Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-05-21 · Byla Nr. A2.6.-10-659/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-21
Bylos Nr.
A2.6.-10-659/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
P. K.
Advokatai
Leonidas Zubanovas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-10-659/2014
Proceso Nr. 4-06-3-05353-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
Registro objektas ROIK:07-13-8056185(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 21 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. K., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovui – R. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. K. (P. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustam administracine tvarka, iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2013 m. gruodžio 18 d., apie 18.27 val. prie Taikos pr. 61, Klaipėdos mieste, vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko reikiamo saugaus atstumo iki iš galo stovinčios transporto priemonės ir atsitrenkė į ją. Po eismo įvykio, nepranešęs policijai, iš eismo įvykio pasišalino. Tuo P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 132, 234 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad apie 18.30 val. važiavo prie „Maximos“ su draugais pavalgyti picą. Jo automobilis „Mitsubishi Lancer“ buvo priparkuotas stovėjimo aikštelėje. Kai reikėjo išvažiuoti, kitas automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, todėl dėl pažeidimo yra ir kito automobilio vairuotojo kaltė. Turėjo būti avarinis ženklas pastatytas, bet jo nebuvo. Laisvų vietų buvo, todėl to automobilio vairtuotojas galėjo pastatyti savo automobilį aikštelėje. Jis nepastebėjo to stovinčio automobilio, buvo tamsus paros metas, garsiai grojo muzika, jis nepastebėjo, kad padarė avariją. Išsisuko iš aikštelės ir kaip niekur nieko parvažiavo namo. Po valandos jam paskambino plicijos pareigūnai ir pranešė, kad padaryta avarija. Atėjus į pareigūnų automobilį, jį nusivežė į Kelių policijos biurą ir liepė parašyti paaiškinimą. Mano, kad tas kitas automobilis galėjo būti apgadintas iš anksčiau. Bet kuriuo atveju jis nepastebėjo, kad kliudė tą automobilį ir išvažiavo namo. Kai pamatė nuotraukas, tada tik suprato, kad kliudė kitą automobilį. Savojo automobilio apgadinimus pamatė tik kitą dieną.

Liudytojas V. D. paaiškino, kad buvo apgadintas jo automobilis. Užsisakė picą iš picerijos, esančios šalia prekybos centro „Akropolis“. Automobilį pastatė Dubysos g., o pats nubėgo paimti iš picerijos picą. Išėjus pamatė, kad aplink jo automobilį yra žmonių ir suveikusi jo automobilio signalizacija. Kai ėjo link automobilio, girdėjo, kad vyrai skambino į pagalbą ir kad apgadintas automobilis. Priėjęs prie automoblio pamatė, kad apgadintas dešinės pusės bamperis, dėl įvykio jis iškvietė pareigūnus. Vyrai, jam nurodė, kas įvažiavo į jo automobilį, jie buvo užsirašę to vairuotojo automobilio valstybinius numerius. Jis pastatė automobilį ne aikštelėje, o netoli picerijos, greta autobusų stovėjimui skirtoje vietoje. Jo pastatytas automobilis negalėjo trukdyti kitiems automobiliams, matė, kad šalia stovintys automobiliai galėjo be vargo išvažiuoti. Geltonų juostų, kur paliko automobilį, nebuvo. Automobilis suremontuotas, draudimas jam atlygino žalą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas R. P. paaiškino, kad toje vietoje, kur buvo paliktas nukentėjusiojo automobilis, ženklų nėra, todėl pastarasis galėjo toje vietoje palikti automobilį, neįjungęs avarinio signalo, o jei būtų kam trukdęs, tokiu atveju, būtų už tai atsakęs.

Iš R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas dėl apgadintos transporto priemonės „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o apgadinusi minėtą automobilį kita transporto priemonė iš eismo įykio vietos pasišalino. Ivykio liudininkai nurodė šios transporto priemonės valstybinius numerius. Susisiekus su transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku P. K., šis pareiškė, kad niekur nevažiavo ir visą laiką buvo namie. Nuvykus ir patikrinus transporto priemonę Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad ji buvo apgadinta ir nustatyta, kad apgadinimo pobūdis atitinka su aptiktos apgadintos Toyota Auris apgadinimais, spalva atitiko dažų likučius. Apklausus P. K. iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eidamas svyravo, nesiorientavo aplinkoje, tačiau paaiškino, kad alkoholį vartojo grįžęs namo (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti „Toyota Auris“ priparkavimo ir apgadinimo vietos (b. l. 10).

Fotolentėlėse matyti automobilių „Toyota Auris“ ir „Mitsubishi Lancer“ apgadinimai (b. l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

P. K. kaltinamas dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikęs Kelių eismo taisyklių apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei dėl to, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. K. neneigia apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau teigia, kad dėl tamsaus paros meto, automobilyje garsiai grojančios muzikos, nepastebėjo, kad padarė avariją. Be to, jis nurodo, kad „Toyota Auris“ vairuotojas automobilį paliko stovėti ant važiuojamosios dalies, nepalikęs avarinio ženklo, todėl nepastebėjo šio automobilio. Tai, kad būtent P. K. apgadino V. D. transporto priemonę įrodo paties P. K. paaiškinimai (b. l. 8, 30), R. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), fotolentelės, kuriose užfiksuoti „Mitsubishi Lancer“ automobilio apgadinimo pobūdis sutampa su automobilio „Toyota Auris“ apgadinimais (b. l. 12-14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad P. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tad objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, ir nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (2013-03-26 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Vienas iš požymių, leidžiančių spręsti ar asmuo suprato, kad padarė eismo įvykį, yra transporto priemonės apgadinimo mąstas ir pobūdis. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia nejutęs, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir todėl nesuprato, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, tačiau tokie jo paaiškinimai atmestini ir vertintini kaip bandymas išvengti jam gresiančios atsakomybės, nes byloje esančiose fotolentelėse užfiksuoti automobilių apgadinimai – „Toyota Auris“ dešinės pusės bamperio kiauryminis įlenkimas ir automobilio „Mitsubishi Lancer“ skilęs galinio bamperio kairysis kampas, atitrūkusi galinio bamperio kairioji pusė, ženkliai nubrėžti dažai, akivaizdžiai rodo, kad tokio sužalojimo nebuvo įmanoma nepajusti. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad P. K. paaiškinimai nėra nuoseklūs. R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad susisiekus su P. K., šis neigė, kad apskritai būtų kur važiavęs, o nuvykus į P. K. namus, iš nerišlios jo kalbos ir nekoordinuotų judesių kilo įtarimas, kad asmuo gali būti neblaivus (b. l. 4). Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir galimai siekimas nuslėpti neblaivumą, buvo viena iš priežasčių, paskatinusių jį tai padaryti. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, kad V. D. paliko automobilį neleistinoje vietoje ir tai turėjo įtakos pažeidimo atsiradimui, nešalina jo atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Be to, Kelių policijos biuro atstovas paaiškino, jog toje vietoje nėra ženklų, draudžiančių palikti automobilį taip, kaip tai padarė V. D. (b. l. 39). Taigi įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad P. K. pažeidė KET 132, 234 punktų reikalavimus, ir todėl jo veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Byloje P. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimų pobūdį – P. K. padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai ir taip tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – anksčiau nėra baustas administracine tvarka, todėl manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 293 str., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

P. K. (P. K.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti nuobaudą -100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

P. K. (P. K.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipnio 1 dalį paskirti nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti P. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Balčiūnienė