Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. L., jo atstovui advokatui Robertui Klovui,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau –­ ir institucija) atstovei K. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. L. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir institucija) 2021m. birželio 29 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21133607107.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. institucijos 2021m. birželio 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021 byloje ROIK: 21133607107, buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 262 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda už tai, kad 2020 m. liepos 21 d. apžiūros metu (pagal aktą Nr. TVR17-142) J. L., kasdamas smėlį-žvyrą mažajame karjere (paso Nr. l2) (duomenys neskelbtini), savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), nukasė 163 m² grunto, taip padarydamas 136,50 eurų dydžio žalą gamtai, kurią gera valia atlygino. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos 1995 m. liepos 5 d. Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 1 d.) l4 straipsnio 1 dalį (toliau – ŽGĮ), kuriame nurodyta, kad žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų laikytinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatytas ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. atstovo advokato R. K. skundas, kuriame prašoma Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. L. atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad institucija 2021 m. gegužės 17 d., surašydama pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, nesilaikė ANK 608 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagal kuriuos protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bei nebuvo tiksliai įvardinta, kokius konkrečiai ŽGĮ Nr. I-1034 reikalavimus pareiškėjas tariamai pažeidė, t. y. buvo nenurodyta konkreti minėto teisės akto norma, kurioje nustatytą tvarką pareiškėjas tariamai pažeidė. ŽGĮ nustatytą tvarką, kurią pareiškėjas tariamai pažeidė, institucija konkrečiai įvardijo tik pačiame galutiniame sprendime, kuriuo jau buvo paskirta pareiškėjui administracinė nuobauda. Protokole kaltinimas pareiškėjui nebuvo suformuluotas aiškiai, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo, kaltinto pažeidimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Be to, skunde nesutinkama su protokole ir nutarime nurodytu pažeidimo padarymo laiku nuo 2020 m. liepos 21 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 21 d. 17 val. 00 min. bei atkreipia dėmesį į tai, kad institucijos 2020 m. liepos 21 d. apžiūros akte Nr. TVR17-142 apskritai nėra konstatuota, kad pareiškėjas atliko minėtus veiksmus (savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo už karjero žemės sklypo ribų, nukasė 163 m² grunto), už kuriuos jam buvo skirta administracinė nuobauda. Institucijos 2020 m. liepos 21 d. apžiūros akte Nr. TVR17-142 tik nurodyta: „pagal gautą telefoninį pranešimą dėl per didelio iškasto smėlio-žvyro kiekio mažajame karjere, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame L. ir J. L., buvo atlikta vietos apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad smėlis vežamas trimis 25 t talpos transporto priemonėmis. Smėlis kasamas su ekskavatoriumi „Terix Atlas“. Atlikus pradinius matavimus nustatyta, kad iškastas smėlis – žvyras giliau nei 2 metrai, nors pagal mažojo karjero paso duomenis galimas tik iki 2 metrų kasimas, smėlis ir žvyras vežamas į A. B. ūkį pagal važtaraščius. Tokiu atveju, institucijos apžiūros akte Nr. TVR17-142 apskritai nenustatyta, kad buvo savavališkai ir neteisėtai, neturint tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų nukasta 163 m² grunto bei nėra nurodyta, kad tas gruntas buvo nukastas būtent nuo 2020 m. liepos 21 d. 8 val. 00 min. iki 2020 m. liepos 21 d. 17 val. 00 min.

Pareiškėjo atstovo nuomone, taip pat nebuvo surinkti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad būtent pareiškėjas už karjero žemės sklypo nukasė gruntą. Tačiau pačiame apžiūros akte Nr. TVR17-142 apskritai nėra konstatuota, kad pareiškėjas atliko veiksmus – už karjero žemės sklypo ribų nukasė gruntą, už kuriuos jam buvo skirta administracinė nuobauda, t. y. dėl pareiškėjo kaltės apskritai nepasisakyta. Taigi pareiškėjo kaltė yra neįrodyta, o nesant šio būtino administracinio nusižengimo sudėties elemento, administracinė atsakomybė yra negalima.

