- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- 2-39/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. 2-272/2005 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. 2001 m. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas, be kitų pareikštų reikalavimų, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 20 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą už neteisėtą laikymą įkalinimo įstaigoje nuo 1995 m. liepos 3 d. iki 1995 m. rugsėjo mėnesio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl minėto reikalavimo patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 1 000 Lt moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2003 m. vasario 25 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas įvardijo Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo nuostatos, sudariusios pagrindą ieškovo ieškiniui tenkinti iš dalies. Pareiškėjas nurodė, kad apie šią aplinkybę jis sužinojo 2007 metų rugsėjo mėnesį iš transliuojamos radijo laidos. Kadangi eilę metų atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, jis neturėjo galimybės apie minimą aplinkybę sužinoti anksčiau. Pareiškėjas teigė, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas laike galioja tiek į ateitį, tiek į praeitį, kas sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovo didesnio žalos atlyginimo, adekvataus padarytai žalai pagal jos pobūdį atlyginti. Prašė atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir priteisti ieškovui iš atsakovo 120 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už neteisėtą 63 dienų įkalinimą Lukiškių kalėjime.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodoma kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies nuostata ,,Atlygintinos moralinės žalos dydis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų“ prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, 109 straipsniui, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnį įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo galiojančių teisės aktų pagrindu priimti sprendimai nelaikomi neteisėtais ar netekusiais galios dėl to, kad vėliau tie teisės aktai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Todėl teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri gali sudaryti pagrindą proceso atnaujinimui. Taip pat teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo teiginys, kad jis apie nurodomą Konstitucinio teismo nutarimą sužinojo 2007 metų rugsėjo mėnesį, neatitinka tikrovės, nes tiek iš suinteresuoto asmens – Teisingumo ministerijos pateikto pareiškėjo 2007 m. sausio 19 d. rašyto apeliacinio skundo Vilniaus 1 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-4426-110/2006, tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-381-275/2007, priimtos minėto apeliacinio skundo pagrindu, nustatyta, kad pareiškėjas jau minimame apeliaciniame skunde įvardijo 2006 m. rugpjūčio 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimą. Teismo teigimu, pareiškėjas jau 2007 m. sausio 19 d. ne tik žinojo apie nurodomo nutarimo priėmimą, bet ir nurodė jį kaip vieną iš apeliacinio skundo pagrindų, o prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo išsiųstas teismui 2008 m. sausio 7 d., t. y. praėjus metams laiko nuo sužinojimo apie nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir paduotas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą, todėl atsisakytina atnaujinti procesą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Neteisingas teismo argumentas, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri gali sudaryti pagrindą proceso atnaujinimui. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas ištaisantis įstatymo spragas, kurios neteisėtai, priešingai Konstitucijos nuostatoms, suvaržė ir apribojo piliečių teises į teisingą ir teisėtą neturtinės žalos adekvatų padarytai žalai atlyginimą, atitinka proceso atnaujinimo instituto pagrindų kriterijus.
2. Neteisingas teismo argumentas, kad iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo galiojančių teisės aktų pagrindu priimti sprendimai nelaikomi neteisėtais ar netekusiais galios dėl to, kad vėliau tie teisės aktai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. .
3. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų nagrinėti bylą dalyvaujant pareiškėjui. Tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės į savo interesų teisme atstovavimą, pareiškėjas neturėjo galimybės paaiškinti teismui esmines bylos aplinkybes, pateikti prašymus, tame tarpe ir prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjas apie Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą žinojo jau 2007 m. sausio 19 d., nes šį nutarimą nurodė apeliaciniame skunde pateiktame Vilniaus 1 apylinkės teisme nagrinėtoje byloje Nr. 2-4426-110/2006. Minėtą apeliacinį skundą rengė ne pats pareiškėjas, o jo interesus atstovaujantis advokatas, kuris neinformavo pareiškėjo apie Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą. Skunde apie Konstitucinio Teismo nutarimą parašyta specifine, sunkiai suprantama kalba, kurią pareiškėjui, kaip ne teisininkui buvo sunku suprasti. Apie Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą pareiškėjas sužinojo tik 2007 metų rugsėjo mėnesį iš transliuojamos radijo laidos.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, per kurį gali būti pateikiamas prašymas atnaujinti procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Proceso atnaujinimas byloje yra įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo procesinė galimybė, atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Procesas atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.), prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Taigi ypatinga proceso atnaujinimo instituto reikšmė negali būti suabsoliutinama, nes kaip ir bet kuria kita procesine teise, taip ir teise prašyti atnaujinti procesą suinteresuotas asmuo privalo naudotis tikslingai ir sąžiningai, juo labiau, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo forma. Proceso atnaujinimo institutas naudojamas, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudojantis instancine teismų sistema.
Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Pagal civilinių bylų nagrinėjimo teismuose principus nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Šis principas galioja nagrinėjant bylas instancine tvarka – pirmosios instancijos teisme ginčo šalys nustato ieškinio dalyką, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylos nagrinėjimo dalykas yra apibrėžiamas atitinkamai apeliacinio ir kasacinio skundo nustatytomis ribomis. Tai paaiškinama rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo civiliniame procese principais (CPK 5, 12, 13, 17 str.). Priklausomai nuo nagrinėjimo dalyko, šalys nurodo teisinius faktus ir pateikia juos patvirtinančius įrodymus. Analogiškai, laikantis minėtų bylų nagrinėjimo teismuose principų, taikomas ir bylos proceso atnaujinimo institutas, tai yra bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 str.). Šalies nurodytas bylos proceso atnaujinimo faktinis pagrindas nulemia prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo ribas.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymo nuostatos, sudariusios pagrindą ieškovo ieškiniui tenkinti iš dalies.
Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, teismas nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą patikrina: 1) ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir 2) ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais pagrindais
Pareiškėjas nurodė, kad apie proceso atnaujinimo pagrindą byloje sužinojo 2007 metų rugsėjo mėnesį iš transliuojamos radijo laidos, kurioje buvo paminėtas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 7 dalies nuostata ,,Atlygintinos moralinės žalos dydis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2007 m. sausio 19 d. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4426-110/2006 (t. 5, b. l. 8-10) nurodė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą kaip vieną iš apeliacinio skundo pagrindų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjui jau 2007 m. sausio 19 d. buvo žinomą apie Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teismui išsiuntė 2008 m. sausio 7 d., t. y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą.
Atmestinas apelianto argumentas, kad minėtą apeliacinį skundą rengė ne pats pareiškėjas, o jo interesus atstovaujantis advokatas, kuris neinformavo pareiškėjo apie Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą. Iš 2007 m. sausio 19 d. apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2-4426-110/2006 matyti, kad šį skundą pasirašė pats pareiškėjas, todėl nepagrįstas jo argumentas, kad jam nebuvo žinomas šio skundo turinys.
Be to, naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių pobūdis ir reikalavimai, kurie turi būti nustatyti konstatuojant, kad naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, yra aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, o tapo žinoma tik įsiteisėjus teismo sprendimui, bei kuri būtų turėjusi esminę reikšmę, jei būtų žinoma bylos nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, teikiančia pagrindą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodė Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, kuriuo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai Žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo, sudariusios pagrindą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Tačiau pareiškėjo nurodoma aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia, nes bylos nagrinėjimo metu, t. y. priimant Vilniaus apygardos teismo 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista neturtinė žala, bei Lietuvos apeliacinis teismui 2003 m. vasario 25 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą, minėtas Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dar nebuvo priimtas.
Neturi pagrindo ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymų nagrinėti bylą dalyvaujant pareiškėjui. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d.).
Bylos duomenimis, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. liepos 22 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjo atstovu buvo paskirtas advokatas E. Šiupša (t. 5, b. l. 40-42), kuris dalyvavo pirmosios instancijos teismo 2008 m. lapkričio 6 d. posėdyje nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atstovaujamas advokato, pareiškimo aplinkybės išdėstytos procesiniame dokumente, bei remdamasis koncentracijos principu, turėjo pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo nagrinėti bylą dalyvaujant pareiškėjui.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.