Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui T. J., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Arturui Zablackui,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui Deividui Markinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. J. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. gegužės 22 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje 64-ANR_N-2475-2025 (ROIK: 25269901234) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Deividas Markinas 2025 m. gegužės 22 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2475-2025, kuriuo T. J., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2025-04-10 2.30 val. Gulbiniškių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu, pritaikius paklaidą, mažesniu tikrinimu nustatytas 1,22 prom. girtumas vairavo automobilį ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje įvažiavo į žiedinę sankryžą, apgadino šios elementus, bei kelio ženklus, tuomet pervažiavęs minėtą sankryžą, apgadino pėsčiųjų tako atitvarą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto, 14 punkto, 29 skyriaus reikalavimus. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą asmeniui skirta 1300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 40 mėnesių.

Pagrindiniai skundo argumentai

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai Nr. N662-1205/2012, N261-1084/2012, N62-710/2008, N756-135/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo protokole Nr. 56-ANR_P716-2025 yra nurodyta, kad T. J. kaltinamas vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau protokole nėra nurodyti (užfiksuoti) įrodymai, kuriais remiantis Institucija padarė (grindžia) tokią išvadą.

Institucija nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. kaltę, padarius administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamus nusižengimus, nustatė įvertinusi byloje surinktus įrodymus, t.y. administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, vaizdo įrašus ir kitą bylos medžiagą.

Tačiau analizuojant Institucijos išvardintus įrodymus skundžiamame Nutarime, matome, kad Institucija, šiuo konkrečiu atveju, nusprendė, jog T. J. aktualiu momentu vairavo automobilį būdamas neblaivus, remdamasi tik prielaidomis, o ne tiesioginiais įrodymais. Nei vienas Institucijos nurodytas įrodymas neginčytinai nepatvirtina T. J. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Institucija nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. kaltės, padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, taip pat buvo įvertinti ir konkrečios vietovės vaizdo įrašai. Institucija išanalizavusi vaizdo įrašus mano, kad įrašuose užfiksuotą transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Institucija vaizdo įrašuose užfiksuotos važiuojančios transporto priemonės vairuotojo neidentifikuoja. Institucija taip pat tiesiogiai nenurodo, kad konkrečią transporto priemonę vairuoja T. J.. Susidaro įspūdis, kad Institucija tik mano (spėja) bet ne daugiau, kad tai gali būti T. J..

Institucija nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. J. kaltės, padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, rėmėsi ir paties T. J. paaiškinamais. Tačiau išanalizavus visus traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimus esančius byloje, akivaizdu, kad T. J. Institucijai nenurodė, kas aktualiu momentu vairavo konkretų automobilį. T. J. visa laiką teigė, kad jis miegojo ant automobilio galinės sėdynės ir nežino (nematė) kas (koks asmuo) vairavo automobilį.

Institucijos Nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės apie T. J. batų padėtį yra tik niekuo nepagrįsta interpeliacija, neįrodanti faktinės aplinkybės, kad eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo būtent T. J., taip pat batų padėtis neginčytinai nepatvirtina Institucijos nurodytos aplinkybės, jog T. J. batus nusiavė po eismo įvykio. Institucija apie šias nurodytas faktines aplinkybes, jokių specialistų (ekspertų) išvadų į bylą nėra pateikusi.

Nors Institucija Nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodo, kad <…> kitas asmuo negalėjo vairuoti transporto priemonės <…> , tačiau Institucija nepateikia jokių įrodymų (duomenų) šiam teiginiui pagrįsti.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo konkrečiu atveju Institucija priėmė skundžiamą Nutarimą nenustačiusi visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Institucija nėra nustačiusi T. J. inkriminuoto vieno iš būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymio, t.y. objektyviosios nusižengimo sudėties požymio – transporto priemonės vairavimo fakto. Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad aktualiu momentu transporto priemonę vairavo būtent T. J..

Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t.y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad T. J., t.y. administracinėn atsakomybėn patraukiamas asmuo, administracinio nusižengimo metu, t.y. 2025-04-10 apie 2 val. 30 min. kelyje Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis, 14,56 km., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, t.y. automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Taip pat pažymėtina, kad Institucijos manymo, kad administracinis nusižengimas galbūt ir galėjo būti padarytas tokioje apimtyje kaip yra nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir aprašytas skundžiamo Nutarimo motyvuojamoje dalyje, t.y., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, administracinio nusižengimo metu, t.y. 2025-04-10 apie 2 val. 30 min. kelyje Vinčai-Pilviškiai-Vilkaviškis, 14,56 km., būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, jeigu byloje nėra surinkta pakankamai neginčytinų įrodymų,

Pagrindiniai atsiliepimo argumentai

Institucija tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Visi byloje surinkti duomenys, bylą nagrinėjusio pareigūno buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame nutarime aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiama T. J. kaltė. Tai, kad Institucija įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų T. J., savaime nereiškia, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.

Institucija priimdama skundžiamą nutarimą vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę. Byloje esančių įrodymų vertinimas susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Svarbu paminėti ir tai, kad įrodymais byloje gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas. Institucijos nuomone skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo nutarimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik T. J. nesutikimą su bylą nagrinėjusio pareigūno padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Institucijos nuomone, 2025 m. gegužės 22 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-2475-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2025 m. gegužės 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2475-2025 palikti nepakeistą ir T. J. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Arturo Zablacko skundo netenkinti

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo T. J. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Arturas Zablackas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Nurodė, kad nėra nustatyta visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių šiuo konkrečiu atveju. Pagrindiniai skundo akcentai yra šie, kad visų pirma neįrodytas pats faktas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J., konkrečiu momentu vairavo transporto priemonę. Administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2025 m. balandžio 10 d. 2 val. 30 min. automobilį Audi A3 vairavo būtent T. J.. Institucija skundžiamą nutarimą priėmė nežinia kokiais duomenimis grindžiama, nes byloje nėra nei vaizdo įrašų, kurie fiksuotų vairavimo faktą, kad automobilį vairavo T. J., o ne kažkoks kitas asmuo. Byloje nėra jokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad automobilį konkrečiu momentu vairavo būtent T. J., dėl kurio vairavimo sukeltas eismo įvykis. Pats T. J. viso proceso metu aiškiai ir nuosekliai aiškino, kad jis miegojo ant galinės sėdynės, o kas vairavo automobilį nežino. Tuo tarpu institucija priimdama skundžiamą nutarimą rėmėsi tik prielaidomis. Institucijos teiginiai yra tik interpretacijos, kurios nėra patvirtintos jokiais duomenimis ar ekspertų išvadomis. Antra, reikėtų atsižvelgti į patį administracinį protokolą, kurio pagrindu institucija inkriminavo T. J. administracinį nusižengimą. Mano, kad protokolas surašytas su esminiais trūkumais. Protokole nėra nurodyti joki konkretūs įrodymai, kuriais remiantis inkriminuojama vairavimo faktinė aplinkybė, be to T. J. surašant protokolą buvo apribota teisė į tinkamą gynybą, nes jis nežinojo kokiais duomenimis remdamasi institucija grindžia kaltinimus, kuriuos patvirtino savo skundžiamame nutarime. Taip pat nori atkreipti dėmesį, kad šioje administracinio nusižengimo byloje buvo praignoruota nekaltumo prezumsija. Kadangi institucija nepateikė jokių įrodymų, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būtent T. J., administracinė atsakomybė jam neturėtų būti taikoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes prašo panaikinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2475-2025 visoje apimtyje ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nesant nusižengimo sudėties.

