Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį atsakovams E. J. ir V. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo notarė Danguolė Bieliūnaitė.

2022 m. lapkričio 3 d. pareiškimu iš dalies sumažinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1500 Eur skolos, 1369,95 Eur delspinigių ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, jis 2017 m. kovo 2 d. paskolino A. J. 1500 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. kartu sumokant ir 1,5 procento mėnesinių palūkanų, tačiau nustatytu terminu skola nebuvo grąžinta. Anot ieškovo, po A. J. mirties atsakovai priėmė jo palikimą ir ieškovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškė jiems reikalavimą sumokėti nurodytas skolos sumas, persiųsdamas pareiškimą per notarę. Ieškovas pabrėžė, kad notarė 2018 m. rugpjūčio 16 d. priėmė jo pareiškimą atsakovams, t. y. pareiškimas buvo pateiktas nepraleidus trijų mėnesių termino. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovų paveldėto turto vidutinė rinkos vertė gerokai viršija paskolos ir palūkanų sumą.

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo taip pat sumažinti prašomų priteisti 1,5 proc. palūkanų dydį. Atsakovai nurodė, kad po A. J. mirties jie palikimą paveldėjo pagal paveldimo turto apyrašą, tačiau į apyrašą neįtrauktas ieškovo turtinis reikalavimas. Atsakovai pažymėjo, kad priimant palikimą jiems nebuvo žinoma apie ieškovo reikalavimus, kurių ieškovas nepareiškė per įstatyme nustatytą terminą, be to, ieškovas ir neprašo atnaujinti šio praleisto trijų mėnesių termino.

Trečiasis asmuo notarė D. Bieliūnaitė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. jai į biurą buvo pristatytas ieškovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimas, tačiau šį dokumentą į biurą atnešė neprisistatęs asmuo, kurio tapatybės notarė nenustatė. Anot notarės, ji nieko nedarė su gautu ieškovo pareiškimu, ieškovo kreditorinis reikalavimas atsakovams nebuvo įformintas notarės biure, jokio notarinio veiksmo nebuvo atlikinėta, o apie gautą pareiškimą notarė informavo atsakovę (tik) prieš išduodama paveldėjimo teisės liudijimą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad pagal 2017 m. kovo 2 d. paskolos raštelį ieškovas buvo paskolinęs A. J. 1500 Eur, kurie turėjo būti grąžinti iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. kartu sumokant ir 1,5 proc. dydžio mėnesines palūkanas. Ši skola ieškovui nebuvo grąžinta. Po A. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė atsakovai. Sudarytame 2018 m. birželio 24 d. paveldimo turto apyraše nėra duomenų apie A. J. skolinę pareigą ieškovui. Duomenų apie atsakovų paveldimą skolą ieškovui nėra ir 2018 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas apie savo turtinį reikalavimą A. J. įpėdiniams turėjo pareikšti ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini).

Įrodinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, ieškovas laikosi pozicijos, kad palikimo priėmimo metu atsakovams (bent jau atsakovei) tikrai buvo žinoma apie ieškovo kreditorinį reikalavimą ir kad pats ieškovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. notarei buvo įteikęs savo reikalavimą persiųsti atsakovams. Nagrinėdamas šiuos ieškovo argumentus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog atsakovams (ar bent jau atsakovei) dar nepasibaigus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinam trijų mėnesių terminui iš tikrųjų buvo žinoma apie ieškovo turtinį reikalavimą – atsakovai tokius ieškovo teiginius neigia, o ieškovo iniciatyva apklaustas liudytojas T. V. nurodė neatsimenantis, ar jis būtent per aptariamą terminą bendravo su atsakove apie ginčo skolą.

