- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Rūta Mickevičienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio leidybos grupė“
- Trečiasis asmuo
- B. K.
- Advokatai
- Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio leidybos grupė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-398-44/2008 pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio leidybos grupė“, trečiajam asmeniui B. K. dėl įpareigojimo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Joniškio leidybos grupė“ kreipėsi ieškovė E. K. ir prašė įpareigoti atsakovą paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis, išspausdinant paneigimą, jog 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) išspausdintame straipsnyje „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“, straipsnio autorė B. K. , pirmajame laikraščio puslapyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – nuotraukoje užfiksuota mergina yra ne iš gyvenimo pasitraukusi gimnazistė E. L. , o kita nepilnametė mergina, kuri yra gyva, taip pat priteisti iš atsakovo 105 000 Lt neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) pirmajame laikraščio puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“ (straipsnio autorė B. K. ) su nepilnametės E. K. nuotrauka (priedas Nr. 3). Ieškovė yra gyva, 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, E. K. nuotrauka išspausdinta neturint nei jos, nei įstatyminių atstovų, t.y. tėvų sutikimo. Laikraščio išleidimo dieną, t.y. 2008 m. kovo 21 d., „Aušros“ gimnazijoje buvo Velykinės atostogos ir ieškovė atostogavo. Pamatę laikraštyje klasiokės, savo mokyklos mokinės, savo draugės ir pažįstamos nuotrauką, bendramoksliai, draugai, pažįstami, tėvų pažįstami, giminės skambino ir klausė, kas atsitiko. Daugelis žmonių pamanė, kad nusižudė ieškovė, pamatę nuotrauką, jie nebeskaitė straipsnio, ieškovės motinai pradėjo reikšti užuojautą, klausė, kada bus laidotuvės. Laikraštis „Joniškis“ yra pats populiariausias ir labiausiai skaitomas laikraštis Joniškio rajone, todėl neteisinga informacija buvo plačiai paskleista. Ieškovės motina G. K. tą pačią dieną nuvyko į laikraščio „Joniškis“ redakciją, bandydama išsiaiškinti, kaip galėjo būti, kad be ieškovės ir jos motinos sutikimo ir leidimo, buvo išspausdinta E. K. nuotrauka laikraštyje ir kaip galėjo E. K. nuotrauka būti įdėta prie straipsnio „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“. Mama pareikalavo atspausdinti tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo paneigimą, tačiau paneigimas nebuvo paskelbtas. Kadangi ieškovė buvo nepilnametė, jos mama G. K. 2008 m. balandžio 2 d. atsakovui pareiškė reikalavimą nemokamai paneigti tikrovės neatitinkančias žinias su šiais reikalavimais: laikraštyje „Joniškis“ privalo būti atspausdintas paneigimas: 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) išspausdintame straipsnyje „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“, straipsnio autorė B. K. , pirmajame laikraščio puslapyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – nuotraukoje užfiksuota mergina yra ne iš gyvenimo pasitraukusi gimnazistė E. L. , o kita nepilnametė mergina, kuri yra gyva. Paneigimą buvo reikalaujama paskelbti adekvatų savo forma, būdu ir vieta tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo formai, būdui ir vietai, t.y. išspausdinti pirmajame puslapyje, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu šriftu, tokios pat ar didesnės apimties. Taip pat buvo reikalaujama paneigime nurodyti, kuo pasireiškia paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikimas, paneigimą išspausdinti tą pačią savaitės dieną, t.y. penktadienį. Tačiau atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“, kuris leidžia laikraštį „Joniškis“, per CK 2.24 str. 2 d. numatytą terminą neatitinkančių duomenų paneigimo neatspausdino ir pažeistos teisės nebuvo apgintos. Esant tokiai situacijai, ieškovė priversta kreiptis į teismą ir reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų paskleistus duomenis, neatitinkančius tikrovės, bei su tokiu