Pareiškėjas T. J. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad palaiko skundą jame esančiais argumentais. Paaiškino, jog jis nežino, kas 2025 m. balandžio 10 d. vairavo transporto priemonę Audi A3. Jis pats toje transporto priemonėje buvo ant galinės sėdynės, automobilyje jis miegojo. Kada jis nuėjo miegoti nežino, nes į laikrodį nežiūrėjo. Įlipęs į automobilį jį užsikūrė, kad nebūtų šalta, iš bagažinės per galą jis pasiėmė „kaldrą“ ir pagalvę ir nuėjo miegoti. Automobilio durelės buvo atrakintos. Pareigūnams jis pasakė, kad automobilio jis nevairavo ir nežino kas jį vairavo. Kad jis vairavo automobilį nėra jokių šansų, nes atsimena, kad užsikūręs automobilį jis nuėjo miegoti ant galinės sėdynės. Po eismo įvykio į policiją dėl automobilio vagystės jis nesikreipė. Tuo labiau, kad pareigūnui jo neklausė ar automobilį galėjo, kas pavogti, iškart konstatavo, kad jis vairavo automobilį. Kai jis prabuvo pastebėjo, kad įlinkęs stogas. Policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes nerado telefono. Automobilyje kitų žmonių nebuvo, taip pat nepastebėjo jokių kitų nueinančių žmonių. Po eismo įvykio iš jo automobilio dingo du cigarečių blokai ir dar kažkas. Pretenzijų niekam nereiškė. Prieš įvykį jis vartojo alkoholį Marijampolės mieste, iš pradžių boulinge, paskui sustojo aikštelėje. Tuo metu transporto priemonę vairavo V. Ž.. Kai jis atsigulė miegoti automobilis buvo prie V. Ž. močiutės namų, konkrečiai adreso nežino, lyg ir prie Seirijų. Visą laiką jie važinėjo su V. Ž. automobiliu. Pas V. Ž. močiutę jie grįžo lyg ir prieš 12 val. Kaip jis atsidūrė prie Pilviškių pasakyti negali. Automobilį jis miegojo vienas. Girtumas policijos pareigūnų buvo nustatytas, koks tiksliai nepamena, bet tikrai mažiau negu 1,5 prom. Sužalojimų po eismo įvykio nepatyrė, tik buvo nesmarkiai apsibrozdinęs. Jis pats gyvena Druskininkuose, pas mamą. Automobilio niekam neskolino, bent tokio fakto neatsimena.