2023 m. vasario 27 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad T. V. parengtą ir ieškovui perduotą 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą ieškovas pats nunešė notarei 2018 m. rugpjūčio 16 d. (ketvirtadienį) ir kad notarė jam žodžiu nurodė, jog tolimesni veiksmai bus atliekami pirmadienį, kai pas notarę atvyks atsakovė. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus ieškovas nurodė ir 2024 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu. Be to, šio posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad per aptariamą trijų mėnesių terminą įpėdinių informavimo tikslais jis kreipėsi tik į notarę, t. y. per šį laikotarpį ieškovas nesikreipė tiesiogiai į atsakovus ir neatliko kitų Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad, anot paties ieškovo, vėliau jis nepasidomėjo, ar atsakovė iš tikrųjų buvo „pirmadienį“ atvykusi pas notarę, taip pat nepasidomėjo, ar po ieškovo apsilankymo notarė atliko kokius nors veiksmus. Ieškovas taip pat nurodė neprisimenantis, ar jis sumokėjo notarei už aptariamų notarinių veiksmų atlikimą. Tokie ieškovo paaiškinimai iš esmės neprieštarauja notarės D. Bieliūnaitės teiginiams, kad aptariamą ieškovo pasirašytą 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškimą jai į biurą atnešė nepristatęs asmuo, kurio tapatybės notarė nenustatė, ir kad dėl gauto pareiškimo notarė neatliko-neįformino jokio notarinio veiksmo. Notarė taip pat nurodė, kad šį ieškovo pareiškimą ji parodė atsakovei tik tą dieną, kai buvo išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas (t. y. 2018 m. rugsėjo 11 d.).

Šios ieškovo ir notarės nurodomos aplinkybės, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina ieškovo argumentų, kad atsakovams, kaip A. J. įpėdiniams, buvo pranešta-žinoma apie ieškovo kreditorinį reikalavimą (per aptariamą trijų mėnesių terminą). Pažymėtina, kad ieškovas pasirinko įpėdinius informuoti būtent per notarą, todėl šis veiksmas galėjo ir turėjo būti įforminamas atitinkamu notariniu veiksmu, be kita ko, persiunčiant ieškovo pareiškimą įpėdiniams ir skolos raštelį pridedant prie paveldėjimo bylos, kaip to ir buvo prašoma atlikti ieškovo 2018 m. rugpjūčio 14 d. pareiškime (pareiškimo ketvirtoji pastraipa). Šiuo aspektu į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų notarinio veiksmo (pareiškimo persiuntimo įpėdiniams, juolab persiuntimo iki (duomenys neskelbtini)) atlikimą. Priešingai, notarė D. Bieliūnaitė paaiškino, kad, nenustačiusi dokumentą pateikusio asmens tapatybės, ji notarinių veiksmų neįformino ir pareiškimo įpėdiniams nepersiuntė, t. y. atsakovams iki (duomenys neskelbtini) netapo žinoma apie ieškovo pareiškimą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamas ieškinys pareikštas praleidus tiek Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą, tiek to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtintą trijų metų terminą. Pabrėžtina, kad ieškovas neprašo atnaujinti nė vieno iš nurodytų terminų, todėl nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybės (ratio decidendi) gerokai skiriasi nuo apygardos teismo nutartyje nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-12-378/2018 aplinkybių, nes nurodytoje kasacinio teismo byloje buvo pareikštas-nagrinėjamas ir reikalavimas dėl termino atnaujinimo. Atsakovai savo atsikirtimus į ieškinį grindžia praleistų terminų aplinkybe. Teismas neturi pagrindo netaikyti praleisto termino padarinių.

Remiantis šiais motyvais, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas-neįrodytas, t. y. ieškovui neįrodžius, kad jo turtiniai reikalavimai atsakovams, kaip A. J. įpėdiniams, buvo pareikšti laikantis Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų (CPK 12, 178 straipsniai). Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas, atsakovams iš ieškovo priteisiama 4114,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į atsakovų atstovų atliktų procesinių veiksmų gausą ir mastą (pateiktus procesinius dokumentus, atstovavimą teismo posėdžių metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip neproporcingai didelio, todėl nemažina. Valstybei iš ieškovo priteisiama 15,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 4114,01 Eur (keturis tūkstančius šimtą keturiolika eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. S. (J. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 15,60 Eur (penkiolika eurų 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.