- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-202-580/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36345-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Žalesa-2“
- Kategorijos
- 2.2.2.3.1.10Daugiabučių namų savininkų, gyvenamųjų namų statybos, garažų statybos ir eksploatavimo bei sodininkų bendrijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas sodininkų bendrija „Žalesa-2“ prašė iš atsakovo E. M. priteisti 588 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. 2019-02-27 pareiškimu ieškovas atsisakė ieškinio dalies 48 Eur sumai, nes atsakovas sumokėjo iki ieškinio padavimo, ir palaikė reikalavimą priteisti 540 Eur. Nurodė, kad:
1.1. atsakovas yra bendrijos narys, todėl privalo atsiskaityti už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį, tikslinius įnašus ir kitas įmokas. Skolą sudaro: 6 Eur nario mokestis už 2016 metus, 48 Eur nario mokestis už 2017 metus, 48 Eur nario mokestis už 2018 metus, 135 Eur už bendrijos kelių formavimą 2016 metais, 175 Eur už infrastruktūros gerinimo darbus 2017 metais, 176 Eur už infrastruktūros gerinimo darbus 2018 metais;
1.2. atsakovo 2017 metais atliktus mokėjimus ieškovas užskaitė 2015-2016 metų seniausioms skoloms padengti. 2017-2018 metais atlikti medžių ir krūmų kirtimo, kelių projektavimo, žemės sankasos remonto ir vandens nuvedimo, topografinio plano įrengimo, autobusų stotelės įrengimo darbai. 2017-03-18 bendrijos visuotinio susirinkime nutarta, kad bendrijos nario ir ne nario tikslinis įnašas kelių remontui ir gatvių apšvietimui už 2017 metus yra 175 Eur; 2018-03-14 susirinkime numatytas tikslinis įnašas tolimesniems infrastruktūros gerinimo darbams už 2018 metus 176 Eur. 2015 metais atlikti sklypų formavimo iš bendrojo naudojimo žemės ir kelių projektavimo darbai, susirinkimo metu nustatyta orientacinė 200 Eur suma, o atsižvelgiant į realią darbų kainą, bendrijos nariams buvo išsiųsta mažesnė – 160 Eur sąskaita.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. M. prašė atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovo 6,67 Eur išlaidas, susijusias su paieška Nekilnojamojo turto registro bazėje ir išrašų gavimu. Nurodė, kad:
2.1. kreipėsi į ieškovą dėl pažymos, jog neturi skolų, nes ketina parduoti žemės sklypą, tačiau 2018-09-04 gavo mokėjimo pranešimą 588 Eur sumai. Paprašė pateikti skolos pagrindimą, tačiau negavo. Pažymi, kad anksčiau bendrija jokių reikalavimų nekėlė;
2.2. daugelį metų nesinaudojo bendrijos infrastruktūra, todėl neprivalo prisidėti prie jos objektų (vandentiekio, kelių, tvorų ir kitų) išlaikymo. Bendrijos susirinkimuose nedalyvauja. Sprendimai rinkti mokesčius turi būti aiškūs, pagrįsti, surinkti pinigai turi būti naudojami ne šiaip sodininkų reikmėms, o tai infrastruktūrai išlaikyti, kuria naudojasi mokesčius mokantis asmuo, turi būti nurodoma kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė dalį bylos dėl 48 Eur skolos priteisimo ir priteisė iš E. M. 540 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 540 Eur sumą nuo 2018-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 626,26 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:
3.1. atsakovui nuosavybės teise priklauso sodo pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys. Įsiskolinimą sudaro: skola už 2015 metus – 87 Eur, už 2016 metus – 30 Eur, už 2017 metus – 199 Eur ir už 2018 metus – 224 Eur, viso 540 Eur. Skola pagrįsta mokėjimo pranešimais;
3.2. dėl su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Susirinkimas gali spręsti dėl esamo bendro turto pagerinimo bei dėl infrastruktūros plėtros. Kai infrastruktūros plėtra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas CK 4.76 straipsnio prasme;