duomenų paskleidimu, asmens nuotraukos publikavimu, neturint sutikimo, atlyginti padarytą neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad ši laikraščio publikacija su jos nuotrauka, įrėminta gedulingame rėmelyje, sukėlė šoką, susinervinimą. Dėl šio fakto jai iš esmės pablogėjo sveikata, ji tapo uždara, ją apėmė depresijos nuotaikos. Siekdama išvengti įkyraus pašalinių asmenų dėmesio ir nepilnamečių pašaipų dėl to, kodėl ji liko gyva, ji ėmė vengti lankytis viešose vietose, prarado optimizmą, tikėjimą laimingu savo gyvenimu, buvo priversta konsultuotis su medikais, gydytis, todėl prašė priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kuri galėtų nors kiek kompensuoti jos išgyvenimus, susijusius su laikraščio „Joniškis“ publikacija.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovą UAB „Joniškio leidybos grupė“ laikraštyje „Joniškis“ per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti laikraštyje „Joniškis“ pirmajame puslapyje tokiu pat šriftu paneigimą tokio turinio: „2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) išspausdintame straipsnyje „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“, straipsnio autorė B. K. , pirmajame laikraščio puslapyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės - nuotraukoje užfiksuota mergina yra ne iš gyvenimo pasitraukusi gimnazistė E. L. , o kita nepilnametė mergina, kuri yra gyva“; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ ieškovei E. K. 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 500 Lt žyminio mokesčio; 3) priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ valstybei 700 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas nusprendė atmesti.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pripažino ir liudytojai patvirtino, kad 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) pirmajame puslapyje straipsnyje patalpinta fotonuotrauka, apibrėžta gedulingu rėmeliu, tikrai yra ne E. L. , pasitraukusios iš gyvenimo, bet kitos mergaitės. Pasak liudytojos G. K. , laikraščio redakcijai neištaisius klaidos, ji 2008 m. balandžio 2 d. raštu pareiškė laikraščiui pretenziją, reikalaudama paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Liudytojos R. E. , E. Š. bei H. K. taip pat patvirtino, kad po publikacijos daug žmonių skambindavo telefonu, reikšdami užuojautą dėl ieškovės E. K. netikėtos mirties bei pretenzijas dėl to, kad jiems apie tai nebuvo pranešta. Liudytojos taip pat patvirtino, kad ieškovės elgesys bei psichinė būklė po laikraščio publikacijos labai pasikeitė, t.y. ji dar niekaip negali normaliai gyventi po to, kai laikraštis „Joniškis“ oficialiai paskelbė, jog ieškovė yra nusižudžiusi. Liudytoja H. K. patvirtino, kad paaugliai ieškovę pravardžiuoja, dėl ko ji vengia kontaktų gatvėje. Joniškio „Aušros“ gimnazijos pažymų pagrindu teismas nustatė, kad po publikacijos paskelbimo ieškovė pasikeitė, tapo labai uždara, nes patiria daug pažeminimų iš aplinkinių asmenų, sunkiai susikaupia pamokose, todėl jai yra būtina medikų pagalba ir šiuo metu.teismo teigimu, gydymo įstaigos pažymos patvirtina, kad ieškovė tikrai serga vidutinio sunkumo depresija ir jai reikalinga psichologinė pagalba. Teismas padarė išvadą, kad straipsnyje fotonuotrauka, įrėminta gedulo rėmeliu, yra neginčijamai ieškovės E. K. fotonuotrauka (CPK 220 str.), o laikraščio puslapyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės – nuotraukoje užfiksuota mergina yra ne iš gyvenimo pasitraukusi gimnazistė E. L. , o kita nepilnametė mergina, kuri yra gyva. Teismas ieškovei priteisė neturtinę žalą, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas iš esmės nereagavo ir duomenų nepaneigė net po to, kai ieškovė ir jos įstatyminė atstovė žodžiu pareikalavo paneigti laikraštyje žinias, neatitinkančias tikrovę, oficialiai kreipėsi į atsakovą raštu dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės, paneigimo, o taip pat į ieškovės sveikatą ir jos sveikatos reabilitacijos išlaidas, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.) bei padaręs išvadą, kad dėl atsakovo straipsnio laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) ieškovei turi ir privalo būti priteista 60 000 Lt dydžio neturtinė žala (CK 6.250 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Joniškio leidybos grupė“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
