- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- eI3-2682-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00799-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respunlikos švietimo, .Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija
- Pareiškėjas
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atsakovei Lietuvos Respunlikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2020 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. SR-555 „Dėl rašto paskelbimo negaliojančiu“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškime teismui pareiškėja nurodė, kad priimtas Sprendimas visiškai nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis (faktais) ir jokiais teisiniais argumentais ir yra neteisėtas. Pareiškėjos teigimu, viešojo administravimo subjektai savo veikoje turi vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytais principais, o priimami sprendimai turi atitikti VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Pateiktame Sprendime nėra pateikiami jokie svarūs argumentai ar įrodymai, nepateikiamas konkretus teisinis pagrindas. Apsiribojama tik formaliu ir deklaratyviu teiginiu, kad yra atsižvelgiama į 2019 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 10-222 „Dėl ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. SR-3272“ išdėstytus argumentus ir į tai, kad Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos tėvų komitetui buvo atsakyta 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-327. Pareiškėjos teigimu, nėra aišku, kokios teisinės aplinkybės lėmė 2019 m. rugpjūčio 12 d. Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento rašto Nr. SR-3272 „Dėl Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos tėvų komiteto prašymo“ (toliau – ir Raštas) pripažinimą negaliojančiu.
Nurodė, kad Savivaldybė gavusi Raštą nedelsdama ėmėsi veiksmų ir organizavo susitikimą, kuriame dalyvavo Ministerijos specialistai, Savivaldybės meras, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėja, specialistai bei progimnazijos direktorė. Susitikimo metu buvo aptartos išvados, rekomendacijos bei veiklos tobulinimo galimybės.
Skyrius, atsižvelgdamas į Ministerijos Rašte išdėstytas išvadas ir rekomendacijas, parengė rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijai (toliau – ir Progimnazija). Skyriaus vedėja, įgyvendindama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. V30E-2 „Dėl Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijai patvirtinimo“, sudarė komisiją, kuri atliko Rekomendacijų priemonių plano įgyvendinimo patikrą.
2019 m. gruodžio 17 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. V16-53 „Dėl tarnybinio patikrinimo ir tarnybinio patikrinimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija ir atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Progimnazijos direktorės galimai padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ar nebuvimo nepriekaištingos reputacijos.
Pareiškėjos manymu, būtent Rašto pagrindu pareiškėja atliko daugybę veiksmų, susijusių su direktorės veikla. Todėl panaikinus Raštą visa apimtimi, Progimnazijos direktorei buvo sudarytos sąlygos daryti nepagrįstas prielaidas, jog visos Rašte nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kartu manyti, kad Savivaldybė atliko (ir planuoja atlikti) galimai nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus. Šiuo metu Progimnazijos direktorė prašo pašalinti iš viešosios internetinės erdvės 2019 m. lapkričio 28 d. Savivaldybės tarybos įrašo fragmentą (nuo 2:33:07 iki 3:10.00) arba jį pažymėti subtitrais.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą su pareiškėjos pareiškimu nesutiko ir prašė teismo pareiškimo netenkinti.
Atsakovė paaiškino, kad 2019 m. liepos 5 d. Progimnazijos tėvų komitetas pateikė prašymą Švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Prašymas buvo išnagrinėtas ir Ministerija 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-3270 pateikė atsakymą Progimnazijos tėvų komitetui. Papildomai, Ministerijos Raštu buvo informuota ir Savivaldybė.
2019 m. gruodžio 13 d. Progimnazijos vadovė kreipėsi į Ministeriją su prašymu pateikti Raštą, į kurį Ministerija vadovei atsakė 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SR-5430 ir pateikė Raštą. 2019 m. gruodžio 31 d. Ministerija gavo Progimnazijos vadovės raštą Nr. 10-222 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. SR-3272“, kuriame prašoma Raštą paskelbti negaliojančiu nuo priėmimo pradžios ir apie tai informuoti visas suinteresuotas šalis.
