Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, nesusituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista (teistumai išnykę),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamoji R. N. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 09.00 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto su kartu gyvenančia motina K. N. metu, tyčia sudavė jai gulinčiai lovoje kumščiais ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas bei lauke medine lazda ne mažiau 5 kartus į nugarą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai K. N. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamoji R. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamoji R. N. kalta prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad sutinka su visomis jai pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis. Kaltinamoji pritarianti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jai būtų paskirta arešto bausmė (b. l. 103, 120-121).

3. Nukentėjusioji K. N. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose dviese su dukra (kaltinamąja) kartu gyvenanti ir vedanti bendrą ūkį. Dukra dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėrusi tampa konfliktiška ir agresyvi. 2023 m. rugsėjo 11 d. ryte, jai būnant namuose ir gulint lovoje, prie jos priėjusi neblaivi kaltinamoji pradėjo priekaištauti dėl namų priklausomybės, abiem rankomis suėmė ją už rūbų, pradėjo purtyti, šaukdama kumščiais sudavė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Norėdama išvengti dukros smurto, ji atsikėlusi ir išėjusi į kiemą. Dukra atėjo iš paskos, jos toliau garsiai konfliktavusios, dukra atėmė iš jos lazdas (kuriomis pasiremdama ji vaikštanti) ir ne mažiau penkis kartus sudavė jai į nugarą, dėl ko ji taip pat jautusi stiprų ir ilgalaikį skausmą. Dukra (kaltinamoji) prieš ją fizinį smurtą vartoja jau ne pirmą kartą (b. l. 33-35).

4. Liudytoja A. L. parodė, kad kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena iš matymo pažįstamos dvi moterys, t. y. dukra su motina. Ji su šiomis nebendraujanti, tačiau nuolatos girdi iš jų namų sklindantį triukšmą, moterų žodinius konfliktus. Yra mačiusi, kaip dukra motinai grasino vadinamu „kriukiu“, t. y. ramentu. Senolės dukra nuolat vartoja alkoholinius gėrimus ir yra konfliktiška. 2023 m. rugsėjo 11 apie 9.00 val., būdama savo namuose vėl išgirdo triukšmą. Išėjusi į savo namo kiemą pamatė, kaip dukra paėmusi motinos ramentą juo sudavė ne mažiau kaip 2 du kartus motinai į petį. Vėliau motiną bandė nutempti į kambarį, tačiau ji priešinosi ir nėjo. Kiek matė, tai senolė kol atvyko policijos pareigūnai, slėpėsi krūmuose kieme (b. l. 48-49).

5. 2023 m. rugsėjo 11 d. policijos pareigūno V. A. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) iš pranešėjos A. L. gautą informaciją apie dukters (kaltinamosios R. N.) smurtą prieš motiną – ši pasitvirtino, nukentėjusioji K. N. buvo labai susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi, patvirtino, jog kilusio konflikto metu kartu su ja jos namuose gyvenanti neblaivi dukra kaltinamoji R. N. tyčia sudavė jai gulėjusiai lovoje kumščiais į įvairias kūno vietas. Vėliau jai išėjus į kiemą, iš paskos atėjusi kaltinamoji lazda sudavė jai ne mažiau penkis kartus į nugarą, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Įvykio vietoje rasta netvarka, smurtu įtariamas asmuo R. N. sulaikyta (b. l. 50-53).

6. 2023 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame raudonų plytų vieno aukšto gyvenamajame name (kambaryje), bei šio namo kieme. Namų valda aptverta, į ją patenkama pro metalinius vartelius. Į namą patenkama iš kiemo pusės per rakinamas metalines duris, vedančias į koridorių, kurio dešinėje pusėje yra praėjimas į virtuvę, virtuvės kairėje pusėje yra praėjimas į svetainės kambarį, tiesiai į pereinamą vonios kambarį. Vonios kambaryje tarp skalbimo mašinos ir kriauklės su spintele rastas juodos spalvos ramentas (paimtas iš įvykio vietos), iš vonios kambario patenkama į kambarį, kuriame buvo smurtaujama. Šiame kambaryje kairėje pusėje stovi komoda, viduryje žurnalinis staliukas, dešinėje kambario pusėje prie lango stovi sofa-lova (nukentėjusios miegojimo vieta) (b. l. 69-71).

7. 2023 m. rugsėjo 11 d. Savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji K. N. pateikė medinę lazdą (b. l. 62-63).