Kaip minėta, tik 2021 m. birželio 29 d. nutarime yra trumpai nurodyta, kad naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų traktuotinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatyto ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui administracinė atsakomybė taikyta už grunto nukasimą, o gruntas nepriskiriamas 2021 m. birželio 29 d. nutarimo pirmame lape minimoms naudingosioms iškasenoms, t. y. ŽGĮ 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gruntas yra birios arba rišlios uolienos, kurios pagal savo sudėtį ir savybes nepriskiriamos nė prie vienos iš naudingųjų iškasenų. Šiuo atveju skundžiamame nutarime pasiremta ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalimi, kuri reglamentuoja su naudingųjų iškasenų išgavimu susijusius klausimus, nors pačiame 2021 m. birželio 29 d. nutarime teigiama, kad pareiškėjas tik nukasė gruntą, kuris naudingosioms iškasenoms nėra priskiriamas, todėl šiuo atveju administracinė atsakomybė pareiškėjui buvo taikyta be jokio pagrindo, nes nebuvo surinkti patikimi įrodymai, be to, pareiškėjas nurodė, jog matavimai buvo atlikti karjero savininkams nedalyvaujant, o į tai skundžiamą nutarimą priėmęs asmuo apskritai neatsakė, be to pareiškėjas mano, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą, ką numato ANK 571 straipsnis.

Pareiškėjo atstovo vertinimu, institucija įrodymus surinko neleistinais būdais. 2021 m. birželio 29 d. nutarime nurodyta, kad institucijos pareigūnai kreipėsi dėl paslaugos pirkimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atliko markšeiderinius matavimus bei teigiama, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, buvo vadovaujamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikta Mažojo karjero markšeiderinių apmatavimų ataskaita. 2021 m. birželio 29 d. nutarime nėra įvardinta, kuris konkrečiai iš minėtų ANK 593 straipsnio 1 dalies punktų buvo taikytas kreipiantis į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl nėra galimybės patikrinti ir įvertinti, ar, atliekant atitinkamą veiksmą, institucija laikėsi tokio veiksmo atlikimui keliamų reikalavimų. Apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliks atitinkamus matavimus, pareiškėjas nebuvo informuotas ir juos atliekant nedalyvavo. Institucija privalėjo informuoti pareiškėją, kada tokie tyrimai bus atliekami ir sudaryti pareiškėjui galimybę juos atliekant, dalyvauti, betarpiškai stebėti atliekamus veiksmus, reikšti prašymus, teikti pastabas ir t.t. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje ataskaitoje yra minimi įvairūs prietaisai, tačiau nėra jokių duomenų, kad naudoti prietaisai turėjo metrologinę patikrą. Dėl išdėstytų aplinkybių UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengta ataskaita vertintina kaip neleistinas įrodymas, juolab, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, institucijos pageidavimu atlikdama atitinkamus matavimus, galėjo į privačią teritoriją patekti tik laikantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. su privačios teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu, o šio reikalavimo buvo nesilaikyta ir tai nesuderinama su konstitucine nuosavybės neliečiamumo teise, taip pat teise į privatų gyvenimą ir t.t. Tokie pažeidimai konstatuotini ir dėl institucijos 2020 m. liepos 21 d. apžiūros, kuri buvo pradėta (ir matavimai atlikti) pareiškėjui nedalyvaujant, nebuvo pateiktas atsakingo institucijos pareigūno priimtas pavedimas atlikti patikrinimą arba sprendimas dėl patikrinimo ir t.t.

Skunde taip pat pažymima, kad institucija nevertino, ar iš tiesų būtina skirti administracinę nuobaudą, ar jos paskyrimas pareiškėjui atitinka tariamai jo padarytą administracinį nusižengimą, jo asmens pavojingumą, proporcingumo bei teisingumo principus, ir tik formaliai nurodė, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti ir pareiškėją auklės 60 eurų baudos skyrimas.

