Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Rietave, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. B. už tai, kad jis, 2012 m. spalio 20 d., 11.44 val., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus paskambinęs į pagalbos centrą, pranešdamas apie nesamą nusikaltimą, taip trukdydamas pareigūnų darbą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. B. į teismo posėdį pagal policijos pareigūnų įteiktą šaukimą atvykti į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko, prašymų perkelti bylos nagrinėjimo datą negauta.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d. nenumatytas privalomas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pagal ATPK 186 str., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neatvykus pagal šaukimą, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio K. V. 2012-10-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-10-20, apie 11.44, nuo E. B. buvo gautas pranešimas, jog pas pranešėjos vyrą J. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Rietave, atėjo draugai, jie vartoja naminę degtinę, kelia triukšmą, garsiai leidžia muziką, vyksta konfliktas. Atvykus nurodytu adresu ir kalbantis su E. B., iš pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad E. B. vagia J. B. daiktus už 1000 Lt. Paskambinus iš pagalbos centro gautu telefono numeriu ir paklausus kokius daiktus E. B. vagia, J. B. nurodė, kad elektros variklį ir dujų balioną, ateiti išsiaiškinti įvykio aplinkybių J. B. atsisakė.

J. B. savo kaltės dėl reiškiamo kaltinimo byloje esančiame paaiškinime nepripažino, be to nurodė, jog matė kaip 2012-10-19 ryte, tikslaus laiko pasakyti negali, jo žmona E. į stovintį baltos spalvos automobilį dėjo kažkokius daiktus, tiksliai pasakyti kokius, taip pat negali.

Iš liudytojo E. B. parodymų matyti, kad J. B. 2012-10-19 dirbo pas jį ūkyje, permiegojo pas jį ir 2012-10-20 apie 17 val. išėjo namo.

Liudytojos B. B. parodymai iš esmės analogiški liudytojo E. B. parodymams.

LR ATPK 9 str. 1 d. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jei nenustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

LR ATPK 186 str. nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų žinomai melagingą iškvietimą. Pažymėtina, kad nurodytos normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinomai melagingas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://dz.lki.lt) pateikiamas minėtų žodžių reikšmes, tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Be to, „iškvietimas“ ir „pranešimas“ nėra identiškos sąvokos. Iškviesti specialiąsias tarnybas, nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą. Be to, atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, ir atsakomybė pagal LR ATPK 186 str. negalima. Asmuo taip pat neatsako pagal šį straipsnį, jeigu jo pranešimo turinys nesąlygoja specialiųjų tarnybų pareigos neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t. y. jei pranešimas turinio požiūriu nėra iškvietimas.

Teismas, įvertinęs surinktą medžiagą, daro išvadą, kad esamoje situacijoje, nėra J. B. veikoje LR ATPK 186 str. numatyto įvykio sudėties, kadangi nėra duomenų, jog specialiosios tarnybos būtų reagavusios į pranešimą ir išsiuntusios pajėgas į įvykio vietą. Be to, byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens siekis buvo tyčia pranešti melagingą informaciją apie padarytą ar daromą pažeidimą ir iškviesti policiją, kadangi jis savo paaiškinime nurodė matęs kaip E. B. į stovintį baltos spalvos automobilį dėjo kažkokius daiktus, tačiau tiksliai pasakyti kokius, negalėjo, o protokolą surašiusi institucija šių aplinkybių nesiaiškino.

Pagal byloje esamus įrodymus darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinė nuobauda šiam asmeniui negali būti skiriama, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 str., nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.