Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant R. Š.

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorei R. Š.

nukentėjusiojo E. M. įstatyminei atstovei S. T. – K., nukentėjusiojo E. M. įgaliotai atstovei adv. Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017-11-09 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinus ir pritaikius BK 64(1) str., galutine - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. K. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis BK 72(2) str) - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmė neatlikta

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nežymiai sužalojo mažametį, o būtent: 2018 m. liepos 31 d. apie 20.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su mažamečiu posūniu E. M., gim. 2013 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė vieną kartą vaikiška metaline mašinėle mažamečiui E. M. į dešinį smilkinį ir padarė dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį nežymiu šios srities patinimu. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo E. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Mažamečio nukentėjusiojo E. M. įstatyminė atstovė S. T.-K. ikiteisminio tyrimo papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad su J. K. susituokė 2017 m. spalio 28 d., bendrų vaikų kol kas neturi, tačiau netrukus gimdys. E. M. tėvas yra A. M., jis gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini). Sūnų auklėja viena. Santuokos su A. M. įregistravę nebuvo. J. K. iš ankstesnių santykių turi sūnų, kuriam 3 metai. 2018-07-31 Janis namo grįžo apie 20.00 val., buvo neblaivus. Ji negali tiksliai pasakyti, kokia konkrečiai mašinėle jis sudavė vaikui į smilkinį, žaislų namuose daug. Janio paimta žaislinė mašinėlė buvo iš daugybės mašinėlių krūvos, kuri konkrečiai, neįsidėmėjo. Sūnui E. E. ligoninėje nustatė dešinio smilkinio sumušimą, papildomai į gydytojus nesikreipė. Janio tarpusavio santykiai su jos sūnumi iki šiol buvo normalūs, tai pirmas toks atvejis, kai jis smurtavo prieš jos sūnų. Su Janiu kartu gyvena nuo 2017 m. vasario 25 d., veda bendrą ūkį. Janis yra smurtavęs prieš ją ir dėl to yra nuteistas. (b.l. 21)

Iš medicininių dokumentų apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., protokolo matyti, kad nukentėjusiajam E. M. nustatytas dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs nežymiu šios srities patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. (b.l. 23)

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

LR BK 140 str. 3 d. baudžiamąją atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą padarytą mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį.

Teismas vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei teisminio tyrimo metu išaiškintas aplinkybes lygindamas šiuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atlikęs išsamią bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai pagrindžiančių įrodymų dėl veikos kuria yra kaltinamas J. K., o būtent: 2018 m. liepos 31 d. apie 20.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su mažamečiu posūniu E. M., gim. 2013 m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė vieną kartą vaikiška metaline mašinėle mažamečiui E. M. į dešinį smilkinį ir padarė dešinio smilkinio sumušimą, pasireiškusį nežymiu šios srities patinimu. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažamečio nukentėjusiojo E. M. sveikatą. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo J. K. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o sunkinančia atsakomybę aplinkybe teismas laiko, tai, kad nusikaistamą veiką įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

J. K. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). J. K. ankščiau yra teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą pagal BK 140 str. 2d., nusikaltimą įvykdė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, visa tai jį charakterizuoja kaip asmenį linkusį nusikalsti. J. K. yra baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra dirbantis.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai J. K. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, toks bausmės paskyrimas bus adekvatus nusikalstamos veikos padariniams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. kai kaltinamasis prisipažįsta kaltu ir kai baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, arba taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-31 iki 2018-08-02.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos 35,37 Eur sumai civilinis ieškinys, kuris yra pilnai įrodytas esamais byloje dokumentais, todėl tenkintinas visiškai.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato sąskaitos išrašas iš kurio matyti, kad 2018-09-06 buvo pervesta 215.55 Eur E. M. už jos kaip psichologės dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu apklausiant mažametį nukentėjusįjį E. M.. Prokurorė prašo šias proceso išlaidas priteisti iš kaltinamojo J. K..

LR BPK 104 straipsnis numato, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

LR BPK 105 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir į tai, kad išlaidos susijusios su psichologo dalyvavimu yra apmokėtos iš ikiteisminį tyrimą vykdančios institucijos lėšų, atsižvelgia į tai, kad apie šios apklausos būtinumą ir pagrįstumą sprendė pati ikiteisminio tyrimo institucija bei šios atliktos apklausos ne informatyvumą sprendžia, kad išlaidos iš kaltinamojo J. K. neišieškotinos.

Teismui išėjus priimti nuosprendžio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš J. K. 32,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šioje byloje nukentėjusysis yra mažametis. Nagrinėjamoje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., 65 J. K. paskirtą bausmę subendrinti su Trakų rajono 2017-11-09 d. teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. K. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val, jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo.

Į bausmės laiką įskaityti J. K. laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 31d. iki 2018 m. rugpjūčio 2d. išbūtą laiką.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš J. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 35,37 Eur. turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.