Atsiliepime į pareiškėjo J. L. atstovo skundą institucija prašė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021 palikti nepakeistą ir J. L. skundo netenkinti.

ANK 617 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą. Institucijos vertinimu, skunde minimas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas J. L. netrukdė suvokti, už kokį nusižengimą jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia jam pareikšto kaltinimo teisinė kvalifikacija. Duomenys, apibūdinantys nusižengimo padarymo esmę, buvo aiškūs ir žinomi traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui nuo pirmųjų dokumentų byloje surašymo momento. Tai, kad J. L. suprato jam pareikštą kaltinimą bei jo turinį, patvirtina ir tai, jog jis savarankiškai aktyviai gynėsi, kreipdamasis dėl jo padarytą pažeidimą tyrusių Departamento pareigūnų neva neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju J. L. administracinio nusižengimo byloje surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka esminius jo turiniui keliamus ANK 609 straipsnio reikalavimus, o tai, jog nebuvo nurodyta konkreti pažeista ŽGĮ norma, neturėjo įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos teisių realizavimui. Taip pat ANK 39 straipsnyje nurodyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju skundžiamame nutarime nurodyta, jog J. L. pažeidimas pagal neteisėtų veiksmų pobūdį – smėlio-žvyro kasimą buvo nustatytas 2020 m. liepos 21 d. apžiūros metu (apžiūros aktas Nr. TVR17-142) ir aiškintinas kaip trunkamasis pažeidimas, kuris buvo nutrauktas institucijos pareigūnų. Taip pat pažymi, kad mažojo karjero savininkas privalo būti rūpestingas ir siekti, kad mažajame karjere gamtiniai ištekliai nebūtų iškasami žemiau 2 metrų gylio ir už mažojo karjero bei naudojamo žemės sklypo ribų. Už šių reikalavimų nesilaikymą jis atsako įstatymų nustatyta tvarka. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė tokios aplinkybės, jog jo naudojamame mažajame karjere smėlis-žvyras buvo iškastas be jo sutikimo ar valios. Administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad smėlis-žvyras mažajame karjere buvo pasisavintas ar iškastas be J. L. leidimo.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ANK 262 straipsnio 1 dalies normos, formuojančios administracinio nusižengimo sudėtį, nenurodo kaltės formos, todėl administracinis nusižengimas, padarytas tyčia ar neatsargiai, reikšmės veikos juridinei kvalifikacijai neturi. Šiuo atveju administracinio nusižengimo konstatavimui užtenka nustatyti kaltą veikimą (neveikimą), t. y. nagrinėjamu atveju J. L. neteisėtai naudojo žemės gelmių išteklius. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui, tarp kurių kaltės forma, kaip nutarimo turinio elementas, nėra nurodoma.

ANK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką. Tokio nusižengimo padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai uždrausta įstatymo veika buvo pabaigta arba nutraukta (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-89-851/2018). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų šiuo atveju neteisėta veika buvo nutraukta po institucijos pareigūnų patikrinimo, todėl taikytos teisės aktų redakcijos, galiojusios 2020 m. liepos 21 d.