3.3. 2015-03-28 susirinkime nuspręsta 2015 metais atlikti sklypų formavimo iš bendrojo naudojimo žemės ir kelių projektavimo darbus, susirinkimo metu nustatyta orientacinė 200 Eur suma kiekvienam bendrijos nariui; 2017-03-18 susirinkime nuspręsta atlikti visų vidinių kelių remonto ir gatvių apšvietimo darbus, nustatant tikslinį mokestį – po 175 Eur nariui ir ne nariui; 2018-03-14 susirinkime nuspręsta nustatyti 176 Eur mokestį infrastruktūros gerinimo darbams už 2018 metus;
3.4. ieškovo pateiktos sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimo dokumentai patvirtina tikslinių mokesčių pagrįstumą. Kaip bendrijos narys, kaip rūpestingas asmuo, atsakovas privalėjo savalaikiai ir tinkamai domėtis bendrijos susirinkimų sprendimais ir tinkamai vykdyti pinigines prievoles.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atitinkamai išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą; arba perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti ją iš naujo. Nurodė, kad:
4.1. atsakovui nuosavybės teise priklauso 6 a. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Bendrijos „Žalesa-2“ narys yra nuo 1989-04-05. Bendrijos nario mokesčius mokėjo 30 metų, įsiskolinimų neturėjo. Sodininkų bendrijos 2017-03-18 ir 2018-03-14 susirinkimų protokoluose neįrašytas tarp skolininkų;
4.2. apie skolą sužinojo, kai bendrijos pirmininko paprašė išduoti pažymą dėl sodo sklypo pardavimo. Įsigiję sklypą 1989 m., planavo statyti sodo namelį, tačiau to nepadarė, todėl nesinaudojo sodininkų bendrijos paslaugomis ir infrastruktūra. Nario mokestį mokėjo savo nuožiūra. 1993 metais įsigijo kitą 6 arų žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Vairas“, (duomenys neskelbtini). Kiekvienais metais apie 5-6 mėnesius ten gyvena. Teismo sprendime neteisingas nurodytas sodo sklypo adresas;
4.3. sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ atsakovas paslaugomis nesinaudoja ir nėra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, todėl neturi pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas ir kitas įmokas. Ieškovo prašomų priteisti mokesčių negalima laikyti bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidomis. Mokesčių turinys nėra aiškus, iš atsakovo nepavyko išreikalauti bendrojo naudojimo objektų aprašo, kuris turi būti sudarytas pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalį;
5. Ieškovas sodininkų bendrija „Žalesa-2“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-17 sprendimą bei priteisti iš atsakovo E. M. apeliacinėje instancijoje patirtas 485,05 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. bendrijos 2017-03-18 visuotinio narių susirinkimo protokole įvardijami tik tie skolininkai, dėl kurių buvo pradėti ar neseniai užbaigti teismo procesai. Skolininkų sąrašas skirtas informuoti bendrijos narius apie teismo procesus. Tuo pačiu principu vadovautasi 2018-03-14 visuotinio narių susirinkimo protokole, kuriame nurodoma, jog laimėta ilgai užsitęsusi byla su skolininku;
5.2. atsakovas iš ieškovo kiekvienais metais gaudavo mokėjimo pranešimus ir buvo informuojamas apie tais metais tenkančią mokėti sumą, susidarančią iš nario mokesčio bei mokėjimo už bendrijos teritorijoje atliekamus infrastruktūros gerinimo darbus. Mokėjimo pranešimai buvo siunčiami paštu jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tad manyti, jog atsakovas keletą metų pranešimų negaudavo, būtų nelogiška;
5.3. apmokėti už sodininkų bendrijoje atliekamus infrastruktūros gerinimo darbus yra kiekvieno bendrijos nario pareiga nepriklausomai nuo to, kaip intensyviai jis naudojasi jam priklausančiu žemės sklypu (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Atsakovas, tapdamas bendrijos nariu, prisiėmė atsakomybę rūpintis sodininkų bendrijos teritorija ir prisidėti prie gyvenimo sąlygų gerinimo. Visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimui nusprendus rinkti atitinkamo dydžio įmokas už infrastruktūros gerinimo darbus, kiekvienam nariui šie sprendimai yra privalomo pobūdžio ir turi būti įvykdyti;