Ministerija Sprendimu pripažino Raštą negaliojančiu. Savivaldybei prašant Ministerija 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. SR-1016 papildomai informavo apie Rašto pripažinimo netekusiu galios motyvus. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Sprendime nėra nurodyta, kodėl Raštas pripažįstamas netekusiu galios, ir nurodė, kad jame įvardinti du aspektai į kuriuos atsižvelgus Sprendimas buvo priimtas.
Atsakovė pažymi, kad 2019 m. gruodžio 31 d. gavusi Progimnazijos vadovės raštą Nr. 10-222 ir įvertinusi jame nurodytus argumentus nustatė, kad Rašte pateikta rekomendacija Progimnazijos vadovei – iki š. m. rugsėjo 1 d. ištaisyti tikrintuose savivaldybės dokumentuose ir šiame rašte nurodytus trūkumus, tačiau Raštas nebuvo adresuotas Progimnazijos direktorei, nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, Rašto kopija Progimnazijos vadovei pateikta tik 2019 m. gruodžio 20 d. jai paprašius, kas, Ministerijos įsitikinimu, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Pažymėjo, jog pripažįstant Raštą negaliojančiu taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad Progimnazijos tėvų komitetui į skundą atsakyta 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-3270, kuriame pateikiamos skundo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir pažeidimai. Rašto kopija taip pat pateikta Kaišiadorių rajono savivaldybės merui. Taigi Savivaldybė buvo informuota apie Progimnazijos tėvų komiteto skundo tyrimo rezultatus, o Raštą atsakovė laikė pertekliniu. Pabrėžė, kad Ministerija pripažindama, kad Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir yra perteklinio pobūdžio, priėmė sprendimą pripažinti jį netekusiu galios. Šios aplinkybės papildomai pareiškėjai buvo paaiškintos 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. SR-1016 ir jai yra žinomos.
Atkreipė dėmesį į tai, kad nors Raštas adresuotas pareiškėjai, tačiau iš esmės turi įtakos Progimnazijos vadovo teisiniam statusui. Rašte pateikta rekomendacija Progimnazijos vadovui. Pabrėžė, kad Savivaldybė 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. SR-1016 informavo pareiškėją, kad Rašto paskelbimas negaliojančiu nepanaikina tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, nurodytų 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-3270. Ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Progimnazijos tėvų komiteto skundo tyrimo rezultatai (nurodyti 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-3270) yra galiojantys, savivaldybės vykdomoji institucija turi galimybę vykdyti jai priskirtą veiklos priežiūros funkciją. Pabrėžė, kad Savivaldybė, atsižvelgdama į Ministerijos specialistų atlikto tyrimo rezultatus, taip pat Pedagoginės psichologinės tarnybos vykdyto Progimnazijos mikroklimato tyrimo išvadas (tyrimas atliktas mero iniciatyva ir prašant tėvų komitetui), gali nustatyti veiklos planus savo pavaldžių įstaigų veiklai tobulinti. Pareiškėjos kompetencija yra apsispręsti, kokias priemones ji renkasi ir taiko, siekdama vykdyti pavaldžių įstaigų veiklos priežiūrą. Atkreipė dėmesį į tai, kad Rašte Savivaldybei buvo suformuluotos rekomendacijos, bet ne įpareigojimai, todėl sprendė, kad tiesioginio poveikio pareiškėjos teisiniam statusui neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Progimnazijos tėvų komitetas 2019 m. liepos 5 d. su prašymu kreipėsi į Ministeriją, prašydami sudaryti komisiją Progimnazijos direktorės veiklai įvertinti.
