Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. V. dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2005 m. gruodžio mėn.) išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) - gyvenamajame name bei prie jo esančiame garaže – neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. 71,123 g narkotinės medžiagos heroino, 52,574 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,896 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias 2006 m. rugpjūčio mėn. 29 d. 7.20 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, T. V. taip pat buvo kaltinamas pagal LR BK 260 str. 1 d. tuo, kad 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, nenustatytoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo 4,081 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,132 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir 5 ml rudos spalvos skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,15 g narkotinės medžiagos aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas) koncentrato, jas nenustatytoje vietoje laikė ir 2005 m. gruodžio mėn. pabaigoje, tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ,,Statoil“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tolesniam platinimui pardavė I. M. 4,081 gramo miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,132 gramo psichotropinės medžiagos amfetamino, po 15 litų už 1 gramą, ir 5 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,15 gramo narkotinės medžiagos aguonų ir jų dalių (išskyrus sėklas) koncentrato, po 4 litus už 1 ml. Tačiau nesurinkus patikimų ir neginčijamų T. V. kaltės įrodymų, nepavykus pašalinti abejonių jo kaltumu ir išnaudojus tam visas galimybes, T. V. pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl šio epizodo išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad L. A. teismo Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.37 "Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas" 17 punkte nurodyta, kad už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Narkotinių medžiagų laikymas - bet kokie tyčiniai veiksmai, susiję su jų buvimu kaltininko žinioje. Tuo tarpu nuteistasis nurodo, kad radęs narkotines medžiagas jis tik įtarė, kad jos gali būti narkotikai, tačiau detaliau jų neapžiūrinėjo, nesvėrė, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis buvo betarpiškai susipažinęs su dėžės turiniu, suvokė, kad dėžėje yra labai didelis kiekis heroino bei kad medžiagos buvo jo žinioje. Nuteistojo nuomone, jo biologiniai pėdsakai rasti ant maišelio su heroinu arba ant maišelio, kuriame buvo supakuoti abu maišeliai su heroinu, o dėl pareigūnų aplaidumo ši svarbi aplinkybė užfiksuota netiksliai, o praėjus ilgam laiko tarpui jis ir pats nepamena, ar jo apžiūrėtame maišelyje tuo metu buvo du maišeliai, ar tik vienas, kadangi jų detaliau neapžiūrinėjo, nesvėrė, todėl negali kategoriškai teigti, kad dėžėje tuo metu buvo ir heroinas dviejuose maišeliuose, ir metamfetaminas, ar tik viena iš šių narkotinių medžiagų viename maišelyje. Tokiu būdu, nuteistojo įsitikinimu, teismo išvada kad nuo betarpiško susipažinimo su dėžės turiniu momento kaltinamasis neabejotinai suprato, kad jis neteisėtai laiko labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų, yra nepagrįsta, nes neįrodytas subjektyvinės pusės jo veiksmuose buvimas. Be to, apelianto teigimu, dėžės suradimo dieną joje nebuvo svarstyklių, kas leidžia manyti, kad per tą laiką nuo dėžės suradimo galbūt svarstyklės su narkotikais ir buvo įdėtos į dėžę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, T. V. mano, kad jo veika gali būti kvalifikuota tik kaip nenustatyto kiekio narkotinių medžiagų laikymas (BK 259 str.) ir nusikaltimo slėpimas (BK 237 str.), t. y. kaip idealioji sutaptis, nes narkotinių medžiagų savo žinioje nelaikė, o tik nuo dėžės suradimo momento žinojo, kad tai daro kiti asmenys, ir apie tai nepranešė pareigūnams.

Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad anoniminis skundas surašytas tikslu jį apšmeižti, o pareigūnai visiškai nepagrįstai tvirtina, kad jis pastoviai prekiauja narkotinėmis medžiagomis, nes objektyviais įrodymais tai nepagrįsta, o sankcionuotuose telefoninių pokalbių pasiklausymuose užfiksuota tik eiliniai buitiniai pokalbiai, kurie prie bylos net neprijungti. Pareigūnas R. A. teisme negalėjo paaiškinti, kodėl nebuvo imituotas nusikalstamos veikos elgesio imitacijos modelis ir įstatymų nustatyta tvarka patikrinta, ar T. V. laiko narkotines medžiagas, ar tai daro kiti asmenys, o taip pat kodėl rengiantis šiai operacijai, nebuvo kratos duomenys užfiksuoti kamera ar kitomis priemonėmis, kas sukelia pagrįstų abejonių apie įtartinomis aplinkybėmis atsiradusias narkotines medžiagas - MDMA ir kokainą. Apeliantas taip pat pažymi, kad liudytoja I. S. parodė, kad žinojo, jog vyras paskutiniu metu vartojo tik heroiną, kuris ir buvo rastas, o vyras kas savaitę važiuodavo kažkur į kaimą narkotikų įsigyti ir padėdavo jai iš šių pajamų išlaikyti savo penkis vaikus. Nuteistojo teigimu, tai rodo didelį šio verslo mastą, todėl teismo išvada, kad G. S. narkotikus įgydavo tik nedideliais kiekiais, nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.37 1 punkte pažymėjęs, jog kalto asmens teisingas nubaudimas, besire­miantis išsamiu visų bylos aplinkybių ištyrimu, yra viena svarbiausių teisinių priemonių, užtikri­nančių visuomenės saugumą, o ši nuostata, įtvirtinta ir LR BPK 20 str. 5 d., nuteistojo nuomone, yra pažeista, nes Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl neišsamaus ikiteisminio tyrimo teismas daro prielaidas ir jomis įrodinėja T. V. kaltę. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-06 nuosprendį pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 str. ir 237 str. bei paskirti švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė bei įvertino įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija subjektyvinės pusės buvimą jo veikoje teigdamas, kad atidaręs garaže buvusią dėžę jis nesuprato nei kokios tai narkotinės medžiagos, nei koks jų kiekis. Tokiu būdu, apelianto nuomone, nepagrįsta yra teismo išvada, kad jis suprato, jog laiko labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pagrįsta byloje esančiais įrodymais. L. A. Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 17 punkte pažymėta, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas atliekamas esant kaltininko tiesioginiai tyčiai, tačiau kartu nurodyta, kad už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis. Taigi nuteistojo teiginiai, kad jis nežinojo, kokios tiksliai narkotinės medžiagos buvo dėžėje bei koks buvo jų kiekis, esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Tuo tarpu pats nuteistasis pripažino, kad žinojo, jog Garikas prekiavo narkotikais, sutiko jam leisti naudotis garažu, o kartą patikrinęs garaže buvusią dėžutę, ten rado svarstykles bei 4 paketus (įtarė, kad tai narkotikai), tačiau vis tiek toliau viską laikė. Be to, nuteistojo supratimą apie narkotines medžiagas patvirtina ir tai, kad jis pats jau buvo anksčiau teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis (taip pat heroinu). Tokiu būdu nuteistasis neabejotinai suvokė garaže laikantis narkotines ir psichotropines medžiagas bei norėjo taip veikti (nesiėmė nieko, kad jo veika nutrūktų), t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Tiesa, nuteistasis nurodo, kad nei garažas, nei jame laikytos medžiagos jam nepriklausė. Tačiau iš paties T. V. parodymų aišku, kad dėžutė (kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos su svarstyklėmis) uošviams priklausančiame garaže (toje pačioje sodyboje gyveno ir nuteistasis) atsirado būtent su T. V. žinia ir leidimu, todėl tai, kad garažas jam nepriklauso, nešalina nuteistojo atsakomybės, kadangi laikymas yra narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Be to, nuteistasis teigia, kad garaže laikytos narkotinės medžiagos jam nepriklauso. Pirmosios instancijos teisme ši kaltinamojo pozicija šiuo atžvilgiu liko nepaneigta, tačiau, kaip pažymėta anksčiau minėto L. A. Teismo Senato nutarimo 12 punkte, narkotines ir psichotropines medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų neįgijo, todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, patvirtinančias T. V. tiesioginę tyčią laikant labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šių medžiagų nepriklausymas nuteistajam nešalina T. V. atsakomybės už jų laikymą.