Marijampolės AVPK įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pirmiausia vaizdo įraše matoma, kad mineralinio butelis ir kiti daiktai net iškritę iš automobilio, tačiau batai tvarkingai stovi savo vietoje, kad neabejotinai patvirtina, kad į galą buvo persėsta po eismo įvykio. Pats T. J. nurodė, kad pabudęs po eismo įvykio jokių asmenų automobilyje ir nueinant nuo jo nematė. Taip pat bendraujant per „messenger“ platformą su drauge V. Ž., ši nurodė, kad T. J. planavo važiuoti į Šakius, kas ir atitinka kelionės maršrutą, jog ir buvo važiuota link Šakių per Pilviškius. Taip pat ir draugas supranta, kad T. J. vairavo automobilį, nes susirašinėjime rašo: „sakyk policijai, kad buvom dviese ir nežinai, kas vairavo“. Pats T. J. nurodo draugui, kad „save žino ir jei būtų užmigęs, būtų miegojęs per naktį“, kas ir parodo, kad T. J. nebuvo nuėjęs miegot, nes kaip jis sako būtų miegojęs iki pat ryto, kaip save pažįsta. Institucija vertino visus netiesioginius įrodymus, lygino juos į visumą, nuoseklią grandinę, dėl ko mano priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Kad T. J. vairavo automobilį įrodo visų pirma, tai, kad T. J. melavo, kad automobilyje miegojo ant galinės automobilio sėdynės, nes batai buvo tvarkingai padėti, nors visi daiktai išlakstę iš automobilio, tai akivaizdu, kad batai buvo padėti po eismo įvykio. Po eismo įvykio batai būtų taip pat išlakstę. Tai yra akivaizdus loginis dalykas, fizikos dėsnis. Iš vaizdo medžiagos t.y. miesto kameros gali identifikuoti, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo, tačiau, kad jį vairavo T. J. nesimato. Eismo įvykio metu nebuvo paimti DNR ir pirštų anspaudai. Taip pat nebuvo atlikti joki medicinai tyrimai dėl sužalojimo. Svarbu tai, kad T. J. patekęs į eismo įvykį apie jį nepranešė. Protokole surašomas tik inkriminuojamas kaltinimas, įrodymai niekada nebūna nurodyti. Atliekant tyrimą šioje byloje, tikslinant aplinkybes buvo apklausti liudytojai, bet prie bylos nėra pateikta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos skundžiamame nutarime. Grafoje „asmens paaiškinimas“ nurodyta, kad su pažeidimu nesutinka, nes nepamena padarius nusižengimą.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. Balandžio 10 d., apie 02 val. 20 min, patruliuojant kartu su Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Klaidu Adomavičiumi, tarnybine transporto priemone „VW Caddy“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) radijo šaukiniu „RŪDA 47“, atliekant viešąjį patruliavimą Vilkaviškio r., Pilviškių sen., kelyje Vinčai – Pilviškiai – Vilkaviškis 14,560 km, žiedinėje sankryžoje pastebėjome apgadintą skiriamąjį metalinį atitvarą, taip pat tuo metu pastebėta, kad apgadintas ties atitvaru pėsčiųjų takas, ant asfalto mėtosi automobilio detalės, taip pat žiedinės sankryžos žaliojoje zonoje esantys ženklai taip pat apgadinti. Apžiūrinti žiedine sankryžą, pastebėti valstybiniai numerio ženklai „(duomenys nekslbtini)“, taip pat apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad sukeltas eismo įvykis turėjo nutikti atvažiuojant į žiedinę sankryžą nuo Vilkaviškio miesto pusės, kadangi buvo matomi aiškūs automobilio padangų žymės, taip pat pastebėta, kad kontaktas buvo įvažiavus į žiedinę sankryžą ir kliudytas žiedinės sankryžos vidinis bordiūras. Apžiūrint įvykio vietą, nepastebėtas su galimu įvykiu joks automobilis, todėl buvo tęsiamą automobilio paiešką Pilviškių miestelyje. Taip pat tuo metu, pasinaudojus duomenų baze „POLIS-II“ buvo nustatinėjamas automobilio savininkas, kaip vėliau paaiškėjo t. y. D. J., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tel.nr +(duomenys neskelbtini). Susisiekus su D. J. šios buvo pasiteirauta, kur ši šiuo metu randasi taip pat, kur šiuo metu yra jai priklausantis šis automobilis. Moteris iš pradžių palaikiusi vangų dialogą, nenorėjusi pasakyti, kur randasi automobilis taip pat kas juo naudojasi, vėliau teigė, kad automobiliu važinėja jos sūnus T. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel.nr +(duomenys neskelbtini). Susisiekus su minėtu T. J., šio buvo pasiteirauta, kur jis šiuo metu randasi bei kur ankščiau minėtas automobilis, kuriuo jis naudojasi. Kiek vėliau paaiškėjus, asmuo nurodė, kad kažkur randasi laukuose su minėtu automobiliu. Apie įvykį buvo nedelsiant informuotas Marijampolės AVPK budėtojas. Atliekant papildomą apžiūrą, buvo miškelio tankmėje pastebėtas minėtas automobilis. Priėjus prie automobilio, šio viduje, galinėje dalyje rastas gulintis, kaip vėliau paaiškėjo T. J.. Asmens pasiteiravus, kaip jo sveikatą, šiam atsakius, kad jokiais skausmais nesiskundžia, todėl šio buvo paklausta ar jis gali išlipti iš automobilio. Bendraujant su T. J. šio buvo teirautasi, kokiomis aplinkybėmis automobilis nuvažiavo nuo kelio bei kas vairavo automobilį. T. J. teigė, kad išvakarėse iš Druskininkų atvyko į Marijampolės miestą susitikti su draugais, su kuriais susipažinęs ankščiau Vokietijoje. T. J. nurodė, kad minėti jo draugai pasirodo yra V. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Z. gim. (duomenys neskelbtini), vėliau T. J. aiškino, kad Marijampolės mieste buvo apsilankę boulinge „Lūna“, ten vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau asmenį minėti draugai neva parvežė į Vilkaviškio miestą, tačiau kokiomis aplinkybėmis jo vairuojamas audi atsirado Vilkaviškio mieste iš Marijampolės šis negalėjo paaiškinti, tik kad minėjo, jog šį nuvežė prie jo automobilio, kaip vėliau paaiškėjo (duomenys neskelbtini) ir jį ten paliko. Šis vėliau į minėtą AUDI automobilį nuėjo atsigulti, taip pat šį užsikūrė, kad nakties metu nesušaltų automobilio viduje. Vėliau asmuo nepamena įvykio eigos, kadangi teigiantis, jog visa laiką miegojo ir tik prabudęs, kaip automobilis jau buvo po eismo įvykio. T. J. neprisipažino, kad vairavo minėta automobilį, motyvuodamas tuo, kad nieko neprisimena. Esant tokiomis įvykio aplinkybėmis bei apžiūrėjus apgadintą automobilį, pagal esamus automobilio apgadinimus bei asmens vėliau nustatytus ir vizualius sužalojimus buvo traktuojama, jog niekas kitas be T. J. minėto automobilio negalėjo vairuoti. Kadangi bendraujant su T. J., nuo šio sklido alkoholio kvapas, todėl buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Apie 02 val. 44 min alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRK-0071, patikros sertifikato Nr. 2261775, vairuotojui nustatytas 1,28 prom. girtumas. Apie neblaivų vairuotoja nedelsiant buvo informuotas Marijampolės AVPK budėtojas. Pakartotinu tikrinimu 03 val. 02 min vairuotojui nustatytas 1,25 prom. girtumo laipsnis. Vairuotojui buvo atliktas neblaivumo nustatymo procesas pagal policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo 2 priedą. Automobilio dokumentai tvarkingi, T. J. turintis teisę vairuoti. Į įvykio vietą buvo iškviestas Marijampolės AVPK ekspertas „M1025“. Taip pat į įvykio vietą atvyko GMP bei PGT. Vėliau T. J. GMP išsivežė į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Kartu su įvykiu dirbo oper. Grupės ekipažas „M5046“ tyrėja L. G. ir Vyr. patrulis D. R., kurie bendravo su kitais asmenimis, dėl kurių surašytas tarnybinis pranešimas. Vadovaudamasis ANK 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 7 dalį, už KET 9,14 punktų ir XXIX skyriaus pažeidimus, kolega K. A. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 56-ANR_P-176-2025 ir 2025-05-02, 09 val. 00 min. paskyrė bylos nagrinėjimą, kuris vyks adresu: Marijampolė, V. K. g.61. Transporto priemonė nufotografuotą, užplombuota plomba, Nr. 58984-58991 ir išvežta į saugojimo aikštelę UAB „TOMADAS“ darbuotojo, adresu Marijampolės sav., Pietarių k., Ramunės g.2. Taip pat įvykis užregistruotas į Eismo įvykių informacine sistema EĮIS ROIK : 07-25-9638795. T. J. su padarytu pažeidimu iš pradžių nesutiko, teigė nieko neatsimenantis, vėliau asmuo tiksliai pasakyti ar sutinka ar nesutinka negalėjo, kadangi nepamena fakto, kad būtų vairavęs, bet kokiomis aplinkybėmis automobilis atsidūrė nurodytoje vietoje taip pat nežino. Įvykio metu turtinę žalą patyrė AB „VIA LIETUVA“ , kurie buvo administracinėje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais.