1. 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ nebuvo paskleisti jokie duomenys apie ieškovę E. K. , nes straipsnyje rašoma apie visiškai kitą asmenį, aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijant nusižudžiusios merginos duomenis. Nesant jokių duomenų apie ieškovę paskleidimo fakto, negalima įpareigoti atsakovą juos paneigti ir atlyginti neturtinę žalą. Byloje nenustatyta faktinių aplinkybių visuma: nėra nurodyta, kokia informacija apie ieškovę buvo paskelbta, išspausdinus nuotrauką, nuotraukos išspausdinimas neturi ir laikraščio skaitytojams nesuteikia jokios informacijos apie ieškovę (išskyrus ieškovės atvaizdą, jeigu tokia faktinė aplinkybė būtų nustatyta). Aiškinant lingvistiniu būdu, straipsnio antraštė, naudojama klausiamojo sakinio būdu, nėra teiginys, todėl negalėjo įžeisti ieškovės garbės ir orumo. Ieškovė nenurodė, koks straipsnio žodis, sakinys ar pastraipa neatitinka tikrovės, yra melagingi ar pramanyti, kokia informacija yra išgalvota. Teismas šių aplinkybių netyrė.
2. Nors ieškovė kėlė reikalavimus dėl teisės į atvaizdą pažeidimo, teismas dėl to nepasisakė, o apsiribojo tik teiginiais apie tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą. Asmens teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, kai be jo sutikimo padarytoje, platinamoje nuotraukoje vaizduojamas asmuo yra identifikuojamas t.y. atpažįstamas (CK 2.22 str.). Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad laikraštyje išspausdintoje nuotraukoje yra ji, o ne kita mergina. Liudytojo J. V. parodymais byloje nustatyta, kad nuotrauka buvo paimta iš internetinio puslapio ir laikraštyje atspausdinta kaip abstrakti nuotrauka, kurioje profiliu pavaizduota mergina. Ieškovei nurodžius, kad laikraštyje patalpinta nuotrauka yra jos asmeninė, fotografuota sau ir kad ji nebuvo platinama net geriems pažįstamiems, neaišku, kokiu būdu nuotrauka pateko į visiems prieinamus internetinius puslapius. Ieškovė abejojo dėl nuotraukos, nes paprašė teismo skirti portretinę ekspertizę dėl laikraščio straipsnyje patalpintos fotografijos autentiškumo. Teismas netyrė aplinkybių, susijusių su fotonuotraukos atsiradimu internete. Straipsnio autorius juodu rėmeliu siekė atskirti patį tekstą nuo nuotraukoje pavaizduotos merginos, žinodamas, kad tai ne ta mergina, apie kurič rašoma straipsnyje, o ir nesiekė parodyti, kad ši mergina yra mirusi.
Žemesnės instancijos teismas
3. CK 2.22 str. 3 d. nenumato galimybės atvaizdo pažeidimo atveju reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, tad teismas negalėjo ginti ieškovės teisių, įpareigodamas paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
4. Nesant nustatyto neteisingų duomenų apie ieškovę paskleidimo fakto, teismas, remdamasis CK 2.24 ir CK 6.250 straipsniais, negalėjo priteisti ieškovei neturtinę žalą. Teismas turi kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas nurodė tik vienintelį motyvą dėl neturtinės žalos priteisimo. Aplinkybės dėl ieškovės būsenos turi būti vertinamos kritiškai, nes ji į psichiatrą kreipėsi tik 2008 m. gegužės 19 d., t.y. praėjus dviem mėnesiams po nuotraukos išspausdinimo ir kai atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad trūksta įrodymų. Dokumentuose nenurodoma, kad depresija atsirado būtent dėl išspausdintos nuotraukos, o ne dėl kitų priežasčių. Pažymėtina, kad nusižudė ieškovės vaikystės ir klasės draugė. Ieškovė ir iki įvykio linksmumu nepasižymėdavo, būdavo uždara, prislėgta ir pan. Byloje nėra jokių duomenų apie jos sveikatą iki įvykio. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp nuotraukos išspausdinimo ir ieškovės elgesio pasikeitimo, neišsamiai ištyrė bylos aplinkybės dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, jos elgesio pasikeitimo priežasčių.
5. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir įmonė dėl to taps nemoki. Tai turės ne tik neigiamas finansines pasekmes laikraščiui, bet ir visai Joniškio rajono bendruomenei (CK 1.2 str., CK 6.251 str. 2 d.).
6. Neleisdamas atsakovui pasisakyti dėl ieškovės teismo posėdžio metu pateikto medicininio pažymėjimo ir epikrizės, nesuteikdamas galimybės pateikti prašymų dėl bylos medžiagos papildymo ir tinkamo įrodymų tyrimo, teismas padarė procesinių pažeidimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą,ž bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Straipsnyje publikuota ieškovės nuotrauka yra apvesta juodu rėmeliu, kas būdinga publikuojant mirusio žmogaus nuotrauką. Straipsnio antraštė ir juodas nuotraukos rėmelis sudaro realią galimybę kiekvienam skaitytojui suprasti, kad nuotraukoje pavaizduota mergina ir yra iš gyvenimo pasitraukusi gimnazistė. Straipsnyje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, nes E. K. yra gyva, šie duomenys pažemino jos garbę ir orumą, nes ieškovė yra praktikuojanti katalikė, jos tikėjimas, įsitikinimai ir gyvenimo supratimas prieštarauja savižudybei, savižudybė jai yra visiškai nepriimtinas ir smerktinas dalykas. Straipsnyje publikuota fotonuotrauka yra neginčijamai ieškovės fotonuotrauka, nes ieškovė pateikė šios nuotraukos originalą, be to, pati straipsnio autorė ir atsakovo atstovė nurodė, kad straipsnio pirmame lape patalpinta fotonuotrauka yra ne E. L. , pasitraukusios iš gyvenimo, bet kitos merginos. Asmens nuotraukos išspausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumą žeminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę (asmeninę ir (arba) dalykinę reputaciją) ir orumą. Nuotrauka padaryta ne viešoje vietoje, tad asmeninės nuotraukos publikavimas be ieškovės sutikimo reiškia jos teisės į atvaizdą pažeidimą. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnį ir atsižvelgė į bylos aplinkybes. Straipsnio autorė suprato, kad nuotraukoje, kuri bus pridėta prie straipsnio pirmame lape, pavaizduota ne E. L. . Atsakovas, net vykstant teisminiam procesui, žemino ieškovės garbę ir orumą, nekorektiškai ir neetiškai nurodydamas, kad ieškovės šeima yra socialiai remtina, todėl apie tokią šeimą atsakovas laikraštyje turi teisę skelbti žinias daugiau, negu kad apie žymių asmenų šeimas. Visuomenės informavimo priemonė privalo tikrinti informaciją. Žurnalistų etikos kodeksas reikalauja, kad žurnalistas skelbtų tik patikrintą informaciją. Atsakovas, neturėdamas ieškovės (ar jos įstatyminių atstovų) sutikimo, sąmoningai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 str. 5 d.), publikavo visuomenės informavimo priemonėje ieškovės fotonuotrauką. Atsakovas yra pelno siekianti įmonė. Jo leidžiamas laikraštis „Joniškis“ yra labiausiai skaitomas laikraštis rajone, šiame laikraštyje yra spausdinami ne tik patarimai žemdirbiams, verslininkams, moterims bei jaunimui, kultūros, švietimo aktualijos, bet ir efektyvi reklama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 2.22 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos šiais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją (CK 2.22 str. 2 d.). Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.22 str. 3 d).
Remiantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Pagal CK 2.24 straipsnio 5 dalį, visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat kai tuos duomenis paskelbė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį. Visais kitais atvejais turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti duomenis paskleidęs asmuo ir jo veikla.