Atsiliepime nesutinkama ir su tuo, kad buvo pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam ir tai vertinama kaip pareiškėjo J. L. pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu teikė rašytinius paaiškinimus, taip pat teikė ir žodinius paaiškinimus. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad J. L. nukasė gruntą, nurodyta, jog naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų aiškintinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatyto ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalyje, niekaip nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės naudojus žemės gelmių išteklius, pažeidžiant ŽGĮ nustatytą tvarką, t. y. eksploatavus mažąjį karjerą už jo ribų. Skundžiamu nutarimu skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į J. L. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo noru atlygino gamtai padarytą žalą, administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl ir buvo paskirta ANK 262 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Pareiškėjas prie skundo pateikė kontrolinę geodezinę nuotrauką, kuri nepaneigia atliktų išsamių markšeiderinių matavimų rezultatų. Į J. L. skundo argumentus, jog jis nedalyvavo atliekant patikrinimą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant markšeiderinius matavimus yra išsamiai atsakyta institucijos 2021 m. kovo 31 d. rašte Nr. (6)-AD5-5229, esančiame administracinio nusižengimo byloje.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad nėra žinoma, koks teisės aktas pažeistas, protokole ir nutarime nurodytos tik blanketinės normos, abstrakčios nuostatos, nenustatančios pareigos ar draudimo elgtis vienaip ar kitaip. Tai apsunkino gynybą, buvo žinomos prielaidos, bet ne konkrečiai kas pažeista. J. L. atliko tikslius matavimus, ką turėjo atlikti departamentas prieš taikydamas administracinę atsakomybę. Gretimame sklype Miškų urėdija kirto mišką atlikę matavimus, kurie idealiai sutampa su J. L. organizuotais ir atliktais kadastriniais matavimais. Jei būtų vadovaujamasi „(duomenys neskelbtini)“ matavimais, susidarytų vaizdas, kad miškų urėdija įžūliai „įlipo“ į J. L. sklypą ir iškirto jo medžius. Valstybinė miškų tarnyba neišdavinėja leidimų pagal abstrakčias ribas, prašo tikslių matavimų, J. L. atveju mažojo karjero pasas buvo suderintas su Aplinkos apsaugos departamentu, ribos buvo apibrėžtos, kodėl ribos nebuvo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinoma. Esminis dalykas dabar, kur ir paties Aplinkos apsaugos departamento mokesčių už gamtos išteklius padalinys nebekelia klausimo, kad buvo iškasta už ribos, todėl situacija, dėl kurios priimtas skundžiamas nutarimas iš esmės išnyko.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad, sudarius susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė rėmėsi kadastre esančiais duomenimis. Sklypo geodeziniai matavimai tuomet nebuvo atlikti, todėl buvo remiamasi tokiais duomenimis, kokie jie buvo. Tik po to, kai J. L. atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, jis ėmėsi veiksmų, siekdamas įrodyti, jog mažojo karjero žemės sklypo ribos nepažeistos. Prie apeliacinio skundo buvo pateikta UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ kontrolinė geodezinė nuotrauka, vėliau pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo ribų planas. Tačiau tokie J. L. teikti kadastriniai matavimai yra tik vienas iš žemės reformos parengiamųjų darbų, kuriais yra nustatomos žemės sklypo ribos ir patys savaime jokių teisinių pasekmių negalėjo sukelti. Teisines pasekmes kadastriniai matavimai sukelia tik tada, kai yra priimamas įgaliotos institucijos sprendimas patvirtinti žemės sklypo ribas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavosi matavimais, kurie buvo tuo metu vieninteliai ir teisėti, esantys valstybės registre. Tik vėliau J. L. ėmėsi priemonių, kad atsirastų nauji oficialūs matavimai, ką turėjo padaryti anksčiau. Pats J. L., nepasirūpinęs atlikti tikslių matavimų ir nepateikęs jų patvirtinti įgaliotai institucijai, veikė rizikingai, dėl ko ir buvo nustatyti pažeidimai. Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys ir įtakojo ilgą proceso trukmę šioje byloje.

Institucijos atstovė prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš valstybės.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip minėta, J. L. institucijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimu nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 262 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodant, kad jis, kasdamas smėlį-žvyrą mažajame karjere (paso Nr. l2) (duomenys neskelbtini), savavališkai ir neteisėtai, neturėdamas tam leidimo, už karjero žemės sklypo ribų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); koordinatės (duomenys neskelbtini) (LKS), nukasė 163 m² grunto, taip padarydamas 1236,50 eurų dydžio žalą gamtai, kurią gera valia atlygino. Tokiu būdu pažeidė ŽGĮ 14 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad žemės gelmių ištekliai ir žemės gelmių ertmės naudojami tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Naudingųjų iškasenų išgavimas už mažojo karjero ribų traktuotinas kaip išteklių išgavimas be leidimo, numatytas ŽGĮ 16 straipsnio 1 dalyje.

