Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Lukošiui, teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo prieštaravimus dėl 2009 m. sausio 16 d. preliminaraus teismo sprendimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Buitmena“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Margusta“ dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

Prieštaravimuose dėl šio sprendimo atsakovas nurodo, jog pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei skolos paskaičiavimo lentelę atsakovo skola ieškovui sudaro 90373,08 Lt.

Ieškinyje nenurodyta, jog tarp šalių 2007 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 052/07, kurios 3.3 punkte yra numatyta, jog atsakovas, praleidęs terminą apmokėti už konstrukcijas, ieškovui moka 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos uždelstos sumokėti sumos. Ieškovas reikalauja priteisti ne delspinigius, bet palūkanas. Delspinigiai pagal sutartį sudarytų 12420,27 Lt. Iš viso ieškovas turėtų reikalavimo teisę į 102793,35 Lt. Ieškovas negali reikalauti palūkanų, nes palūkanos yra minimalūs kreditoriaus patiriami nuostoliai, kurie atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma, todėl ir palūkanų, ir netesybų išieškojimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui.

Šių aplinkybių pagrindu atsakovas prašo pakeisti preliminarų sprendimą, atmesti ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas bei sumažinti skolos dydį iki 90373,08 Lt.

Atsakovo pateikta skolos paskaičiavimo lentelė paremta subjektyviais atsakovo skaičiavimais, nenurodant, kurios datos duomenimis skola yra paskaičiuota. Atsakovas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog lentelėje nurodyti mokėjimai iš tikrųjų buvo atlikti.

Ieškinyje ieškovas neprašė iš atsakovo priteisti netesybų ir preliminariu sprendimu jos nebuvo priteistos. Ieškovas nereiškė reikalavimų priteisti iš atsakovo atitinkamo dydžio delspinigius ir vietoj jų pasinaudojo įstatymo suteikta teise reikalauti palūkanų už laiku neįvykdytas pinigines prievoles. Atsakovo prašymas atmesti ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas ne tik nemotyvuotas, bet ir prieštaraujantis įstatymui (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis), bei pažeidžiantis ieškovo kaip kreditoriaus teisėtus interesus. Nepriteisus iš atsakovo palūkanų, ieškovo nuostoliai, patirti dėl atsakovo prievolių nevykdymo, liktų nekompensuoti.

Atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo netenkintini.

Iš atsakovo pateikto rašytinio įrodymo b.l. 89-90 matyti, kad šalių tarpusavio teises ir pareigas dėl stoglangių pardavimo ir sumontavimo nustatė 2007 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis nr. 052/07. Tarp jų nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ( pirkėjas) už prekes ir montavimo darbus pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras laiku neatsiskaitė. Sutarties 3.3 punktas nustato, kad pirkėjas, uždelsęs apmokėti už konstrukcijas šioje sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, moka pardavėjui 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo visos uždelstos sumokėti sumos.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta ( bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 dalis). CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas ( verslininkas ar privatus juridinis asmuo) privalo mokėti šešis procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, įstatymų leidėjas įtvirtina nenuginčijamą prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Jeigu skola jam būtų grąžinta laiku, jis pinigus būtų panaudojęs ir gavęs atitinkamų pajamų. Palūkanos yra skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Civilinio kodekso 6.261 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti palūkanas. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Prašydamas priteisti palūkanas už naudojimąsi jam priklausančiais pinigais, ieškovas nereikalavo sutartyje numatytų netesybų, todėl nepagrįstas prieštaravimų argumentas dėl dvigubos atsakomybės taikymo. Savo praradimus ieškovas pasirinko kompensuoti, reikalaudamas priteisti įstatymo nustatytas palūkanas. Jų dydį grindė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kuris yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę CK 6.210 straipsnio atžvilgiu. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 d. numato jo taikymą visiems tarp ūkio subjektų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuose už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos, atliekami darbai ir mokėjimai. Abi šalys yra ūkio subjektai, besiverčiantys ūkine - komercine veikla, todėl minimo įstatymo normos taikytinos ir ieškinio pagrindu esančiai pirkimo - pardavimo sutarčiai. Atsiskaitymo pagal sutartį įsipareigojimų neįvykdžiusiam atsakovui procesinės palūkanos apskaičiuotos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. nuostatas.

CPK 430 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta tvarka pareikštuose prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nėra prašymo dėl palūkanų dydžio sumažinimo.

Atsakovo pateiktas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas patvirtina atsakovo 228603,08 Lt įsiskolinimą šio akto surašymo dieną 2008 m. rugsėjo 30 d., tačiau iš jo negalima spręsti, kokią sumą atsakovas buvo skolingas ieškovui ieškinio pateikimo metu 2008 m. gruodžio 22 d. Dėl šių aplinkybių minimas dokumentas negali būti laikomas atsakovo prieštaravimuose nurodomos 90373,08 Lt dydžio skolos įrodymu. Prieštaravimus grindžianti skolos paskaičiavimo lentelė paremta atsakovo skaičiavimais, nenurodant, kurios datos duomenimis skola yra apskaičiuota. Ji nepaneigia ieškinio pagrindu esančio skolos dydžio apskaičiavimo, pagrįsto CK 6.55 straipsnio antrosios dalies nuostatomis dėl įmokų paskirstymo, esant kelioms skoloms. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog lentelėje nurodyti mokėjimai iš tikrųjų buvo atlikti.

Išdėstytų argumentų pagrindu preliminarus sprendimas nekeistinas.

Vadovaujantis CPK 430 straipsnio 6 dalies pirmuoju punktu, septintąja, aštuntąja dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

atsakovo prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo atmesti, 2009 m. sausio 16 d. preliminarųjį teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.