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, kad, nesant nustatyto neteisingų duomenų apie ieškovę paskleidimo fakto, teismas, remdamasis CK 2.24 straipsniu CK 6.250 straipsniu, negalėjo priteisti ieškovei neturtinę žalą.
Taigi apeliantas iš esmės nesutinka, kad 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) išspausdintame straipsnyje „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“, pirmajame laikraščio puslapyje apie ieškovę buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ nebuvo paskleisti jokie duomenys apie ieškovę, o nuotraukos išspausdinimas neturi ir laikraščio skaitytojams nesuteikia jokios informacijos apie ją.
Ieškovė ieškinį grindė ta aplinkybe, kad 2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) pirmajame laikraščio puslapyje buvo išspausdintas straipsnis „Ketvirtadienio rytą iš gyvenimo pasitraukė (?) gimnazistė“ ne su mirusios merginos, o gyvos nepilnametės E. K. nuotrauka, neturint nei jos, nei jos įstatyminių atstovų sutikimo.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė į bylą pateikė nuotrauką, kuri buvo išspausdinta laikraštyje (b.l. 47), o byloje apklausti liudytojai paliudijo, kad straipsnyje esanti mergina yra ieškovė (b.l. 95-97), taip pat į tai, jog Joniškio „Aušros“ gimnazijos direktorius 2008 m. balandžio 8 d. raštu (b.l. 11) patvirtino, kad iki atsitikimo, kai „Joniškio“ leidinyje įsivėlė klaida dėl nuotraukos, su Erikos (ieškovės) elgesiu problemų nebuvo, o šis įvykis labai papiktino klasės draugus, kurie reiškia nepasitikėjimą spauda, teismui nėra pagrindo abejoti, kad laikraštyje išspausdintoje nuotraukoje vaizduojama mergina yra atpažįstama kaip ieškovė. Tai, jog nuotrauka, apelianto teigimu, buvo paimta iš interneto, nepaneigia fakto, kad laikraštyje išspausdinta nuotrauka yra ieškovės. Nors atsakovas apeliaciniu skundu ginčija, kad ieškovė nepateikė patikimų duomenų, jog laikraštyje išspausdinta nuotrauka yra būtent ieškovės, o ne kitos merginos, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė neskirti portretinės ekspertizės, nes atsakovas negalėjo pateikti fotonuotraukos laikmenos (b.l. 96, 97).
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo redakcija Nr. X-752) 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.
Atsakovas neneigia, kad laikraštyje buvo atspausdinta abstrakti nuotrauka, kurioje profiliu pavaizduota mergina būtų panaši į E. L. . Tačiau straipsnyje nėra duomenų, kad nuotraukoje, esančioje pirmajame laikraščio puslapyje, yra ne iš gyvenimo pasitraukusi E. L. , o kitas asmuo. Tad atsakovas, spausdinamas, jo nuomone, su straipsniu nesusijusio asmens nuotrauką, nenurodė informacijos apie šaltinio, t.y. nuotraukos, nepatikimumą.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo redakcija Nr. X-752) 22 straipsnio 8 dalį, viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams (1 p.); neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (4 p.); privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų, skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti (5 p.).
Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas 2005 m. balandžio 15 d. patvirtinto Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, pagal kurio 49 straipsnį, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių padedančių identifikuoti šį asmenį (ypač nepilnametį) duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.
Taigi, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai informaciją, susijusią su savižudybe, turi pateikti taip, kad joje nebūtų iškreiptos tiesos, ji būtų patikima ir teisinga bei nepažeistų nepilnamečių teisių.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad laikraštyje išspausdinta nuotrauka nesuteikia jokios informacijos apie ieškovę ir apie ieškovę nebuvo paskleisti jokie duomenys.