ANK 262 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Savalaikiai tai nebuvo padaryta.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas pateikė duomenis – naujus įrodymus, patvirtinančius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimą VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje (b. l. 167, 168), remiantis pateiktais dokumentais – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų, nustatytų vietovėje planu, palydovine bei kontroline geodezine nuotraukomis. Šiuose pareiškėjo pateiktuose įrodymuose užfiksuotos visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui aktualios aplinkybės. Pateiktame sklypo plane-schemoje mėlyna spalva pažymėtos preliminarios žemės sklypo ribos (jomis rėmėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“), raudona spalva pažymėtos mažojo karjero ribos, juoda spalva pažymėtos tikslios (kadastrinių matavimų metu nustatytos) žemės sklypo, kuriame yra mažasis karjeras, ribos, raudonai pasviruoju brūkšniu pažymėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas iškasos (tariamai už žemės sklypo ribų) ribos (b. l. 169-171). Pagal plane-schemoje nurodytas keturias ribas yra aiškiai matyti, kad tariamos iškasos už žemės sklypo ribos plotas iš tiesų yra mažojo karjero ribose ir juo labiau žemės sklypo ribose. Šie naujai pateikti įrodymai eliminuoja ginčo dalyką.

Įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta ir ištirta tiek įrodymų, kad jų pakaktų daryti neabejotinas išvadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju šiuo metu yra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, kad ANK 262 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nebuvo padarytas. Teismo vertinimu, pateikti duomenys yra objektyviai pagrįsti ir teisėti, jais abejoti nėra jokio pagrindo, todėl, atsižvelgiant į pateiktus naujus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J. L. atžvilgiu nutrauktina.

Panaikinant skundžiamą nutarimą, turi būti išspręstas klausimas susijęs su pareiškėjo J. L. patirtomis išlaidomis dėl advokato pagalbos apmokėjimo. Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, spręstina vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Teismui buvo pateiktas prašymas dėl galutinės 4658,50 eurų sumos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo skundas I instancijos teisme nagrinėjamas antrą kartą. Pareiškėjos interesus advokatas atstovavo ir aukštesnėje instancijoje – Kauno apygardos teisme. Bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pirmą kartą pagal pareiškėjo atstovo skundą, buvo pateikti du prašymai ir du išlaidų apmokėjimo kvitai bei PVM sąskaitos-faktūros. Vienas – už skundo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021 parengimą – 1863,40 Eur (b. l. 25-27), antrasis – už pareiškėjo atstovo pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą trijuose teismo posėdžiuose – 1270,50 Eur (b. l. 54-56). Dėl advokato pagalbos aukštesnėje instancijoje buvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo parengiant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui – 1524,60 Eur (b. l. 145-147), kur byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad, Kauno apygardos teismui panaikinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį ir bylą grąžinus nagrinėti pirmojoje instancijoje iš naujo, pareiškėjo atstovas, toliau atstovaudamas pareiškėją, nepateikė naujo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad advokatas pareiškėją atstovavo nemažame skaičiuje posėdžių, rengė procesinius dokumentus keliose instancijose, teikė papildomus reikalavimus ir prašymus. Pareiškėjas buvo nubaustas dėl administracinio nusižengimo, kuris nėra dažnas teisminėje praktikoje, o teisiniai aktai, susiję su nagrinėtu nusižengimu nėra nuolat taikomi kasdieniniame gyvenime, todėl advokato darbas ir rezultatas, jog pareiškėjas jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, šioje byloje atitinka prašomą priteisti procesinių išlaidų sumą, kuri priteistina iš valstybės (LAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021m. birželio 29 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2715-2021 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. L. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti J. L. iš valstybės 4658,50 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 50 cnt) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.