5.4. sodininkų bendrijos teritorijoje 2015-2018 metais atlikti infrastruktūros darbai (pavyzdžiui, asfalto dangos tiesimas, gatvių apšvietimo įrengimas) padidino atsakovui priklausančio žemės sklypo vertę, tad atsakovas sodo sklypą gali parduoti už didesnę kainą. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovas naudojasi bendrijoje įrengtais infrastruktūros objektais, jis privalo atsiskaityti už šių objektų įrengimą bei priežiūrą, kadangi yra bendrijos narys ir infrastruktūros objektų bendraturtis;
5.5. sodininkų bendrijų narių susirinkimas gali spręsti dėl infrastruktūros plėtros. Naujos infrastruktūros sukūrimas ar esamos infrastruktūros plėtra gali būti kvalifikuojama kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas. Visuotinių narių susirinkimų protokoluose buvo aptariami visi atlikti ar planuojami atlikti infrastruktūros gerinimo darbai, nariai, kurie domėjosi bendrijos veikla, žinojo arba galėjo žinoti, už kokius konkrečius infrastruktūros darbus yra renkami mokesčiai. Byloje pateiktos visos sąskaitos faktūros, pagal kurias bendrija atsiskaitinėjo už jos teritorijoje atliekamus infrastruktūros gerinimo darbus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacinis procesas vyksta dėl sodininkų bendrijos nario pareigos mokėti nario bei kitus visuotinio sodininkų susirinkimo nustatytus mokesčius, kai sodininkų bendrijos narys įrodinėja, jog nesinaudoja sodo sklypu bei sukurta infrastruktūra.
9. Byloje nustatyta, jog atsakovas E. M. yra sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys, atsakovas fakto neginčija ir pats pateikė sodininkų bendrijos nario bilietą (t. 2, b. l. 100-102). Sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ atsakovui priklauso 6 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde atsakovas atkreipia dėmesį, jog teismo sprendime neteisingai nurodytas ginčo sodo sklypo adresas. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso sodo pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Sodas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), įsigyti 1993 m., nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau byloje kilo ginčas ne dėl pareigų, susijusių su šiuo žemės sklypu, bet su atsakovui priklausančiu kitu žemės sklypu, esančiu sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Tai, kad teismas sprendime nurodė kitą sklypo adresą, reikšmės neturi, kadangi atsakovo pareiga atsiskaityti nustatyta dėl jo buvimo sodininkų bendrijos nariu. Dėl to, kad atsakovas yra sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narys, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese ginčo nekilo.
10. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovo skolą sudaro: nario mokestis (6 Eur už 2016 metus, 48 Eur nario mokestis už 2017 metus, 48 Eur už 2018 metus, atėmus 48 Eur) bei kiti mokesčiai (135 Eur už bendrijos kelių formavimą 2016 metais, 175 Eur už infrastruktūros gerinimo darbus 2017 metais, 176 Eur už infrastruktūros gerinimo darbus 2018 metais). Vėliau ieškovas pateikė patikslintą atsakovo atliktų mokėjimų įskaičiavimą einamųjų skolų dengimui ir nurodė, kad skola už 2015 metus – 87 Eur, už 2016 metus – 30 Eur, už 2017 metus – 199 Eur ir už 2018 metus – 224 Eur, viso 540 Eur. Skolos skaičiavimas rodo, jog ginčo dalyką sudaro nario mokestis bei kiti sodininkų bendrijos nario mokesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Kartu su atsiliepimu atsakovas pateikė 2018-09-07 mokėjimo nurodymą Nr. 746 (48 Eur); 2017-02-23 mokėjimo nurodymą Nr. 339 (100 Eur); 2017-07-26 mokėjimo nurodymą Nr. 673 (24 Eur); 2017-04-20 mokėjimo nurodymą Nr. 658 (50 Eur); 2017-03-21 mokėjimo nurodymą Nr. 649 (50 Eur). Visi šie atsakovo atlikti mokėjimai yra įskaičiuoti į atsakovo 2019-02-27 paaiškinimuose pateiktą lentelę.