2008 m. kovo 21 d. laikraštyje „Joniškis“ Nr. 21 (489) išspausdinto straipsnio turinys ir nuotrauka, jos apipavidalinimas – juodas rėmelis ir vieta, leidžia suvokti, kad nuotrauka yra neatskiriama straipsnio dalis, o straipsnyje rašoma būtent apie nuotraukoje pavaizduotą merginą.
Laikraštyje skelbiant informaciją apie iš gyvenimo pasitraukusią merginą, atsakovas sąmoningai pateikė kitos merginos nuotrauką. Straipsnio kontekstas, juodas nuotraukos rėmelis patvirtina, kad, atspausdinus ieškovės atvaizdą, apie ją buvo paskleisti duomenys, nevienareikšmiškai patvirtinantys mirties, galimai savižudybės, faktą ir jos aplinkybes. Nėra pagrindo abejoti, kad paskleisti duomenys apie ieškovę neatitinka tikrovės, kadangi nuotraukoje pavaizduota mergina yra gyva.
Fizinio asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas. Privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą ir kitus asmens duomenis. Asmens privataus gyvenimo pažeidimas yra tada, kai informacija apie privatų gyvenimą skelbiama be asmens sutikimo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kai skelbti tokią informaciją galima be sutikimo.
Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, jog ieškovė ar jos įstatyminiai atstovai buvo davę sutikimą publikuoti ieškovės nuotrauką, jog nėra aplinkybių, leidžiančių ieškovės atvaizdą naudoti be jos sutikimo, jog nuotrauka padaryta ne viešoje vietoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės teisė į atvaizdą yra pažeista.
Straipsnyje apie galimą savižudybę išspausdinta nepilnametės ieškovės nuotrauka identifikuoja ją kaip iš gyvenimo pasitraukusią merginą, o tai neabejotinai yra asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad straipsnio antraštė, naudojama klausiamojo sakinio būdu ir, ją aiškinant lingvistiniu būdu, tai nėra teiginys, galėjęs įžeisti ieškovės garbę ir orumą. Tačiau negalima sutikti su šiuo apelianto teiginiu. Straipsnio antraštė nėra klausiamojo pobūdžio, kaip nurodo apeliantas, nes klaustukas parašytas viduryje antraštės, o ne jos gale, ir skliausteliuose. Bet kokia neigiamo pobūdžio informacija apie asmenį, visuomenės informavimo priemonėse pateikiama kartu su asmens nuotrauka, žeidžia asmens garbę ir orumą.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad, pažeidus atvaizdą, nėra pagrindo paneigti tikrovės neatitinkančias žinias. Pažeidus asmens teisę į atvaizdą, kaip asmens privataus gyvenimo dalį, asmens nuotrauką laikraštyje pateikus tokiu būdu, kad ją galima identifikuoti kaip mirusį tam tikromis aplinkybėmis asmenį, yra pagrindas paneigti tikrovės neatitinkančias žinias apie tą asmenį, šiuo atveju, kad ieškovė yra gyva.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis, kad teismas neištyrė bylos aplinkybių dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos.
Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir žmogaus teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, yra ypač svarbus žalos atlyginimo institutas. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmeniui padarytos (ir atlygintinos) žalos skirstymas į materialinę ir neturtinę lemia su atitinkamos rūšies žalos atlyginimu susijusių santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. Vienas iš šių ypatumų yra susijęs su padarytos žalos dydžio nustatymu (įvertinimu). Atlyginant materialinę žalą visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Teismų praktikoje neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką. Tai reiškia, kad asmens prašomas priteisti nuostolių dydis, kaip neturtinė žala, negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jį nustato teismas.
Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą.
Neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, kurie visada yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Dėl to kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydžio nustatymas reiškia, kad, remiantis įstatyme bei teismų praktikoje suformuluotais ir, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismo pripažintais kitais neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais kriterijais, sprendžiamas kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o ne svarstomas nukentėjusio asmens reikalaujamo šios kompensacijos dydžio sumažinimo klausimas.
