- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2S-415-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01280-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Civilinė byla Nr. e2S-415-368/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01280-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.12.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) (bendruomenės) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3713-251/2019. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą kartu su ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę (bendruomenę) pašalinti įrengtas kliūtis - atidaryti kelio užtvarus, įrengtus ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis, bei neuždaryti ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis įrengtų kelio užtvarų, taip netrukdant asmenims per (bendruomenei) nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus: 0,4879 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 0,4693 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 0,5239 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 0,2946 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 0,3090 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); 0,3243 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į 62 žemės sklypus, t. y.: į 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, 2, 3, 5, 7, 8, 8A, 8C, 9, 11, 12), į 9 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (Nr. 22, 25, 26, 27, 30, 32, 38, 42, 44), į 3 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (Nr. 4, 4A, 8), į 13 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, 3, 4, 5, 6, 6A, 6B, 7, 9, 10, 11, 14, 16), į 9 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, 2, 5A, 5B, 6, 7, 8, 13, 16), į 17 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 20) bei į aikštelę gaisrinių mašinų privažiavimui prie vandens telkinio iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad (bendruomenė) prie įvažiavimo į (kvartalą) 2015 m. ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis pastatė rakinamus kelio užtvarus, kurie būna nuolat užrakinti, bei pastatė ir ruošiasi uždaryti elektrinius kelio užtvarus (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtose. Tokiu būdu atsakovė riboja aplinkinių žemės sklypų savininkų patekimą pėsčiomis bei transporto priemonėmis į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat riboja asmenų tiesioginį patekimą į rekreacinę teritoriją prie (tvenkinio), kur yra vienintelė (kaime) maudymosi vieta, gaisrinių mašinų patekimą prie minėto tvenkinio. Taigi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išsaugota faktinė situacija, užkirstas kelias neigiamoms pasekmėms kilti ir užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Įpareigojo atsakovę (bendruomenę) atidaryti kelio užtvarus, esančius ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis, bei uždrausti uždaryti ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas) ir (pavadinimas) gatvių sankirtomis įrengtus kelio užtvarus, taip netrukdant asmenims per (bendruomenei) nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, t. y. 0,4879 ha (duomenys neskelbtini), 0,4693 ha (duomenys neskelbtini), 0,5239 ha (duomenys neskelbtini), 0,2946 ha (duomenys neskelbtini), 0,3090 ha (duomenys neskelbtini), 0,3243 ha (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į 62 žemės sklypus, esančius (gatvėse) (konkretizuotus ginčo 2019 m. vasario 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje) bei į aikštelę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialiajam transportui privažiuoti prie (tvenkinio) iki teismo sprendimo priėmimo. 3. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų nesiėmus, laikinųjų apsaugos priemonių, konkrečiu atveju galimas palankus ieškovei teismo sprendimas nepasieks CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų arba gali sukelti negrįžtamų padarinių, t. y. neužkirtus kelio atsakovės trukdymams, iš esmės būtų paneigta kitų asmenų teisė saugiai pateikti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, taip pat visuomenės interesas užtikrinti savalaikę priešgaisrinę apsaugą bei operatyvų gaisro ir jo padarinių pašalinimą, o vėlesnis teismo sprendimo vykdymas labai pasunkėtų. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su ieškovės pareikštu ieškinio reikalavimu, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 4. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) (bendruomenė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, jog ieškovė nepateikia jokių objektyvumo ir leistinumo kriterijus atitinkančių įrodymų, kad šiuo metu žemės sklypų savininkai neturi galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. (bendruomenė) neriboja žemės sklypų savininkams įgyvendinti savo daiktinių teisių. Be to, byloje nėra keliamas klausimas dėl daiktinių savininkų teisių gynimo būdų taikymo. Ieškovė prašo nustatyti tik kelio servitutą, t. y., pasirinktas teisių ir interesų gynimo būdas iš esmės nėra susijęs su nurodyto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimumui, kas reiškia, jog nėra sąlygų (reikalavimo pagrįstumas ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 5. Atsiliepimu į apeliantės (bendruomenės) atskirąjį skundą ieškovė Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, jog Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo gautas šio kvartalo gyventojų prašymas dėl viešojo intereso gynimo, o taip pat byloje yra gautas ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsiliepimas į ieškinį, kuriame teigiama, jog pažeidžiami asmenų lūkesčiai nevaržomai valdyti, naudoti ir disponuoti sklypu. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prašo taikyti draudimą atsakovei atlikti veiksmus, kuriais būtų trukdoma kvartalo žemės sklypų savininkams, kurie nėra (bendruomenės) nariai, patekti į savo žemės sklypus. Šių užtvarų pastatymas ir yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo ieškovui ir tretiesiems asmenims galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. 