaracijas pareiškėjai kaip mokesčių administratorei, teikė skundus inicijuodama mokestinį ginčą ir aktyviai jame dalyvavo.

Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės argumentu, kad pareiškėja skundžiamo nutarimo priėmimo dienai nebuvo atsakovės kreditore, nes nebuvo įvykdžiusi Mokesčių administravimo įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. numatytos pareigos pateikti raginimą geruoju sumokėti mokestį. Mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos (105 str. 2 d.), o tarp prievolės pasibaigimo pagrindų nėra pagrindo, susijusio su raginimo geruoju sumokėti mokestį neišsiuntimu mokesčių mokėtojui (93 str.). Todėl pareiškėja pagrįstai ir teisėtai tvirtina, kad raginimo neįteikimas atsakovei reiškia, kad pareiškėja skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo atsakovės kreditorė, tačiau dar nebuvo įgijusi teisės skolą išieškoti priverstine tvarka.

Ginčijamas kreditorių susirinkimas buvo priimtas 2016 m. spalio 20 d. Pagal ĮBĮ 24 str. 5 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kuria kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai VMI prie LR FM apie siūlymą bankroto procedūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti ne teismo tvarka ir apie ginčijamo kreditorių susirinkimo laiką ir vietą pranešta nebuvo. Pranešimą iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus apie bankroto bylos iškėlimą, teisę pareikšti savo reikalavimus ir kreditorių susirinkimo protokolą pareiškėja gavo 2016 m. lapkričio 25 d. Teismas šią dieną laiko ta diena, kada pareiškėja sužinojo apie nutarimo priėmimą. Kadangi pareiškėja į teismą su skundu dėl nutarimo panaikinimo kreipėsi 2016 m. gruodžio 7 d., daroma išvada, kad ĮBĮ 24 str. 5 d. numatytas terminas kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nebuvo praleistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 73 str. 3 d., 74 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.).

Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 2016 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Pritarti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų vykdymui ne teismo tvarka“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.