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nepamena, ar jam apžiūrint dėžutės turinį buvo ir heroinas, ir metamfetaminas, ar tik viena iš šių medžiagų, o taip pat dėžėje nebuvo svarstyklių. Tačiau tokiais apeliacinio skundo teiginiais T. V. prieštarauja savo paties parodymams teisme, kur jis parodė, kad pažiūrėjęs dėžutėje pamatė 4 paketus, tačiau toliau nenorėjo gilintis, nes buvo svarstyklės, o Garikas prekiavo narkotikais. Tuo tarpu iš 2006-08-29 kratos protokolo aišku, kad garaže rastoje metalinėje dėžėje kartu su elektroninėnis svarstyklėmis buvo rastas juodos spalvos polietileninis maišas (kuriame buvo lipnia plėvele apvyniotas permatomas, užspaudžiamas polietileninis maišelis su gelsvos spalvos drėgnais neaiškios kilmės milteliais, turinčiais specifinį aitrų kvapą) polietileninis maišelis, kurio viduje buvo du užrišti mazgais polietileniniai maišeliai (su gelsvos spalvos neaiškios kilmės, turinčiais aitrų kvapą milteliais – granulėmis) , bei permatomas užspaudžiamas polietileninis maišelis (ant kurio priklijuotas lipdukas su užrašu ,,Gliukozė“, su baltos spalvos, neaiškios kilmės milteliais). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo nurodytas dėžės turinys, kurį jis teigė radęs apžiūrinėdamas dėžę, visiškai sutampa su dėžės turiniu, kuris buvo rastas ir užfiksuotas kratos protokole. Atitinkamai nėra jokio pagrindo manyti, kad nuo to laiko, kai T. V. susipažino su garaže buvusios dėžės turiniu, kažkas dar ką nors į ją įdėjo.

Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad telefoniniuose pokalbiuose nėra jokių duomenų apie prekybą narkotikais, o nusikalstamos veikos modelis kažkodėl taip ir nebuvo panaudotas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis LR BPK 220 str. 2 d. teismui perduodama tik ta bylos medžiaga, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. Tuo tarpu teisme apklaustas liudytojas R. A. parodė, kad telefoniniai pokalbiai nebuvo esminiai, kadangi juose nieko konkretaus apie disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebuvo kalbama. Visgi iš byloje esančio 2006-08-29 kratos protokolo aišku, kad surinkta operatyvinė informacija turėjo pagrindo ir, atlikus kratą pas T. V. , buvo rastas labai didelis kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Tuo tarpu iš liudytojo R. A. parodymų aišku, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis nebuvo atliekamas, nes T. V. elgėsi labai atsargiai, visuomet tikrindavosi ar nėra sekamas ir pan.. Be to, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio aišku, kad nusikalstamos veikos imitacijos modelis T. V. atžvilgiu jau buvo naudotas, kuomet jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 232¹ str. 4 d. (LR BK galiojęs iki 2003-05-01). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką, kolegijos nuomone, dėl nusikalstamos veikos imitacijos modelio sankcionavimo nebuvo kreiptasi visiškai pagrįstai.

Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėjai, įvertinę įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamiesi įstatymu, visiškai pagrįstai T. V. pripažino kaltu LR BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu. Tuo tarpu perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal LR BK 259 str. ir 237 nėra jokio pagrindo, nes nuteistasis laikė labai didelį kiekį (LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr.V-239 ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“) narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir šią LR BK 260 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką įvykdė jis pats. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. V. , atsižvelgė LR BK 54 str. numatytas aplinkybes, bausmės paskirtį bei skyrė jam šiek tiek mažesnę už LR BK 260 str. numatytos sankcijos vidurkį bausmę, kuri, teisėjų kolegijos nuomone, nėra per griežta ir ją švelninti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.