Ministerija, išnagrinėjusi Progimnazijos tėvų komiteto prašymą, 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-3270 „Dėl prašymo“ pateikė atsakymą Progimnazijos tėvų komitetui. Priimto atsakymo kopija buvo išsiųsta ir Savivaldybės merui. Atsakyme nurodyta, kad Progimnazijos direktorė, siekdama įgyvendinti Švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punkto įsipareigojimą, privalo turėti įvairios informacijos apie savo bendruomenės narius ir jų santykius, nustačius problemas, ieškoti būdų, kaip jas spręsti. Pažymėjo, jog pasikartojantys skundai, pedagoginių darbuotojų mikroklimato tyrimas atskleidė progimnazijos valdymo problemas (kad nėra visiems priimtinos vertybių sistemos, pedagogai, tėvai (globėjai, rūpintojai) nesijaučia dalyvaujantys progimnazijos valdyme; etinis ir psichologinis klimatai progimnazijoje yra nepalankūs; vyrauja konfliktiški santykiai tarp direktorės ir pedagogų, pedagogai nesijaučia administracijos teisingai ir tinkamai vertinami už savo darbą). Išsiaiškino, kad progimnazijos interneto svetainė iš dalies atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (2018 m. gruodžio 12 d. nauja redakcija Nr. 1261) (toliau – Aprašas), reikalavimus, tačiau bendruomenės nariams, visuomenei nėra tinkamai prieinama informacija apie darbo grupių, komisijų, ypač nuolat veikiančių, kaip antai Vaiko gerovės komisijos, veiklą, savivaldos institucijų veiklą. Pažymėjo, kad dėl mikroklimato tyrimo ir išvadų Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas negali pateikti vertinimo, nes tai ne departamento specialistų veiklos funkcija. Pabrėžė, kad progimnazijos vadovybė turi pakeisti ne tik dokumentus, bet ir giliai įsišaknijusius įpročius sukuriant lygiateisiškus ir korektiškus santykius (teigiamas skirtumų ir įvairovės vertinimas, kryptingas išankstinių nusistatymų mažinimas). Pasitvirtinusiu faktu laikė, kad mokykloje yra veikiančių struktūrų, kurios neįteisintos progimnazijos nuostatuose (pvz., „direkcinė“ taryba), dokumentų (pvz., mokinių priėmimo aprašas, savivaldų nuostatai, metodinės tarybos nuostatai), neatitinkančių teisės aktų reikalavimų. Nustatė, jog progimnazijos savivaldos institucijoms direktorė neteisėtai patvirtino savivaldų nuostatus, progimnazijos tarybos sudėtį, kai tai nėra įteisinta progimnazijos nuostatuose. Progimnazijoje veikiančios darbo grupės, komisijos dirba be darbo reglamento, tai daro neigiamą įtaką tarpusavio bendravimui. Paaiškino, kad Ministerija pagal nustatytą kompetenciją nevertina savivaldybių pareigūnų veiklos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, informavo, kad pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje tiria Seimo kontrolieriai. Taip pat nurodė, kad Ministerija informavo Kaišiadorių r. merą, pažymėdama, kad progimnazijos steigėjo prievolė yra vertinti direktoriaus tinkamumą vadovauti progimnazijai, o pagal Švietimo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį progimnazijos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Ministerija, išnagrinėjusi minėtą Progimnazijos tėvų komiteto prašymą, ne tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. SR-3270 kopiją išsiuntė Savivaldybės merui, tačiau 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-3272 informavo papildomai ir Savivaldybės administraciją. Rašte detalizavo iškeltas Progimnazijos tėvų komiteto keltas problemas ir pateikė išvadas, kad Progimnazijos direktorė nesiima spręsti Progimnazijos valdymo, organizavimo, veiklos gerinimo klausimų, neieško būdų su darbuotojais gerinti mikroklimato, o parengti Progimnazijos vadovės bei Švietimo skyriaus atsakymai tėvų komitetui dėl Progimnazijos veiklos, savivaldos organizavimo, neatsako į iškeltus klausimus. Taip pat Rašte pateikė ir rekomendacijas Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai: sustiprinti Švietimo skyriaus atsakomybę už jo nuostatuose ir pareigybių aprašuose numatytų funkcijų vykdymą; suteikti kvalifikuotą, realią pagalbą, mokymus švietimo organizavimo ir vadovavimo veiklai gerinti; spręsti klausimą dėl drausminės atsakomybės paskyrimo atsakingiems darbuotojams, nesiėmus veiksmingų priemonių problemoms spręsti; parengti veiksmų planą dėl Progimnazijos tolesnės veiklos tobulinimo ir trūkumų šalinimo; informuoti tėvų komitetą apie priimtus sprendimus. Progimnazijos vadovui: iki š. m. rugsėjo 1 d. ištaisyti tikrintuose savivaldybės dokumentuose ir šiame rašte nurodytus trūkumus.