Remiantis bylos duomenimis, ieškovė po straipsnio publikavimo laikraštyje jautėsi pažeminta, vengė lankytis viešose vietose, jautė nerimą, baimę, įtampą ir gėdą, t.y. ieškovė patyrė emocinio ir psichologinio pobūdžio pergyvenimus, išgyveno neigiamą aplinkinių vertinimą, o tai turi ypatingai didelę įtaką nepilnamečio asmens asmeniniam gyvenimui. Nėra pagrindo abejoti, kad tokius potyrius ieškovei sukėlė būtent jos nuotraukos išspausdinimas kartu su straipsniu apie galimai nusižudžiusią merginą ieškovės gyvenamosios vietos rajono laikraštyje.
Kaip jau minėta, atsakovas ieškovės nuotrauką laikraštyje išspausdino žinodamas, kad asmens nuotrauka nėra straipsnyje minimo mirusio asmens, tačiau ją pateikė taip, jog aplinkiniai suprastų, jog būtent nuotraukoje esanti mergina, kuri mokėsi toje pačioje mokykloje, kaip ir E. L. , yra mirusi. Tad nuotrauka išspausdinta piktnaudžiaujant teise skleisti informaciją (CK 1.137 str. 3 d.).
Nors apeliantas nurodo, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis ir įmonė dėl to taps nemoki, tačiau jis nepateikė jo finansinę padėtį patvirtinančių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti priteistinos neturtinės žalos dydžio poveikį atsakovo veiklai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas atsisakė geranoriškai paneigti tikrovę neatitinkančius duomenis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis, t.y. 60 000 Lt, prilygsta ar net viršija tokio pobūdžio žalos atlyginimo sumoms, priteistoms ankstesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl asmens sveikatos sunkaus sužalojimo, atlyginimo, todėl negali būti vertinama kaip nustatyta atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo nustatymo principą – būtinumą atsižvelgti į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatydama kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydį, pažymi, kad 30 000 Lt suma atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, ji yra adekvati nepilnamečio asmens teisių pažeidimui ir tik nežymiai viršys įprastai teismų praktikoje tokiais atvejais taikomą priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydį nukentėjusiems suaugusiems asmenims.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesuteikė galimybės atsakovui pateikti prašymų dėl bylos medžiagos papildymo, tačiau skunde jis nenurodo, kokios aplinkybės nebuvo ištirtos bei nepateikė jokių papildomų įrodymų.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų šiam klausimui išspręsti, tuo pažeisdamas civilinio proceso normas, netinkamai išaiškino materialinės teisės normą, reglamentuojančią neturtinės žalos nustatymą, todėl bylą iš dalies išsprendė neteisingai ir tai yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atitinkamai pakeičiama ir ta sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė žyminio mokesčio priteisimo ieškovei ir valstybei klausimą (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 302 str.).
Kita teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, nes pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios sprendimo dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 60 000 Lt žalos atlyginimui, jam už skundą sumokėjus tik 500 Lt (b.l. 109), nesant duomenų apie jo atleidimą nuo likusios už apeliacinį skundą mokėtinos žyminio mokesčio dalies, iš jo priteistina nesumokėta už apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis. Iš dalies, t.y. 50 proc., patenkinus atsakovo UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ apeliacinį skundą, iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 93 str. 1 d., 2 d.).
Iš dalies atmetus atsakovo UAB ,,Joniškio leidybos grupė“ apeliacinį skundą bei 50 proc. sumažinus priteistos neturtinės žalos dydį, iš atsakovo ieškovei priteisiama dalis jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (b.l. 119, 125, CPK 98 str.). Ieškovė pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė tik su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, kadangi prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo ir jas patvirtinančius įrodymus ieškovė privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, iš jo priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str. 1 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti.
Šiuo sprendimu iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio leidybos grupė“ ieškovei E. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų), o priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 143 Lt.
Priteistą iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ bylinėjimosi išlaidų sumą valstybei padidinti iki 757 Lt.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ ieškovei E. K. 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš ieškovės E. K. 900 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš atsakovo UAB „Joniškio leidybos grupė“ 400 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 10,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.