8. 2023 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti medinė natūralaus medžio spalvos lazda ir ramentas, kuris yra metalinis, juodos spalvos, rankena medinė, apačioje į žemę atrama guminė (b. l. 109-111).

9. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0173, kaltinamajai R. N. 2023 m. rugsėjo 11 d., 09.38 val. nustatytas 2,82 prom. girtumas (b. l. 27-29).

10. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, kilus asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš nusenusią kartu gyvenančią savo motiną 92 metų amžiaus nukentėjusiąją K. N. – kumščiais sudavė jai, gulinčiai lovoje ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, bei kieme medine lazda sudavė ne mažiau 5 kartus į nugarą, sukeldama nukentėjusiai stiprų ir ilgą laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (suduodama smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas bei suduodama lazda į nugarą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, tyčinių smūgių kumščiais sudavimas į skirtingas kūno vietas gulinčiai lovoje, o taip pat ir smūgių sudavimas kieme lazda į nugarą, sukėlęs garbaus amžiaus nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas fiziniu nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamosios fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje) jo vietoje, tiek liudytojos, tiek ir pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, kaltinamoji byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, bei privataus namo kieme, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamosios ir nukentėjusiosios, kaip dukters ir motinos, bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusioji pastarajai priklausančiuose namuose kartu gyvena nuolat, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

12. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja maždaug rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudama kaltinamoji ne tik sudavė smūgius rankų kumščiais, tačiau nukentėjusios mušimui panaudojo ir lazdą (kurios pagalba senolė judėjo), smurtinių veiksmų skaičius buvo mažiausiai 10 smūgių (5 smūgiai kumščiais į įvairias kūno vietas ir 5 trauminiai poveikiai (smūgiai) lazda į nugarą). Pastarosios aplinkybės savo visuma atsveria reikšmę bausmei aplinkybių, kad konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio ir smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota).

13. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamosios veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (smūgių sudavimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.

14. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamoji, nors anksčiau ir buvo dukart teismo nuteista, tačiau bausmes visiškai atlikusi, teistumai dėl jų išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 6 dalis), kaltinamoji turi būti laikoma nusikaltusia ir teisiama pirmą kartą (b. l. 91-97), per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį administracine tvarka nebausta, ji yra visiškai darbinga, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jai nebuvo ir nėra taikoma. Tačiau visgi pažymėtina, kad kaltinamoji maždaug prieš trejus bei pusantrų metų jau buvo analogiškai nusikaltusi prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau pakankamų išvadų nepadarė ir vėl naujai analogiškai ir tyčia nusikalto.

15. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kalta, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą savo parodymais atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad nusikalstamą veiką ji įvykdė apsvaigusi nuo alkoholio iki sunkaus girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jos nusikalstamą elgesį (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus maždaug rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, kurių tarpusavio svoris ir reikšmė bausmės individualizavimo aspektu vertinama labiau sunkinančios naudai, konstatavus iš esmės dar teigiamą kaltinamosios asmenybę (punktas 14), jos asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajai paskirti prokuroro prašomos jau griežtesnės rūšies ir dydžio 60 parų arešto bausmę. Visuma aplinkybių, teismo vertinimu teikia pakankamą pagrindą manyti, jog skirtinos kaltinamajai arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos (bausmės) atlikimo, todėl kaltinamajai taikytinos BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos ir bausmės vykdymas jai atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikui be intensyvios priežiūros, įpareigojant kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktai). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamosios įvykdytos veikos pobūdžiui, tiek ir jos pavojingumui. Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Į skiriamą bausmę kaltinamajai įskaitytina 1 para jos laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. 09.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. 09.47 val. (b. l. 7-11, 104-105). Kaltinamajai R. N. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-108) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

17. Daiktiniais įrodymais byloje pripažinti ramentas ir medinė lazda, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje (b. l. 69-71, 109-111) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini jų savininkei nukentėjusiajai K. N. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, skiriamą bausmę R. N. sumažinti 1/3 dalimi, ir nustatyti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą R. N. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, kartu paskirti pareigas: a) kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, b) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 10 punktai).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistosios R. N. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 (vieną) dieną skiriamos jai arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ramentą ir medinę lazdą, teismo įsakymui įsiteisėjus, pavesti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui grąžinti teisėtai jų savininkei K. N..

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.