Progimnazijos vadovė 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Ministeriją su prašymu pateikti Ministerijos Raštą.
Ministerija, atsakydama į Progimnazijos vadovės prašymą, 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. SR-5430 pateikė prašomą Raštą.
2019 m. gruodžio 31 d. Ministerija gavo Progimnazijos vadovės raštą Nr. 10-222 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. SR-3272“, kuriame Progimnazijos vadovė prašė Raštą paskelbti negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Ministerija, įvertinusi Progimnazijos vadovės išdėstytus argumentus bei atsižvelgdama į tai, jog Progimnazijos tėvų komitetui buvo pateiktas atsakymas 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. SR-3270, 2020 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. SR-555 „Dėl rašto paskelbimo negaliojančiu“ pripažino Raštą negaliojančiu.
Ministerija 2020 m. vasario 25 d. raštu Nr. SR-1016 (atsiliepime nurodoma, jog 2020 m. vasario 27 d., tačiau tai laikoma rašymo apsirikimu) papildomai informavo Savivaldybę apie Rašto pripažinimo netekusiu galios motyvus.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Raštas, su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Pareiškėja pareiškime teismui Sprendimo neteisėtumą ginčija keliais aspektais, t. y. Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais argumentais bei nurodo, kad remdamasi būtent Ministerijos Raštu atliko daug veiksmų, susijusių su Progimnazijos direktorės veikla.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis). Šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau jos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-488/2014). Tik nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose nustatytų būdų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Ministerija, gavusi Progimnazijos tėvų komiteto prašymą ir jį išnagrinėjusi, 2019 m. rugpjūčio 12 d. surašė atsakymą Nr. SR-3270 „Dėl prašymo“. Minėto atsakymo kopija buvo išsiųsta ir Savivaldybės merui. Taip pat 2019 m. rugpjūčio 12 d. Ministerija raštu Nr. SR-3272 „Dėl Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos tėvų komiteto prašymo“ apie prašymo išnagrinėjimo rezultatus informavo ir Savivaldybės administraciją. Teismas konstatuoja, kad Rašte Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai buvo pateiktos rekomendacijos. Tokią išvadą teismas daro įvertinusi Rašto turinį, išanalizavusi Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai taikomus teisės aktus ir jos atliekamas funkcijas bei atsižvelgęs į tai, kad Progimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai buvo atsiųstas ne tik Raštas, bet ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. Ministerijos atsakymas Nr. SR-3270 „Dėl prašymo“ Progimnazijos tėvų komitetui.
Teismo vertinimu, Ministerija Raštu įvertino Progimnazijos tėvų komiteto prašymą ir Rašte pateikė savo rekomendacijas Savivaldybei, tačiau jokių įpareigojimų pareiškėjos atžvilgiu nebuvo priimta. Priešingai, įpareigojimas Rašte buvo suformuluotas tik Progimnazijos vadovui – iki š. m. rugsėjo 1 d. ištaisyti tikrintuose savivaldybės dokumentuose ir Rašte nurodytus trūkumus. Taigi, kaip teisingai atsakovė atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, Raštas tiesioginio poveikio pareiškėjos teisiniam statusui neturėjo. Taigi ir ginčijamas Ministerijos Sprendimas, kuriuo Raštas pripažintas negaliojančiu, pareiškėjos teisiniam statusui taip pat įtakos neturi.