12. Sodininkų bendrijos nario pareiga mokėti nario mokestį bei padengti bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūros išlaidas nustatyta teisės aktuose. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis nurodo, jog bendrijos narys turi pareigą vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus (1 punktas); nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį (4 punktas); pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip (5 punktas). Analogiškos bendrijos nario pareigos numatytos 2014-02-01 patvirtintų Bendrijos Įstatų 22.6 punkte, kuriame numatyta, jog bendrijos narys turi pareigą nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti nario mokestį, vienkartinį stojamąjį nario mokestį, tikslinius įnašus bei kitas įmokas; bei 22.7 punkte, kuriame numatyta, kad bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016 nurodyta, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti, tačiau mokesčiai turi būti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidos. Sodininkų bendrija turi pareigą atskleisti žemės sklypo esančio bendrijos teritorijoje savininko prievolės bendrijai turinį.
14. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai, kurie sodininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, pavyzdžiui bendromis lėšomis ar jėgomis pastatyti objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga ir kita. Atsakovas pažymi, jog ieškovas jam neteikia Bendrojo naudojimo objektų aprašo, nors tokį dokumentą turi būti parengęs. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustato, jog bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė.
15. Teisinis reglamentavimas bei pateiktas teisės aiškinimas duoda pagrindo išvadai, kad sodininkas turi padengti sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų, kaip jie apibrėžiami Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje priežiūros išlaidas. Nors byloje ir nėra pateiktas Bendrojo naudojimo objektų aprašas, tačiau šio reikalavimas nesilaikymas, jeigu yra nustatoma lėšų panaudojimo paskirtis bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, nešalina sodininkų bendrijos nario pareigos apmokėti tam tikslui skirtas išlaidas.
16. Ieškovas teismui pateikė duomenis, kuriais įrodinėjo, jog iš atsakovo prašomą priteisti mokestį sudaro sodininkų bendrijos narių susirinkimuose patvirtintos bei bendrojo naudojimo objektų priežiūrai skirtos sumos. Nustatyta, kad 2015-03-28 Visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu nutarta, kad konkursą dėl sklypų formavimo iš bendrojo naudojimo žemės ir esamų kelių nustatymo projekto rengimo laimėjo UAB „Krianta“. Projekto vykdymui kiekvieno bendrijos nario indėlis būtų apie 200 Eur, vėliau atsakovui pateikta 160 Eur sąskaita už sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ kelių formavimą. 2017-03-18 Visuotinio narių susirinkimo metu pritarta planuojamų pajamų-išlaidų sąmatai, pasiūlyta tęsti bendrijos kelių remonto su gatvės apšvietimo įrengimu darbus, parengti projektus, nutarta, kad tikslinis įnašas visų vidinių kelių remontui ir gatvių apšvietimui už 2017 metus yra 175 Eur. 2018-03-14 Visuotinio narių susirinkimo metu nutarta, kad tikslinis įnašas visų vidinių kelių remontui ir gatvių apšvietimui už 2018 metus yra 176 Eur. Su 2019-04-04 paaiškinimais ieškovas teikė darbų bendrijos naudai atlikimą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: 2018-05-04 Darbų perdavimo-priėmimo aktą už medžių pjovimo darbus, atliktus UMB „Mažas gabaritas“ už 1 573 Eur; AB „Eurovia Lietuva“ 2017 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą dėl autobusų stotelės įrengimo už 3 620,47 Eur, kitas sąskaitas; UAB „Kelių inžinerinės sistemos“ atliktų darbų aktą už 2018 m. birželio-liepos mėnesius 8 109 Eur sumai, už rugpjūčio mėn. – 9 003,16 Eur sumai, už rugsėjo mėn. – 6 996,12 Eur sumai; UAB „Krianta“ sąskaitą už topografinį planą 1 500 Eur sumai, sąskaitą už gatvių apšvietimą 4 100 Eur sumai, sąskaitą už kelio nužymėjimo darbus 1 297,12 Eur sumai. Taip pat buvo pateikti kiti atsiskaitymo bei apmokėjimo dokumentai. Atsakovas nurodo, jog jis pareikalavo pateikti papildomus dokumentus dėl bendrijos mokėjimų, tačiau jam žodžiu buvo pasakyti, kad dokumentai nebus pateikti. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato sodininkų bendrijos nario teises susipažinti su bendrijos dokumentais nustatyta tvarka. Bendrijos narys turi teisę susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą. Nors byloje nebuvo įrodinėjama teisės susipažinti su bendrijos dokumentais apimtis, tačiau faktas, kad ieškovas pateikė dokumentus, susijusius su bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūra, yra pakankamas lėšų panaudojimo paskirčiai vertinti.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovo pateiktos sutartys, darbų priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimo dokumentai patvirtina, jog atsakovui skaičiuojami mokesčiai buvo panaudoti bendrojo naudojimo objektų įrengimui ir priežiūrai, dėl ko vertintini, kaip reikalingi bendrojo turto išlaikymui ir išsaugojimui (CK 4.76 straipsnis). Mokesčiai yra nustatyti visuotinių sodininkų bendrijos narių sprendimais, šie sprendimai nebuvo ginčijami. Apeliantas prašo įvertinti tai, kad jis nesinaudojo sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ esančiu sodo sklypu, nes jau 1993 metais įsigijo kitą sodo sklypo, esantį sodininkų bendrijoje „Vairas“, ir jame gyvena po 5-6 mėnesius kasmet. Šis argumentas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi iš atsakovo prašoma priteisti ne išlaidas už jam asmeniškai suteiktas paslaugas, o mokesčius už bendro turto kūrimą (autobusų sustojimas, kelių įrengimas, topografiniai planai) ir išlaikymą (medžių pjovimas, gatvių apšvietimas). Kitu argumentu atsakovas nurodo, jog jis nedalyvauja sodininkų bendrijos narių susirinkimuose. Dalyvavimas susirinkimuose yra bendrijos nario teisė, tai, kad narys nedalyvauja susirinkime, nereiškia, jog jo atžvilgiu susirinkimo nutarimai netaikomi.
18. Skolos buvimo faktą atsakovas neigia tuo, kad jis nebuvo nurodytas skolininku 2017-03-18 ir 2018-03-14 visuotinių sodininkų bendrijos susirinkimų protokoluose. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas aiškina, jog protokoluose nurodyti tie skolininkai, su kuriais bendrija bylinėjosi teisme. Atsakovas šią aplinkybę sieja su tuo, kad skola buvo nustatyta tik tada, kai jis pateikė prašymą parduoti sodo sklypą. Atsakovo nurodymas skolininku bendrijos valdymo organų dokumentuose nėra reikšmingas prievolės fakto nustatymui. Skolos paskaičiavimo data gali būti svarbi tik ieškinio senaties taikymui, tačiau šioje byloje nėra prašoma taikyti senatį. Be to, susirinkimo protokolai nėra dokumentai, kuriuose privaloma patvirtinti tikslų skolininkų sąrašą.
19. Atsakovas ginčija, jog skola jam buvo nežinoma. Atsakovas nurodo, jog 2018-09-04 (t. 1, b. l. 51) kreipėsi dėl pažymos, reikalingos sodo sklypo pardavimui, gavimo. Tos pačios mokėjimo pranešimu (t. 1, b. l. 34) atsakovas informuotas apie susidariusią skolą nuo 2016 metų. Su papildomais paaiškinimais ieškovas pateikė atsakovui išrašytus mokėjimo pranešimus (t. 2, b. l. 20-25), kuriuose nurodytas atsakovo adresas yra toks pat, kokį atsakovas nurodo procesiniuose dokumentuose. Ieškovas nurodo, kad iki 2018-09-03 neturėjo atsakovo elektroninio pašto adreso, tad mokėjimo pranešimus siųsdavo neregistruotu paštu. Iš to, kad atsakovas ilgą laiką buvo bendrijos narys bei mokėjo mokesčius, pavyzdžiui 2017 m. sumokėjo net 224 Eur, galima spręsti, jog atsakovui buvo žinoma pareiga mokėti mokesčius ir ne tik nario mokesčius. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui nebuvo ar neturėjo būti žinoma apie pareigą mokėti sodininkų bendrijos nario bei kitus susijusius mokesčius. Pats atsakovas 2018-09-03 elektroniniu paštu kreipėsi į bendrijos buhalterę su prašymu patikslinti mokėtinas sumas.
20. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 485 Eur, kurie, atmetus apeliacinį skundą priteisiami iš ieškovo CK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš E. M. sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ naudai 485 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.