Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-341-282/2009

1.1.8.8., 1.2.14.3.2.2., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2009 m. spalio 14 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. ir Akmenės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo

G. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu – prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį 2005-01-31 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2009-01-27 iki 2009-01-29 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-01-29 iki 2009-02-26 ir bausmės laikas, atliktas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo nutartį nuo 2009-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2009-01-27 iki 2009-01-29 ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-01-29 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. ir K. L. nuteisti už tai, kad 2009-01-27 (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, panaudoję fizinį smurtą, t. y. pastūmę V. K. ir be leidimo įeidami, įsibrovė į V. K. priklausantį gyvenamąjį namą, kur, panaudodami fizinį smurtą, t. y. K. L. uždengus V. K. burną ir spaudžiant rankomis kaklą, G. R. K. K. pargriovus ant sofos, K. L. nukentėjusiajam K. K. į įvairias kūno vietas ir kelis kartus spyrus į kojas, tuo padarius K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, G. R. akivaizdžiai mosikuojant peiliais, pagrobė V. K. priklausantį įvairų turtą iš viso už 2886,34 Lt.

Nuteistasis G. R. ir jo gynėjas prašė prokuroro skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti, o Akmenės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. L. apeliacinis skundas atmetamas, o Akmenės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai K. L. ir G. R. pripažino kaltais, įsibrovus į patalpą, naudojant fizinį smurtą ir peilį, įvykdžius plėšimą, ir pagrįstai jų veiką kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d. Apeliantai neginčija nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir nustatytų faktinių padaryto nusikaltimo aplinkybių.

Nuteistais K. L. savo skundu prašydama sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliuoja į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą.

Pirmiausia kolegija pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas ir teismo gali būti pripažįstamas atsakomybe lengvinančia aplinkybe tuomet, jei kaltininkas prisipažino ne verčiamas objektyvių aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, o geranoriškai, ir, be to, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pirmiausia turi būti grindžiamas pozityviais motyvais – atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos, noru sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina ir tai, kad prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo prisipažįsta ne tik dėl savo padarytos veikos, tačiau kai atskleidžia savo bendrininkus ir jų padarytas veikas, jei nusikalstama veika buvo padaryta kartu su bendrininkais. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškiasi tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai nustatoma ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – tai turi būti objektyviai įvertinama pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.).

Kita minėtoje normoje (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nustatyta lengvinanti aplinkybė yra padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. L. ir jo bendrininkas G. R. buvo sulaikyti pas liudytoją I. V. namuose. Ten pat buvo rasti ir dalis iš nukentėjusiosios V. K. pagrobtų daiktų bei pinigų (t. 1, b. l. 42), kurie jai buvo grąžinti (t. 1, b. l. 60). K. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 129-130), tiek teisiamajame posėdyje (t. 3, b. l. 36-37) neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį K. K., neigė pagrobęs 2000 Lt, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nieko neparodė ir apie peilio naudojimą plėšimo metu, nurodydamas tik, kad matė jį padėtą ant stalo. Pažymėtina ir tai, kad K. L. deklaruojamas padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra aiškiai nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas K. L. nurodė, jog neprisimena ką sakė jo bendrininkas G. R., įeidamas į nukentėjusiosios namus, neprisimena, kodėl nėjo lauk, varant K. K., tvirtino, jog su K. K. nesimušė, ką G. R. darė su peiliu taip pat negalėjo nurodyti. Tokių nuteistojo K. L. parodymų, be to, kad jis su įkalčiais buvo sulaikytas pats, nėra pagrindo vertinti, kaip aktyvaus padėjimo aiškinantis esmines nusikalstamos veikos aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu K. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o teisiamajame posėdyje prisipažino dėl viso jam pareikšto kaltinimo, reiškė apgailestavimą dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiųjų (t. 3, b. l. 72). Kad tokie apelianto pareiškimai yra deklaratyvūs, parodo ne tik tai, jog pastarasis neparodė apie visas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip buvo minėta, bet ir kiti jo asmenį apibūdinantys duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį K. L. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui pagal 6 ankstesnius teismų nuosprendžius, nepraėjus nei mėnesiui po laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Akmenės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe, už kvalifikuotą plėšimą panaudojant peilį, atlikimo (buvo paleistas 2008-12-31). Pažymėtina ir tai, kad priimant ankstesnius apkaltinamuosius nuosprendžius K. L. atžvilgiu – Akmenės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 8 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2002 m. lapkričio 27 d., 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžius (t. 1, b. l. 114-120; t. 2, b. l. 79-86) ir kt., jis taip pat prisipažindavo nusikaltęs ir reikšdavo apgailestavimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau toliau nusikalsdavo ir būdavo teisiamas. Akivaizdu, kad K. L. savo elgesio neigiamai nevertina, nesmerkia savęs ir aiškiai ignoruoja bendrai visuotinai priimtinas elgesio normas, todėl manyti, kad apeliantas, tik atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir vėl padaręs kvalifikuotą plėšimą, ir vėl nuoširdžiai gailisi – būtų nepagrįsta.

Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą aiškinant nusikalstamą veiką, nes apeliantas nepripažino netgi esminių teismo nustatytų bylos aplinkybių (teigė nemušęs K. K., nepagrobęs 2000 Lt ir kt.), bandė sudaryti įspūdį, kad aktyvesnis nusikaltimo padaryme buvo jo bendrininkas G. R., kas buvo paneigta kitais įrodymais.

Skirdamas bausmę K. L., apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, į kaltininko asmenybę, kad teistumui neišnykus padarę naują tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas, yra linkęs nusikalsti, pozityvių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir kt. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 180 str. 2 d. sankcijoje, ir tuo bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgė į dvi nuteistojo K. L. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), ir apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę mažesnę už BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl ko nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bausmė (laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams) yra aiškiai per griežta.

Tai kad K. L. nori padėti savo motinai, pradėti dirbti – apibūdina jį teigiamai, tačiau vien šios aplinkybės nėra pagrindas švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad nuteistajam K. L. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti bausmės paskirtį ir jos mažinti, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. buvo nuteistas G. R., ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi. Iš bylos medžiagos yra aišku, kad nusikalstamą veiką, už kurią G. R. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pastarasis padarė neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės (2 metų 1 mėnesio 2 dienų), paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas paskirtą ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmes, pagrįstai taikė BK 64 str. Taip pat iš baudžiamosios bylos matyti, kad po nusikaltimo padarymo, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartimi G. R. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas atlikti neatliktą Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę (t. 2, b. l. 120-121). Be abejonės, nuo minėtos teismo nutarties priėmimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo G. R. atliko dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 31 d., visgi, apylinkės teismas, į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitydamas dalį atliktos bausmės pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes BK 64 str. 3 d. numato, jog prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės yra pridedama neatliktos bausmės dalis. Tai reiškia, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama tik su ta dalimi bausmės, kurios nuteistasis yra neatlikęs, todėl atliktos bausmės įskaitymas į paskirtą galutinę bausmę yra teisiškai nepagrįstas.

Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į G. R. paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartį, nuo 2009-02-26 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.