Pareiškėja teigia, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Atsakovė nurodo, kad motyvai buvo papildomai pateikti 2020 m. vasario 25 d. Ministerijos rašte Nr. SR-1016.
VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).
VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Teismas kritiškai vertina aplinkybę, kad Sprendimo motyvai išdėstomi kitame dokumente, priimtame praėjus daugiau nei 20 dienų po Sprendimo priėmimo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į LVAT praktiką (reikia įvertinti, ar pažeidimas yra esminis – ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą, į konkrečią situaciją), įvertinęs konkrečios situacijos ypatumus (atsakovė ėmėsi priemonių savo motyvams atskleisti ir paaiškinti pareiškėjai), į nagrinėjamos bylos ginčo ribas (pareiškėja ginčija tik Sprendimą, bet neginčija 2020 m. vasario 25 d. Ministerijos rašto Nr. SR-1016), atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas yra nemotyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai motyvai buvo atskleisti.
Pareiškėja pareiškime teismui akcentuoja, jog būtent priimto ir vėliau pripažinto negaliojančiu Rašto pagrindu ji atliko daugybę veiksmų, susijusių su Progimnazijos direktorės veikla. Todėl panaikinus Raštą visa apimtimi, Progimnazijos direktorei buvo sudarytos sąlygos daryti nepagrįstas prielaidas, jog visos Rašte nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kartu manyti, jog Savivaldybė atliko (ir planuoja atlikti) galimai nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus atmeta.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 64 straipsnio 4 dalis nustato, kad mokyklos veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius vertintojus. Iš pacituotos teisės akto nuostatos akivaizdu, kad pareiškėja turi visas galimybes ir pareigas vykdyti priskirtą jai mokyklos veiklos priežiūros funkciją. Būtent pareiškėja yra už ją atsakinga ir gavusi Raštą, kuris yra rekomenduojamo pobūdžio, turėjo pasirinkti savo elgesio modelį teisės aktų jai suteiktos kompetencijos ribose. Ne atsakovė, o pareiškėja priėmė sprendimus, susijusius su Progimnazijos direktorės veikla, ir jai tenka atsakomybė už juos. Pažymėtina, kad taip nustato teisės aktai. Būtent Savivaldybė, kaip priežiūrą vykdanti institucija, turi teisę pradėti, tęsti, nutraukti ir kt. tyrimą, jei toks poreikis egzistuoja.
Pareiškėja nurodo, kad panaikinus Raštą visa apimtimi, Progimnazijos direktorei buvo sudarytos sąlygos daryti nepagrįstas prielaidas, jog visos Rašte nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kartu manyti, kad Savivaldybė atliko (ir planuoja atlikti) galimai nepagrįstus ir neteisėtus veiksmus. Teismas pritaria atsakovės pozicijai, kad Progimnazijos tėvų komiteto kelti klausimai, nusiskundimai yra įvertinti ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. SR-3270. Minėtame rašte yra pateiktos Progimnazijos tėvų komiteto prašymo tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir pažeidimai. Taigi Rašto paskelbimas negaliojančiu niekaip nepanaikina tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Šis minėtas raštas yra galiojantis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad priimtas ir ginčijamas Sprendimas jokios įtakos pareiškėjos teisiniam statusui neturi. Pareiškėja, kaip priežiūrą vykdanti institucija, turi įvertinti visas nustatytas aplinkybes ir apsispręsti, kokias priemones ji renkasi ir taiko, siekdama vykdyti pavaldžios įstaigos priežiūrą ir dėl jų priimti atitinkamus sprendimus.
Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Tokia išvadą LVAT grindė tuo, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, kad asmens teisės nėra pažeidžiamos, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 – 134 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.