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025-04-10 d., 02.43 min. T. J. nustatytas 1,25 promilės.

2025-05-12 T. J. paaiškinime – prašyme nurodyta, kad su jam inkriminuojamais administraciniais nusižengimais nesutinka, kadangi T. J. negali patvirtinti, jog aktualiu momentu jisai tikrai vairavo transporto priemonę Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taip pat ir negali nurodyti kas (koks asmuo) vairavo transporto priemonę ir sukėlė tiriamą eismo įvykį. Byloje esantys objektyvūs duomenys (policijos pareigūnų vaizdo registravimo įranga užfiksuoti duomenys) patvirtina, kad policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje T. J. rado miegantį ant galinės automobilio sėdynės (nusiavusį batus ir užsiklojusį antklode). T. J. Institucijos pareigūnams paaiškino, kad pamena kai nuėjo miegoti į automobilį ir užmigo, o pabudo tik tada kai į jo telefoną pradėjo skambinti Institucijos pareigūnai. T. J. negalėjo paaiškinti aplinkybių kas (koks asmuo) automobilį vairavo ir sukėlė eismo įvykį, nes jis pats miegojo ant galinės automobilio sėdynės būdamas neblaivus.

Vaizdo įrašuose fiksuota, kad policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą ir priėjus pareigūnams prie automobilio matyti, kad T. J. guli automobilio gale užsikilojęs antklode. Aplink automobilį po eismo įvykio matosi išmėtyti daiktai, vairuotojo pusėje iššovusi oro pagalvė. Tačiau, abu batai tvarkingai padėti ant galinio automobilio kilimėlio. T. J. nurodė, kad miegojo. Blaivumą iš pradžių tikrintis atsisakė, bet vėliau 02.43 val. jam sutikus alkotesteris parodė 1,28 prom. Nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo vakar vakare. Eismo įvykio vietoje T. J. pareigūnui aiškina, kad jis užsikūrė automobilį, kad nebūtų šalta ir nuėjo miegoti. Į Marijampolę nuo Druskininkų jis atvairavo blaivas, paskui jie išgėrė alaus, „bobelinės“, „čepkelių“, paskui jį draugai nuvežė prie Viktorijos močiutės namų Marijampolėje, kur girtas nuėjo į savo automobilį miegot. Automobilyje jis turėjo išsimiegoti, o ryte važiuoti į Šiaulius. Atsimena tik tiek, kad atsigulė į automobilį, užsikūrė jį ir nuėjo miegot. Automobilio jis nevairavo.

Nutarime pripažinti nukentėjusiuoju, užfiksuota, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad Akcinė bendrovė „VIA Lietuva“ Administracinio nusižengimo byloje patyrė turtinį nuostolį.

Telefono Samsung Galaxy S21FE5G apžiūros protokole užfiksuoti reikšmingi T. J. susirašinėjimai su V. Ž. ir L. Z..

Eismo įvykio plane fiksuota eismo įvykio vieta, pateiktos eismo įvykio nuotraukos ir automobilio Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukos po eismo įvykio.

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuoti G. Š. padaryti administraciniai nusižengimai.

Teismo išvados

T. J. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 str. numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą),užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte numatyta, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas Institucijos Nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį pažeidimą dėl to, kad jis 2025-04-10 2.30 val. Gulbiniškių k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r. sav. būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu, pritaikius paklaidą, mažesniu tikrinimu nustatytas 1,22 prom. girtumas vairavo automobilį ir nepasirinko saugaus važiavimo greičio, ko pasekoje įvažiavo į žiedinę sankryžą, apgadino šios elementus, bei kelio ženklus, tuomet pervažiavęs minėtą sankryžą, apgadino pėsčiųjų tako atitvarą.