6. Atsiliepimu į apeliantės (bendruomenės) atskirąjį skundą, tretieji asmenys V. P., R. T. ir Ž. R. prašo jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia esminiu argumentu, jog jų kaip žemės sklypų savininkų, tačiau nesančių (bendruomenės) narių, teisės yra grubiai pažeistos neteisėto (bendruomenės) 2015 m. sprendimo pastatyti rakinamus kelių užtvarus. Vasaros metu 2 kartus būtina nušienauti turimų sklypų teritorijas, tačiau vykdant šį įpareigojimą, kyla problemos privažiuoti su transportu prie sklypų, tenka sugaišti daug laiko, papildomai mokėti samdytos transporto priemonės vairuotojui už sugaištą laiką, atsiprašyti už sukeltus nepatogumus. Detaliuose planuose nurodyta, kad visų kvartalo gatvių sklypams nustatytas galiojantis servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, kas reiškia, kad perkant sklypus, buvo užtikrinta, jog jokių problemų, susijusių su kelio servitutais, nebus, tačiau realiai daiktinės teisės buvo suvaržytos, nes vykstant į savo sklypus, visada turėjo palikti mašinas prie užtvaros, o toliau eiti pėsčiomis. Tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsirado pilna galimybė pasiekti savo sklypus, todėl mano, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina, kadangi akivaizdžiai buvo pažeistas ir viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliantės (atsakovės) (bendruomenės) atskirasis skundas netenkintinas. 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 8. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. 9. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 10. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). 11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). 12. Atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovė prašo nustatyti tik kelio servitutą, t. y. pasirinktas teisių ir interesų gynimo būdas iš esmės nėra susijęs su nurodyto pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos teismo sprendimo įvykdymo galimumui, kas reiškia, jog nėra sąlygų (reikalavimo pagrįstumas ir teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Iš civilinės bylos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausantiems 6 žemės sklypams (tarnaujantiems daiktams) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius kitų 62 žemės sklypų (viešpataujančių daiktų) naudai; 2) nustatyti atsakovei nuosavybės teise priklausantiems 6 žemės sklypams (tarnaujantiems daiktams) neterminuotą neatlygintinį kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku privažiuoti ar prieiti prie 0,8280 ha kitos, rekreacinės paskirties žemės sklypo (viešpataujantis daiktas). Ieškovės prašomos taikyti ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo – įpareigojimas atsakovei atidaryti kelio užtvarus, esančius ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis, bei uždrausti uždaryti ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis įrengtus kelio užtvarus, taip netrukdant asmenims per (bendruomenei) nuosavybės teise priklausančius 6 žemės sklypus, patekti važiuojant transporto priemonėmis ar pėsčiomis į 62 žemės sklypus, esančius (pavadinimas neskelbtinas), (pavadinimas neskelbtinas), (pavadinimas neskelbtinas), (pavadinimas neskelbtinas), (pavadinimas neskelbtinas), (pavadinimas neskelbtinas) gatvėse (konkretizuotus ginčo 2019 m. vasario 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje) bei į aikštelę Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos specialiajam transportui privažiuoti prie (tvenkinio) iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškinio reikalavimai ir prašyme dėl ieškinio užtikrinimo išreikštas prašymas nėra visiškai tapatūs, tačiau tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei – įpareigojimą suteikti teisę tretiesiems asmenims patekti į kitus žemės sklypus ir žemės sklypą, esantį prie tvenkinio automobiliais. Ieškovė prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis yra įrengti kelio užtvarai, kurie visą laiką yra užrakinti, bei ties (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) bei (pavadinimas neskelbtinas) ir (pavadinimas neskelbtinas) gatvių sankirtomis planuojama įrengti elektrinius kelio užtvarus. Dėl kelio užtvarų nurodytomis gatvėmis negali važiuoti transporto priemonės bei eiti asmenys, kurie nėra (bendruomenės) nariai, ką patvirtina A. J. 2018-11-21, (kaimo) gyventojų 2019-01-10, 2019-01-11, 2019-01-13, 2019-01-14 prašymai prokuratūrai, 2018-12-10, 2019-01-07, 2019-02-15 (kaimo) gyventojų skundai, 2019-01-13 (rajono) (kaimo) gyventojų pranešimas bei (bendruomenės) susirinkimo protokolas. Taigi byloje yra pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad šiuo metu visuomenės interesai naudotis privačiam juridiniam asmeniui priklausančiomis gatvėmis yra pažeidžiami, taip pat, kad nepritaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jie bus toliau pažeidžiami. 13. Šiame kontekste, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į esamas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad iš esmės ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra prevencinio pobūdžio, jomis siekiama įpareigoti atsakovę atitinkamai veikti bei užkirsti kelią veiksmams, kurie ateityje padaryti žalos asmenims, kurie nėra (bendruomenės) nariai (CPK 145 str. 1 d. 12 p.) bei suteikiančios teisę ne (bendruomenės) nariams naudotis (bendruomenei) nuosavybės teise priklausančiomis gatvėmis (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Šios laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, tačiau tai neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė aplinkybes, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, analizavo, ar tenkinus ieškovės Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės ginančios viešąjį interesą, reikalavimus – uždrausti (bendruomenei) bet kokia forma, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai sudaryti kliūtis patekti tretiesiems asmenims į žemės sklypus automobiliais, kartu įpareigojant pašalinti esamas kliūtis – kelio užtvarus bei neužrakinti naujai pastatytų užtvarų, tokiam reikalavimui įgyvendinti kyla grėsmė, ar netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės tokio reikalavimo įvykdymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalį, t. y. aiškinosi, ar yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui. 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinio esmę, laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikius, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas civilinėje byloje visada yra susijęs su tam tikrais suvaržymais ar apribojimais atsakovo atžvilgiu, nes laikinosios apsaugos priemonės ir yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas galimo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį konkrečioje byloje užtikrinimas. 15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nedaro įtakos byloje nagrinėto klausimo teisingam išsprendimui (CPK 185 str.). 16. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad, naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu nutaria: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėjas Egidijus Mockevičius