Pats T. J. šį faktą ginčija skunde bei teismo posėdžio metu nurodydamas, kad Institucija į bylą nėra pateikusi jokių tiesioginių įrodymų, kad būtent T. J. vairavo transporto priemonę. Institucija T. J. kaltę grindžia tik prielaidomis ir interpretacijomis, o ne neginčytinais įrodymais. T. J. Institucijai nenurodė, kas aktualiu momentu vairavo automobilį. T. J. visą laiką teigė, kad jis miegojo ant automobilio galinės sėdynės ir nežino kas vairavo automobilį. Byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų patvirtinančių faktinę aplinkybę, kad aktualiu momentu transporto priemonę vairavo būtent T. J..

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus ir parodymus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad tai yra gynybinė asmens versija, siekis išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog T. J. prašyme nurodoma, kad jis pabudo tik tada kai pradėjo skambėti telefonas, tačiau peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus yra matoma, kad T. J. nurodo, kad pabudo kai mašina vartėsi, pažiūrėjo, kad mašina visa sudaužyta, stogas įalinęs.

Be to, prašyme T. J. nurodė, kad eismo įvykio metu jis miegojo ant galinės sėdynės, tačiau pagal vaizdo įrašus matoma, kad pareigūnams priėjus prie automobilio, kurio gale miegojo T. J., jo batai buvo tvarkingai padėti prie kojų ant transporto priemonės kojų kilimėlio, kas patvirtina, kad batus jis nusimovė ir atsigulė ant galinės transporto priemonės sėdynės jau po eismo įvykio, priešingu atveju akivaizdu ir logiška, kad transporto priemonės vertimosi metu T. J. batai būtų pakeitę savo buvimo vietą, o ne tvarkingai stovėtų savo vietoje. Tuo labiau, kad iš vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, kad po eismo įvykio matosi iškritę iš automobilio daiktai, iššovusi oro pagalvė. Todėl akivaizdu, kad batai tvarkingai sudėti likti negalėjo. Todėl teismas sprendžia, kad į automobilio galą T. J. persikėlė jau po eismo įvykio.

Svarbus aspektas, kad iš T. J. telefono apžiūros matyti, kad per „Messenger“ platformą bendraujant su drauge V. Ž., ši nurodė, kad T. J. planavo važiuoti į Šakius, kas ir atitinka kelionės maršrutą, jog ir buvo važiuota link Šakių per Pilviškius. Taip pat ir draugas supranta, kad T. J. vairavo automobilį, nes susirašinėjime rašo: „sakyk policijai, kad buvom dviese ir nežinai, kas vairavo“. Viename iš susirašinėjimų taip pat matyti, kaip V. Ž. rašo T. J.“ „Mes tuo metu, kai tu padarei avariją buvom kaip tik Vilkaviškį atvažiavę pažiūrėti ar miegi“. Pats T. J. nurodo draugui, kad „save žino ir jei būtų užmigęs, būtų miegojęs per naktį“, kas ir parodo, kad T. J. nebuvo nuėjęs miegoti.

Pagal teismų praktiką, vertinant Pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

Pareiškėjas padarė gana šiurkštų KET pažeidimą, todėl atsižvelgiant į visą tai, kas aukščiau išdėstyta ir kaip jau buvo minėta ankščiau, darytina išvada, jog Pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu pateikti argumentai yra tik gynybinė nusižengimą padariusio asmens versija, todėl atmestini.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, kad teismui nekyla abejonių dėl to, kad vis tik neblaivus Pareiškėjas T. J., o ne kitas asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį ir padarė T. J. inkriminuotą administracinį pažeidimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, T. J., atstovaujamo advokato padėjėjo Arturo Zablacko skundas netenkinamas, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. gegužės 22 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2475-2025, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo T. J. atstovaujamo advokato padėjėjo Arturo Zablacko skundo netenkinti.

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Deivido Markino 2025 m. gegužės 22 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2475-2025, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.